Šešioliktą kartą Šveicarijos seniūnijos centro aikštėje nuvilnijo tradicinė bendruomenės šventė „Rudens mozaika 2023“, skirta Aukštaitijos metams paminėti. Šiemet ji pasipildė naujais meno, kultūros akcentais, juostų audimo užsiėmimais, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės demonstruojama karinės technikos, ginkluotės ir asmeninių apsaugos priemonių paroda, Meškonių žirgininkai pristatė „Dailiojo jojimo mokyklos“ parodomąją programą, netrūko edukacijų įvairaus amžiaus gyventojams, iki vėlumos skambėjo nuotaikinga muzika.
Veiklos apžvalga
Anot dvidešimtmetį seniūnijai vadovaujančio Algirdo Paplonskio, ruošimasis šventei prasideda prieš kelis mėnesius. Šis renginys – tarsi rezultatų, nuveiktų nuo praėjusių metų iki šio rugsėjo, susumavimas. Tačiau maloniausia yra tai, kad Šveicarijos seniūnijoje auga gyventojų skaičius, šiuo metu siekiantis 2600. Tuo pasigirti negali nė vienas rajono administracinis vienetas. Vadinasi, anot A. Paplonskio, yra kuo didžiuotis ir džiaugtis.
„Stengiamės dirbti atsakingai, kad kiekvienas žmogus pajustų gerėjančią gyvenimo kasdienybę. Galbūt kitąsyk tos mūsų veiklos bendruomenė ir nepastebi, nes, kaip žinia, iš smulkmenų susikaupia visas kalnas. Tačiau jaučiamės maloniai, vertindami nuveiktus paprastus, gal net kuklius kasdieniškus darbus, – sakė seniūnas. – Tarkime, šiemet suskaitmeninome Varpių kapines. Tad dabar bet kas iš bet kurios vietos gali pamatyti, kas ir kur palaidota, apžiūrėti savo artimųjų kauburėlius. Atrodytų smulkmė, bet kiekvienam žmogui tai yra labai svarbu. Įgyvendinta bendruomenės nario Alfonso Meškausko iniciatyva – mūsų gatvės paženklintos ašinėmis linijomis. Tai ne tik estetiškiau atrodo, bet yra ir saugiau.“
Seniūno A. Paplonskio teigimu, Bartonių gyventojai patenkinti nušiurkštintais keliais, o Gulbiniškėse įsikūrę žmonės džiaugiasi pradėtu rengti gatvių apšvietimu. Baigta tvarkyti Aleksandrynės gatvė, dabar pajėgos mestos į Beržų gatvę. A. Paplonskio manymu, ateityje nutiestas aplinkkelis neturėtų pakenkti nei paminėtų vietovių keliams, nei gyventojams.
Daug gerų žodžių jis paskyrė Valdui Ziniui, seniūnijos sporto organizatoriui, kurio energija ir gebėjimas pritraukti jaunimą lemia šveicarų lyderiavimą visame rajone. Apie tai kalba laimėtų taurių ekspozicija, puošianti administracijos patalpas. „Mes turime labai daug pagalbininkų, siūlančių savus projektus, remiančių renginius ar teikiančių kitokią pagalbą. Už tai šiandien jiems dėkojame. Viliamės, kad ir ateityje mūsų bendradarbiavimas nenutrūks. Stiprėja ryšiai su kariuomene. Tai mus visiems labai svarbu. Šioje „Rudens mozaikoje“ dalyvaujantys NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės atstovai turi ką parodyti ir patys nori pamatyti mūsų surengtą šventę. Į kvietimą atsiliepė ir Jonavoje pradėjusi veikti karo prievolininkų tarnyba, jie, manau, atsakys į visus atėjusiųjų pateiktus klausimus ir sulauks daug smalsuolių“, – sakė seniūnas A. Paplonskis.
Nauji akcentai
Įžangą į „Rudens mozaikos“ šventę ketvirtadienio pavakarę padarė Šveicarijos biblioteka, vadovaujama Marytės Terebeizienės Čia surengta knygų, albumų bei nuotraukų paroda „Graži ta mūsų Lietuva“ buvo skirta Aukštaitijos metams, todėl dominavo leidiniai, susiję su šiuo regionu, kuriam priklauso ir Jonava. Skoningai įrengtame kampelyje buvo galima dar kartą pavartyti foto albumus su daugybe Jonavos rajono vaizdų, prisiliesti prie Šv. Onos bažnyčios leidinyje „Skaruliai“, atgaivinti akimirkas, praleistas su poezijos klubo „Šaltinis“ nariais, prisiminti įžymias vietas ir renginius, kitaip tariant – pakeliauti po visą Aukštaitiją.
