Per atestatų įteikimo šventę. Į juos kreiptasi ne sėkmės istorijų, pergalių ir laimėjimų kontekste, bet tik atiduodant pažymėjimą, kuris žymi ne paties svarbiausio gyvenime etapo finišą. Finišuojančią šventę teko stebėti ir man. Ausis badė nuolatinis ir ydingas mokinių į sėkmingus ir lūzerius skirstymas, kurio neišvengia kiekviena įprasta švietimo sistemos mokykla. Galima tik bandyti įsivaizduoti buvusį mokinį, kurio vardas visoje šventėje paminimas tik kartą, kai reikia atsiimti atestatą, o kitų vardai minėti po kelis ar daugiau kartų. Todėl šis tekstas, nesvarbu kokią mokyklą būtų baigęs, skirtas būtent tiems, vienkartiniams (asociacija į vienkartinę tarą, panaudojama ir išmetama, o išpuoštas servizas naudojamas daug kartų). Tikiuosi, šis tekstas, lyg nepasakyta kalba, bent menka dalimi kompensuos sistemos ydingumą.