„Neseniai per TV mačiau reportažą. Ligoninėje (kaip supratau, Kaune) gulinti pusamžė moteris davė interviu apie savo ligą. Pacientė pasakojo susirgusi kepenų liga dėl hepatito C. Moteris sakė mananti, kad buvo apkrėsta grožio salone, kur jai atliekamas manikiūras. Kitų priežasčių nežinanti.
Vaikystėje atsiradusios dantų problemos dažnai laikomos laikinu etapu, kuris „praeis savaime“. Pieniniai dantys vis dar klaidingai vertinami kaip mažiau svarbūs, nes juos vis tiek pakeis nuolatiniai. Tačiau būtent šis požiūris neretai tampa priežastimi, kodėl suaugus atsiranda sudėtingesnių burnos sveikatos problemų, kurių buvo galima išvengti gerokai anksčiau.
Sausio 13-ąją Lietuva minės Laisvės gynėjų dienos 35-metį. Šiai reikšmingai sukakčiai paminėti visoje šalyje vyks atminimo renginiai ir informacinė kampanija „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“. Šiai datai skirtos iniciatyvos kvies stiprinti Sausio 13-osios atminimą ir pažvelgti į laisvę kaip į gyvą vertybę – nuolat atsinaujinančią, įkvepiančią ir įpareigojančią.
Krūtų didinimas jau daugelį metų išlieka viena populiariausių plastinės chirurgijos sričių, tačiau požiūris į šią operaciją nuolat keičiasi. Jei anksčiau dažnai buvo siekiama ryškaus ir akivaizdaus rezultato, šiandien vis daugiau dėmesio skiriama natūralumui, individualiems kūno proporcijų sprendimams ir ilgalaikei estetikai. Šiuolaikinės krūtų didinimo tendencijos atspindi ne tik medicinos pažangą, bet ir besikeičiantį grožio suvokimą.
Šiemet gripo sezonas prasidėjo anksčiau nei įprastai. Apie jį ir kitais visuomenei aktualiais klausimais kreipėmės į Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėją Jurgitą ARBOČIENĘ.
Pastaraisiais metais daug kalbama apie neinvazines kūno formavimo procedūras. Viena iš jų – kriolipolizė, dar vadinama šalčio terapija riebalų mažinimui. Tai procedūra, skirta ne svorio metimui, o kūno linijų formavimui, kai tam tikrose vietose užsispyrę riebalai nepasiduoda nei mitybai, nei sportui.
Sakoma, kad širdis niekada nemeluoja, tačiau ji ir nekalba garsiai. Dažnai pirmasis jos pagalbos šauksmas būna paskutinis. Todėl profilaktika – tai ne formalumas, o galimybė laiku išgirsti tylų organizmo signalą. Kardiologai juokauja, kad jei automobilio variklį tikrinate kasmet, širdis to nusipelno dar labiau. Šiuolaikinė medicina leidžia užkirsti kelią net toms ligoms, kurios anksčiau buvo laikomos „neišvengiamomis“ – tereikia kartais sustoti ir patikrinti save.
... Ko gero, atsipalaidavę. Bent jau gydymo įstaigose retai pamatysi pacientą su kauke, o pro padėtą dezinfekcinį skystį žmonės praeina kaip pro tuščią vietą. Smagu, jei neužsikrečiama, nelabai malonu, kai prekybos centre čiaudėjama ant maisto produktų lentynų skaniai ir iš visos širdies, su delnu nusibraukiant nosį.
Pastaraisiais metais vis dažniau girdimas terminas „super maistas“ kelia susidomėjimą tiek sveikatos specialistų, tiek žmonių, siekiančių sveikesnės gyvensenos. Super maistu vadinami produktai, turintys ypač daug naudingų medžiagų – vitaminų, mineralų, antioksidantų ar sveikųjų riebalų. Jie išsiskiria didesne maistine verte nei įprasti maisto produktai, todėl gali padėti stiprinti imunitetą, gerinti savijautą ir suteikti organizmui reikalingos energijos. Vis dėlto svarbu suprasti, kad super maistas nėra stebuklinga priemonė, o veikiau kasdienės subalansuotos mitybos dalis.
