Praėjusį penktadienį Jonavoje paminėta Pasaulinė kultūros diena. Santarvės aikštėje, priešais rajono Savivaldybės pastatą, visam laikui iškelta Taikos vėliava.
Vėliavos iškėlimo ceremonijoje dalyvavo nemažas būrys kultūrnešių, valdžios vyrų, pasidairyti po pavasarėjantį miestą išėjusių smalsuolių.Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, Tarptautinio Taikos vėliavos prie Jungtinių Tautų koordinatorė Lietuvoje dr. Auksė Narvilienė paskelbė, kad tądien mums patikima Taikos vėliava. Jonava nuo šiol tampa septintuoju šalies miestu, kur plevėsuos balta vėliava su trim rubino spalvos skrituliais, žyminčiais, anot šios simbolikos sumanytojo Nikolajaus Rericho, tris žmonijos progresą bylojančias gaires – mokslą, meną ir religiją. Įdomu, kad iki šiol tokiomis vėliavomis nuo 2012 m. pasipuošė tik Dubingiai, Ylakiai, Rietavas, Neringa, Klaipėda, Birštonas, pasiryžę visose gyvenimo srityse prioritetą teikti kultūrai. Dabar ir jonaviečiai, eidami per savo aikštę, turės prisiminti ir jaunajai kartai paaiškinti svarbų istorinį momentą. Mat vėliava primena, kad 1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone kai kurios Amerikos žemyno šalys pasirašė Rericho paktą, skelbiantį, kad tiek karo, tiek taikos metu būtina išsaugoti kultūros vertybes.
„Įvairiai vadiname savo Jonavą – tai tankiausiai apgyvendintu miestu, tai sportiniu miestu, o nuo šiol galėsime vadinti ir Taikos miestu. Neabejoju, kad Jonavai taika bus gera palydovė. Jos šviesoje priimsime daug teisingų sprendimų, taika vyraus ir mūsų bendruomenėse, ir šeimose“,- dėkodamas viešniai už dovaną, kalbėjo rajono Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.
Čia pat Kultūros centro direktorius Sergejus Jefimenka, pakvietė visus užeiti į centro didžiąją salę ir atverti širdis kultūrai. O salėje pažiro nominacijų lietus, gaivinantis pirmiausia šios įstaigos filialus – kaimo kultūros centrus. Pavyzdžiui, nominacija „Misija – kultūra“ atiteko Astai Grigaliūnienei, kuri jau 25-erius metus savo režisuotais šokiais pagražina Žeimių kultūros rengius. Gražaus įvertinimo nusipelnė ir Karolina Petrenčiuk – Naujokienė, kuri be atlygio telkia Kulvos bendruomenę ir palaiko šio krašto dvasią. Nominacijos „Flirtas su muzika“ - į Čičinų moterų vokalinio ansamblio „Septima“ narės Irmos Jefimovos ir Liepių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos vokalistės Neringos Kukarinienės rankas. Nominacijos „Metų aistros“, skirtos už aukšto meninio lygio muzikos atlikimą akordeonu, taip pat meilę šiam instrumentui pasiekė Šveicarijos akordeonininką Mindaugą Mecelį ir Juškonių muzikantę Ritą Sadauskienę. Tuo tarpu Šilų saviveiklininkė Vanda Zajančkauskienė „už šmaikščiausią liežuvį su vaidybos elementais“ buvo verta „Metų malonumo“ nominacijos, tokio pat įvardijimo nusipelnė beveik visą savo laisvalaikį Ruklos kultūros bendruomenei skirianti šio miestelio gyventoja Monika Sipavičienė, tapusi tikru Ruklos kultūrininkų atradimu.
Už meilę etninei kultūrai ir Jonavos vardo garsinimą Lietuvoje „Dvigubo agento“ nominacija įteikta Mykolui Kručui, o Nijolė Mockienė įvertinta už paramą Bukonių kultūros centro veiklai. Tačiau svarbiausia nominacija - tai „Kultūros agentas“, apie ją tegali svajoti itin darbštūs ir ištikimi savo pašaukimui. Dabar ja pasidžiaugė dvi Kultūros centro vadovės, užauginusios pirmos kategorijos kolektyvus: vyresniųjų šokių grupę „Varūna“ ir moterų vokalinį ansamblį „Presto“. Pirmoji – nenustygstančioji Rita Pilypienė, antroji – šiai nepasiduodanti Solveiga Maslauskaitė.
Nominacijų teikimo ceremoniją paįvairino vokaliniai ansambliai „Presto“ ir „Septima“, taip pat jaunoji Saulė Imbrasaitė, atlikusi duetu su mama Solveiga dainą „Kregždutės, kregždutės“ iš lietuviško miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“. Gražiai nustebino kultūrnešių direktorius S. Jefimenka, sušokęs su režisiere, etnokultūros specialiste Jurga Roličiene tango pagal tarpukario Lietuvos restoranuose populiarią melodiją „Paskutinį sekmadienį“. Šventės organizatorių svajonė – atverti publikos širdis kultūrai tądien, atrodo, pavyko.
Marius Glinskas
