Pasibaigus švenčių šurmuliui ir atsiradus daugiau laisvo laiko, derėtų nepamiršti, kad Grigorijaus Kanovičiaus bibliotekos skaitykloje laukia naujas Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštis „Taurosta“. Antrajame 2023-iųjų žurnalo numeryje gausu įvairių temų, kurias trumpai ir pristatome.
Įdomūs žmonės
Kiekvienas skaitytojas, susipažinęs su leidinio turiniu, verčia jam įdomiausią temą. Galbūt ne vienas skaitymus pradės nuo skyriaus „Susitikimas su įdomiais žmonėmis“, kuriame ras atvirą ir išsamų pokalbį su mūsų krašto žmonėms puikiai pažįstamu buvusiu Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčių klebonu, dekanu Audriumi Mikitiuku. Nuo 2017-ųjų kunigystę jis tęsia Šančių parapijoje ir yra Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas. Rugpjūčio mėnesį sutikęs 45-ąjį gimtadienį, kun. Audrius atsivėrė kaip giliai tikintis žmogus ir pasidalijo per porą dešimtmečių įgyta dvasininko patirtimi. Kun. A. Mikitiukas prisimena tarnystę Jonavoje, išsako savo nuomonę apie bendruomenę, Bažnyčios mokymą, tikėjimą, celibatą, supažindina su naujais pomėgiais, tokie kaip dviračių sportas bei kulinarija. Apie visa tai ir dar daugiau rasite straipsnyje „Kas esu šiandien, yra Bažnyčios mokymo nuopelnas“.
Žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras Ramūnas Čičelis publikacijoje „Poetas Jura Michaljancas: Lietuva auga ir gražėja“ kalbina Amerikoje gyvenantį, iš Jonavos kilusį J. Michaljancą. „Esu kilęs iš klasikinių emigrantų. Mamos proseneliai buvo sentikiai. Kai skilo Pravoslavų Bažnyčia, sentikiai buvo išvaryti iš Rusijos, ir Lietuvos valstybė juos priglaudė. Visi mamos seneliai įsikūrė Jonavos regione. O mano tėtis yra armėnas. Jo istorija irgi įdomi: kai 1915 metais vyko armėnų genocidas, visa šeima pasitraukė į Šiaurės Kaukazą, Piatigorsko miestą. Visi dabartiniai mano giminaičiai iš tėčio pusės ten ir gyvena. Armėnijoje giminių neturiu. Kai mano mama gyveno Lietuvoje, tėtis tarnavo tarybinėje armijoje, taip čia gimiau. Po daugelio metų, praleistų Lietuvoje, ir pats emigravau, todėl ir esame klasikinių migrantų šeima“, – apie save pasakoja kraštietis.
Visai tikėtina, kad daugelis jonaviečių kažkada (gal ir dabar) pažinojo šį žmogų, taigi jo įžvalgos apie Amerikos pokyčius, prezidentus bei Jonavą turėtų sudominti ne vieną „Taurostos“ gerbėją.
Brangiausias kampelis
Tėviškės prisiminimais dalijasi technikos mokslų daktaras, mokslininkas Česlovas Ignatavičius, gimęs ir augęs Kulvos seniūnijos Žinėnų kaime. Tai asmenybė, save paskyrusi mokslui, tačiau iki šiol jaučianti trauką aplankyti vietas, kurios visam gyvenimui paliko gilų ir itin šiltą pėdsaką jo širdyje ir atmintyje.
Č. Ignatavičius keturiasdešimt metų dėstė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentams, buvo šio fakulteto prodekanas, dvi kadencijas (dešimt metų) ėjo šios aukštosios mokyklos Pastatų konstrukcijos katedros vedėjo pareigas. Siekdamas įgyti kuo daugiau profesionalumo, stažavosi užsienio šalyse, ten skaitė paskaitas, buvo atestuotas nepriklausomų statinių ir jų projektų konstrukcinės dalies ekspertas, ypatingų statinių ir jų projektų teismo ekspertas. Jo įžvalgomis ir žiniomis pasitikėjo Briuselis, Praha, Paryžius, kur mūsų kraštietis ne kartą kviestas įvertinti pastatų būklę, nustatyti statybos defektus.
Jį viliojo tolimų kraštų egzotika, tad yra aplankęs per 30-imt valstybių, išmėginęs viršukalnių svaigulį, bendravęs su tenykščiais gyventojais. Pelnyti apdovanojimai, titulai, didžiulė pagarba ir mokslinių žinių įvertinimas neužgožė Č. Ignatavičiaus žmogiškųjų savybių, o Kulvos kraštas iki dabar liko pats brangiausias ir viliojantis kampelis. „Lankydamasis Žinėnuose pajuntu, kaip plaka tėviškės širdis, o mano krūtinę užlieja maloni šiluma. Esu kaimo žmogus. Gimtinė man buvo, yra ir bus vienintelė – pirma ir paskutinė“, – sako Vilniuje gyvenantis senjoras Č. Ignatavičius.
