Lietuvoje po paskutinio ledynmečio vietomis tebėra labai daug riedulių. Vienus iškėlė į paviršių žemdirbiai, kiti patys išlenda. Sakydavo – akmenys auga... Bet yra tokių vietų, kur nežinia kaip ir kada – stūkso paslaptingas , kartais apsamanojęs didelis akmuo, daugiausiai miškuose. Jie – tarsi laiko įspaustos legendos, slepiančios pagoniškų apeigų pėdsakus ir dvasinių kovų aidus. Kadaise laikyti dievų buveinėmis, vėliau prakeikti kaip „velnio ženklai“, šie akmenys iki šiol kelia pagarbą, baimę ir smalsumą. Kas iš tiesų įspausta jų paviršiuje – šimtmečių senumo mitai ar praeities tiesos?

Kovo 20–21 dienomis visoje Žemėje diena ir naktis beveik susilygina. Saulė teka tiksliai rytuose, leidžiasi tiksliai vakaruose, o nuo tos akimirkos šiauriniame pusrutulyje šviesa aiškiai ima viršų prieš tamsą. Astronomiškai tai – pavasario pradžia.

Girdite? Tai Perkūnas danguje dunda – žemė bunda, ruošiasi po žiemos miego. Kviečiame susiburti ir kartu atverti pavasario vartus Jorės šventėje.

Kai kalendorius dar rodo pavasarį, galvos jau sukasi apie šiltą smėlį po kojomis ir jūros bangų šniokštimą. 2026 metų vasara žada būti ypatinga - atsiranda naujų tiesioginių skrydžių iš Vilniaus ir Kauno, kainos dar nepasiekė piko, o kai kurios kryptys vis dar laikomos „slepiamomis perlėmis". Laikas susiplanuoti iš anksto ir išvengti liūdno vasaros scenarijaus - žiūrėjimo į ekraną kai visi draugai jau skelbia nuotraukas iš pakrantės.