Šeštadienį, nuo pačio ryto dangus, žadėjęs giedrą, po pietų atvėrė debesis ir prasidėjo lietus. Bet šventinės nuotaikos jis nesugadino, nes jau po valandos ėmė šviesti saulė, ragindama žmones skubėti į Šveicariją ir pamatyti visa, ką organizatoriai parengė. Tad visą aikštę užpildė minia smalsuolių, norinčių pabendrauti su savo pažįstamais, pasiklausyti koncerto ar prisijungti prie įvairių veiklų.
Jonavos krašto muziejaus (KM) Šveicarijoje veikiančiame Tautodailės amatų centre juostų pynėjų laukė KM edukatorė Rasa Kulytė-Libienė, čia pat, vietoje, aiškindama ir demonstruodama pintines juostas, būdingas tik aukštaičiams.
„Šios juostos pinamos be jokių įrankių, dirbama tik su pirštais. Atėjo nemažai šiuo amatu susidomėjusių merginų ir moterų. Norisi rinktines ir vytines, kitaip galima sakyti, austas, juostas, panaudojant mažas kaladėles, laikomas staklytėmis. Tai labai malonus užsiėmimas. Aš pati, pradėjusi pinti, visa širdimi pajutau aukštaitišką tapatybę, tai puiki psichoterapija, raminanti ir išvalanti protą. Tai seniausias pynimo būdas. Juk anksčiau ir per dešimt metrų ilgio vadeles tokiu būdu nusivydavo. Žinoma, senovėje moterys naudodavo lininius, vilnonius ar kanapinius siūlus, nes gaminys turėjo būti tvirtas. Dabar edukacijose mes tenkinamės įvairiais siūlais“, – dėstydama pynimo paslaptis kalbėjo R. Kulytė-Libienė.
Smalsuolius viliojo kariai
Netoli administracinio centro įsikūrę NATO karinių priešakinių pajėgų bataliono kariams dėmesio netrūko – čia spietėsi ne tik vaikai ir paaugliai, bet ir garbaus amžiaus žmonės. Užsieniečiai mielai juos rengė kariška uniforma, vaišino įvairių skonių traškučiais ir šokoladu. O jų atstovas Leo Theilken į susirinkusiuosius kreipėsi keliais lietuviškais žodžiais: „Laba diena, Šveicarija. Kaip sekasi? Ačiū už pakvietimą. Į sveikatą ir skanaus“.
Jis atsiprašė šveicarų už tai, kad negalėjo pristatyti didelių automobilių ir tankų, nes technika reikalinga kariams treniruotėse. „Ačiū už pakvietimą į šią nuostabią šventę. Mes visi džiaugiamės, turėdami progą pabūti čia, pasikeisti informacija, leisti laiką kartu su jumis ir artimiau susipažinti. Mūsų bendrystė ir tvirta draugystė daro mus stiprius“, – anglišką testą išvertė jį lydėjusi vertėja.
Į savo edukacinį kampelį viliojo Jonavos regioninės karo prievolės ir komplektavimo tarnybai atstovavę viršila Vitalijus Jampolcevas ir seržantas Mantas Brazauskas. „Mes dirbame neseniai, tik nuo birželio mėnesio. Mūsų misija – vykdyti tiek šauktinių, tiek savanorių krašto apsaugą, privalomosios karo tarnybos administravimą. Mūsų poskyris atsakingas už viso Jonavos rajono šauktinius. Atvirai sakant, esame verbuotojai, įtikinėjantys ir aiškinantys, kodėl reikia tarnauti kariuomenėje, ką tas duoda jaunam žmogui. Todėl dažnai važiuojame į mokyklas, dalyvaujame šventėse, įvairiose sueigose, pasakojame apie kariuomenę. Neabejojame, kad mūsų žodžiai yra reikšmingi kiekvienam jaunuoliui, abejojančiam tarnybos kariuomenėje svarba ir prasmingumu“, – vienas kitą papildydami pasakojo karo prievolės tarnybos atstovai.
