Iki rinkimų likus mažiau nei dviem savaitėms, prezidentiniuose reitinguose – pokyčiai. Ilgą laiką atotrūkį nuo konkurentų didinusio dabartinio prezidento Gitano Nausėdos palaikymas krito beveik dešimčia procentinių punktų. Savo ruožtu pagrindiniai antrosios kadencijos siekiančio G. Nausėdos konkurentai per mėnesį savo simpatikų gretas sustiprino. Labiausia augo palaikymas premjerei Ingridai Šimonytei.
Visgi, kaip rodo ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, G. Nausėda išlieka kitą savaitę vyksiančių rinkimų favoritas.
Balandžio 10 – 21 dienomis vykusi apklausa parodė, kad dabartinį prezidentą palaiko 35,2 proc. gyventojų. Tačiau mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje prezidento populiarumas buvo kur kas didesnis ir siekė 44,4 proc.
Antroje reitingų lentelės vietoje – advokatas Ignas Vėgėlė. Paskutinės apklausos duomenimis, jį remia 12,3 proc. šalies gyventojų. Kovo mėnesį į Prezidentūrą besitaikančio advokato palaikymas siekė 9,4 proc.
Nuo jo beveik nebeatsilieka ir trečiojoje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi premjerė I. Šimonytė. Per mėnesį sustiprinusi savo remėjų gretas konservatorių iškelta kandidatė balandį turėjo 10,2 proc. siekiantį gyventojų palaikymą. Antrą kartą prezidento rinkimuose dalyvausiančią I. Šimonytę kovo mėnesį rėmė 5,8 respondentų.
Paskutinis mėnuo iki rinkimų gana sėkmingas ir prezidento posto siekiančiam Remigijui Žemaitaičiui. Nepaisant skandalingų pareiškimų dėl Konstitucinio Teismo sprendimo parlamentaro mandato atsisakiusį politiką balandį palaikė 8,7 proc. rinkėjų. Tai yra 4 procentiniais punktais daugiau nei buvo kovą (5,8 proc.).
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi save išsikėlęs Eduardas Vaitkus. Dėl prorusiškų pareiškimų kritikuojamą kandidatą balandį palaikė 4,7 proc. respondentų. Kovo mėnesį 3,9 proc. gyventojų prisipažino, kad galėtų balsuoti už E. Vaitkų.
Laisvės partijos iškeltą Dainių Žalimą balandį rėmė 3,9 proc. rinkėjų. Panašūs rodikliai buvo ir anksčiau darytoje apklausoje – kovo mėnesį buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko palaikymas siekė 2,1 proc.
Iš esmės nesikeitė ir kitų reitingų lentelės apačioje likusių kandidatų palaikymas. Darbo partijos kandidatą Andrių Mazuronį balandį palaikė 2,1 proc. (kovą palaikymas siekė 2,6 proc.). Partijos „Vardan Lietuvos“ į prezidentus iškeltą Giedrimą Jeglinską paskutinių apklausų duomenimis rėmė 1,6 proc. rinkėjų (kovo mėn. palaikymas siekė 1,1 proc.).
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa, daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jie nėra apsisprendę, kurį iš šių galimų kandidatų jie palaikytų, o kiek mažesnė dalis (8,3 proc.) nurodė, kad jie neketina paremti nė vieno kandidato.
Intriga prezidento rinkimuose kyla: bet kokia klaida gali kandidatams kainuoti labai brangiai
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, komentuodama jau paskutinį kartą iki prezidento rinkimų paskelbtas apklausas, sako, kad pokyčiai reitingų lentelėje rodo grįžtančią intrigą. Jei dar prieš mėnesį buvo galima teoriškai pasvarstyti, kad dėl esamo G. Nausėdos palaikymo gali neprireikti antrojo turo, dabar, pažymi R. Ališauskienė, tokio scenarijaus tikimybė gerokai sunkiau įsivaizduojama.
„Jei žiūrėtume į balandžio rezultatus – tai indikacija yra gana aiški – antras turas bus“, – Eltai sakė Baltijos tyrimų“ direktorė.
Ar balandžio mėnesio rodikliai turėtų siųsti nerimo signalus G. Nausėdos rinkiminiam štabui, R. Ališauskienė neskubėjo konstatuoti. Pasak jos, kol kas sunku pasakyti, ar fiksuoti pokyčiai reitingų lentelėje yra tęstiniai.
„Mes nežinome, ar čia dinamika, ar pokyčio tendencija išsilaikys ir palaikymas kris. Tam nustatyti reikėtų daugiau tyrimų. Iš esmės dabar turime dvi reitingų nuotraukas: viena padaryta kovo viduryje, o antra balandžio viduryje. Tad galima tik spėlioti, ar poveikis bus tęstinis. Visa tai dar nėra aišku“, – teigė ji.
Bet kuriuo atveju, pažymėjo R. Ališauskienė, šiandien įvardinti, kokie rezultatai bus rinkimų dieną, yra sunku. Anot jos, reikia įvertinti, kad apklausų duomenys rodo visų balso teisę turinčių, o ne prie rinkimų balsadėžių eisiančių piliečių nuomonių pasiskirstymą.
„O į rinkimus tikrai ateis ne visi. Taip pat balsuos užsienyje esantys piliečiai. Dabar turimi duomenys leidžia kalbėti apie 57 proc. sieksiantį aktyvumą. O aktyvumas labai daug lemia, nes atskiri kandidatai turi nevienodai aktyvius rėmėjus“, – pažymėjo R. Ališauskienė.
Sociologės teigimu, vertinant minėtus pokyčius bei vis dar neapsisprendusių už ką balsuoti rinkėjų dalį, galima sakyti, kad paskutinė savaitė bus itin svarbi. Anot jos, nemažą įtaką galutiniam rinkėjų apsisprendimui gali daryti likę keli prezidentiniai debatai, kuriuose kandidatai gali ne tik pasigerinti, bet ir pasibloginti situaciją.
„Koks nors kandidato lepsusas ar labai geras pasirodymas tikrai turės įtakos“, – teigė R. Ališauskienė.
„Neapsisprendusiems žmonėms debatai yra svarbūs, jie turi įtakos galutiniam sprendimui. O nuomonę keisti galinčių rinkėjų yra apie trečdalį. Tai yra didelis skaičius“, – pridūrė ji.
Galiausiai, komentuodama smuktelėjusį G. Nausėdos palaikymą, R. Ališauskienė nesiėmė įvardinti konkrečių priežasčių, galėjusių nulemti tokius pokyčius. Pasak jos, galima tik daryti prielaidas, kas galėjo turėti įtakos tokiems reitingų poslinkiams. O vienas tokių veiksnių, sutinka „Baltijos tyrimų“ direktorė, Seime rutuliojama Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorija. Gali būti, neatmeta R. Ališauskienė, kad prezidentui nepatogius klausimus iškėlęs tyrimas sukėlė abejonių G. Nausėdos rinkėjų gretose.
„Per tyrimo laiką pranešėjo istorija buvo vienas iš garsesnių įvykių. Ar turėjo tai įtakos – sunku pasakyti. Tiesiog žiūrime į kontekstą. Gal įtakos turėjo galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas, dalis kandidatų – atkrito. Bet kuriuo atveju, sunku pasakyti, kas konkrečiai darys įtaką“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2024 m. balandžio 10 - 21 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.
Benas Brunalas (ELTA)