Tokius poskyrius galėtų turėti kiekviena savivaldybė, nepaisant to, ar joje veikia karinis miestelis ar ne. Jie atkreipė dėmesį, jog rajonas, turintis savo karo prievolininkų poskyrį, yra patogus gyventojams, nes jiems nereikia važinėti į kitus rajonus, viską gali atlikti savo gyvenamojoje vietoje.
Seniūnas, įteikdamas padėkas kariuomenės atstovams, išsakė viltį, kad bendradarbiavimas su NATO ir karo prievolės tarnyba bus indėlis į visos šalies taiką ir ramų gyvenimą.
Įdomybės mažiesiems
Netrūko linksmybių ir mažiesiems Šveicarijos piliečiams – vieni skubėjo džiaugsmo pasisemti ant batuto, kiti, vadovaujami sumanios ir išradingos Kaukutės, savo kūrybinius sugebėjimus pristatė ant scenos, o Šveicarijos vaikų pop choras „Spindulėliai“, kuriuos dainavimo meno moko Dalia Janionė, susirinkusiesiems padovanojo visą dainų pynę. Tretieji gi, pagerbdami Aukštaitijai skirtus metus, būriavosi prie stalo, kur Šilų KC renginių organizatorė Rūta Liutkevičienė rodė, kaip padėkliuką išmarginti Aukštaitijos audinio raštais ar bent jo fragmentu.
O kai suskambus klasikų muzikai ant žirgo atsisėdo jojikė iš „Dailiojo jojimo mokyklos“, būriai smalsuolių nuskubėjo pasižiūrėti reto grožio programos. Tuomet, dar lyjant lietui, gražuolis žirgas kojas dėliojo valso ir polkos ritmu.
Šventinę nuotaiką sustiprino dešimtys vietos baikerių, su savo motociklais apsukę Garbės ratą apie Šveicariją, tokiu būdu pagerbdami visą organizuotą bendruomenę ir jos svečius.
Pyragų konkursas
Nelengvą užduotį teko įveikti sumanioms konditerėms, kurios išdrįso dalyvauti Šveicarijos pyrago „Rudens mozaika“ kepimo konkurse. Moterys prisipažino, jog reikėjo gerokai pasukti galvą, kad kepinys būtų skanus, išvaizdus ir kvepėtų rudeniu.
Degustatorių ir vertintojų būrį sudarė patys žiūrovai, ragaudami ir nurodydami numerį, kuriam skiria savo simpatijas. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad Arzu Reinikovos pyragui lygių nebuvo – ji tapo konkurso nugalėtoja. Tačiau nepralaimėjo nė viena kepėja. Už dalyvavimą ir skanaus gaminio pristatymą apdovanojimus pelnė Rūta Gužienė, Rūta Stankevičienė, Marytė Mickienė ir Viktorija Žilaitytė. Jos paskatintos padėkomis ir asmeninėmis dovanomis.
„Rudens mozaikos“ tradicija – visiems drauge nusifotografuoti. O kai 2023-iųjų šventės akimirka buvo įamžinta, susirinkusieji buvo vaišinami „Paryžiaus kaimo užeigos“ garuojančia šiupinine.
Padėkota visiems geradariams
Kaip ir kiekvienais metais seniūnija padėkojo rėmėjams, aktyviausiems bendruomenės nariams, kurie mielai prisideda prie „Rudens mozaikos“ organizavimo. Toji parama gali tęstis visus metus, puoselėjant žmogiškąsias vertybes, skiepijant pilietiškumo jausmą ar dar kitokiais būdais. Pasak organizatorių, to nusipelnė Šveicarijos progimnazijos istorijos mokytojas Deimantas Ramanauskas, kūrybingai ir patriotiškai ugdantis Šveicarijos jaunimą. Už gerumą, atjautą ir profesionalią pagalbą Šveicarijos bendruomenei padėka įteikta socialinei darbuotojai darbui su šeimomis Jurgitai Sereikienei. Padėkota aktyviai ir veikliai bendruomenės narei Vainetai Tomaš, nuo rugsėjo 1-osios vadovaujančiai Šveicarijos progimnazijai.
Šventės metu pagerbti visi seniūnijos seniūnaičiai, jau baigiantys savo kadenciją. Į sceną pakilo Barborlaukio seniūnaitis V. Zinys, Agnė Krajašienė iš Gulbiniškių, Šveicarijos gyventojų reikalais besirūpinanti Rūta Ambrazaitienė, bartoniškis Vilius Plytnikas ir Gaižiūnų seniūnaitis Algimantas Zakarauskas.
„Atrodo, taip neseniai vyko rinkimai į šias visuomenines pareigas. Bet tie ketveri metai prabėgo labai greit. Ačiū jums visiems už domėjimąsi savo gyventojų problemomis ir pagalbą jas sprendžiant. Artėja nauji rinkimai, bet norėtųsi, kad tie patys seniūnaičiai neatsisakytų ir toliau eitų jiems patikėtas pareigas“, – kalbėjo A. Paplonskis. Bet kišenėje žodžio neieškantis A. Zakarauskas šmaikštavo: „Jei jau padėkota, tai, reikia suprasti – laikas į pensiją“.
Padėkos skirtos ir bendradarbiavusiems organizuojant šventę: JKC direktoriui Sergejui Jefimenkai, Šveicarijos bibliotekos darbuotojoms Eglei Lisovskei ir M. Terebeizienei, „Paryžiaus kaimo užeigos“ direktorei A. Kaškauskienei, baikerių parado organizatoriui Algimantui Urbonui, Šilų KC darbuotojai Rūtai Liutkevičienei, Ruklos KC darbuotojai Vilmai Praškevičienei, JKC krašto muziejaus atstovei R. Kulytei-Libienei, rėmėjams Nijolei ir Alfonsui Meškauskams, Aurimui Lisovskiui, UAB „Ramidonas“, UAB „Zatyšių karjeras“.
Bendruomenė rinks pirmininką
Anot A. Meškausko, Šveicarijoje gyvenančio dešimt metų, už seniūnijos ir gyvenvietės pokyčius visi turėtų būti dėkingi seniūnui A. Paplonskiui, kuris, įveikdamas iššūkius, kelia gyvenimo kokybę, jo pavaduotojai Gintarei Vaiciekavičiūtei, sporto organizatoriui V. Ziniui. „Visi jie savo laiką aukoja tam, kad žmonės taptų bendruomeniškesni, draugiškesni ir atjautesni vieni kitiems. Tik prisiminkime „Kaimynų dieną“. Niekur nerasime tokio renginio, nes tai yra šveicarų sumanymas. Galbūt kitais metais kiekvienas pakvies savo pažįstamą ir bičiulį atvykti ir pabūti drauge – mūsų bus dar daugiau. Galbūt sugalvosime išrinkti drąsiausią ar atviriausią kaimyną, gal padarysime kokią baldų ekspoziciją“, – savo mintimis pasidalijo A. Meškauskas.
Aktyvusis bendruomenės narys V. Zinys, tądien organizavęs braziliškų šaškių, paplūdimio tinklinio bei futbolo turnyrus, įgyvendinęs savo „Kaimynų dienos“ idėją, pastebėjo, kad žmonėms būtina bendravimo šiluma. „Metai prabėgo be bendruomenės vadovo, nes iš pirmininko pareigų pasitraukė Juozas Jokimas. Tai galima vadinti tuščiu laiku. Tą vakuumą užpildė visi geradariai. Kviečiu visus rugsėjo 25 d., pusę šešių, po darbo, ateiti į kultūros centrą ir rinkti naują bendruomenės pirmininką. Tai svarbu visiems gyventojams“, – kvietė V. Zinys.
Muzikos ir šokio fiesta
XVI-oji „Rudens mozaika“ Šveicarijoje pradėjo rudens sezoną Jonavos kultūros centro linijinių šokių grupės „Aksomas“, kuriai vadovauja Gerda Mykolaitienė, pasirodymais. Susirinkusieji grožėjosi vyresnio amžiaus šokėjų kolektyvo „Varūna“ programa. Nuotaiką kėlė Šveicarijos meno mėgėjų kapela „Varpena“, Kėdainių KC Labūnavos skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Barupė“, žavėjo Šveicarijos moterų populiariosios vokalinės muzikos ansamblis „Kvinta“.
O vakarėjant į šokių sūkurį kvietė „Kelias į žvaigždes“ atlikėjas Anatolijus Oleinikas.
Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Vainikas renginiui – Šveicarijos dangų papuošę spalvingi fejerverkai.
Projektą valstybės lėšomis dalinai finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, rajono savivaldybė, Jonavos kultūros centras, Šveicarijos kaimo bendruomenė.
Irena BŪTĖNAITĖ
Vytauto Kalpoko nuotraukos.