Gyvi prisiminimai
Jubiliejams skirtas skyrius pradedamas publikacija „Atvirukas iš Jonavos“, dedikuota Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčiai, mininčiai 230 metų sukaktį. Šiai progai pažymėti Jonavos kultūros centro Krašto muziejus įgyvendino tokio pat pavadinimo projektą, kurio tikslas – prisidėti prie jubiliejinio minėjimo, aktualizuojant bažnyčios, Jonavos miesto įkūrimo bei jo įkūrėjų didikų Kosakovskių istoriją. Įgyvendinant projektą buvo sukurta 15 skirtingų, specialiai maldos namų sukakčiai skirtų atvirukų.
Apie kraštietį, garsų regbio žaidėją, tarptautinės kategorijos teisėją, Tarptautinės regbio federacijos (FIRA) viceprezidentą, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narį Alfonsą Grumbiną (1943–1918) straipsnyje „Regbio džentelmenas“ pasakoja Algimantas Kšivickas.
2023-iųjų spalį aštuoniasdešimtmetį būtų minėjęs technologijos mokslų habilituotas daktaras, Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų katedros profesorius, Rytų Europos akustikos asociacijos, mokslinio žurnalo „Elektronika ir elektrotechnika“ redakcinės kolegijos narys Antanas Romualdas Gudonavičius, kilęs iš Čiūdų kaimo (Kulvos sen.). Deja, 2002 m. vasario 9 dieną gyvenimą nutraukė mirtis. Apie aktyvią kraštiečio veiklą pasakoja publikacija „Mokslininko darbų sąrašas ilgesnis už gyvenimą“.
Straipsnis „Stiprybės ieškojau savo krašte“ skiriamas Kulvos dvare ginusiam Pirmojo pasaulinio karo dalyviui, Lietuvos nepriklausomybės kūrėjui pulkininkui leitenantui Juozui Kartanui (1893–1979) atminti. Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešoji biblioteka palaiko draugiškus ryšius su kraštiečio vaikais, gyvenančiais JAV Sietlo mieste bei Kalifornijoje. Praėjusią vasarą paminėti ir pagerbti J. Kartano atminimą 130-ųjų gimimo metinių proga Jonavoje lankėsi dukra Danutė su giminaičiais.
Šiemet Žeimių miesteliui sukako 660 metų. Apie šios vietovės istoriją – praeitį ir dabartį – pasakoja žurnalistas Marius Glinskas, pasakojimą pagyvindamas savo prisiminimais. „Antai tas medis, kurio link skubėjau į pirmąjį pasimatymą, antai toji bažnyčia, kur pirmąsyk kunigo ausiai patikėjau vaikiškas nuodėmes, antai biblioteka, iš kurios kuprinėje parsinešiau „Lobių salą“ ar „Tomo Sojerio nuotykius“...
Istoriniai faktai
Daug istorinių faktų pateikiama Mečislovo Sangavičiaus parengtoje medžiagoje „Bartonių dvaras amžių vingiuose“. Straipsnio autorius, naudodamasis archyvuose esančiais dokumentais, aprašo pirmuosius dvaro savininkus,, pristato XIX a. valdytojus, Bartonių dvaro turto aprašą, atkreipia dėmesį, kad ir prieš kelis šimtmečius turtas įskeldavo nesantaiką tarp giminaičių.
Paminėjęs gražią asmeninę sukaktį, savo įžvalgomis apie žmonių tarpusavio santykius, požiūrį į gamtą publikacijoje „Trumpi apmąstymai apie šiandien, arba Keistas visuotinis baugus sustojimas – viltingas laukimas“ dalijasi išeivis iš Šilų krašto Zigmantas Michnevičius.
Nederėtų praleisti Kazimiero Mackevičiaus parengto straipsnio „Trys Baro konfederacijos atminimo paminklai“, kuris skiriamas 1768–1772 metų sukilimo Abiejų Tautų Respublikoje 255-mečiui. Baro konfederacijos įvykiams atminti mūsų krašte pastatytos koplyčios Žeimiuose, Normainių II dvaro žemėje arba Naujokų dvarų žemėse ir Vepriuose (Ukmergės r.). Įdomių faktų pateikiama metraščio redaktoriaus Vytauto Venckūno straipsnyje „Jonavos bažnyčia ir beneficija“.
Datos ir žmonės
Skyriuje „Datos ir žmonės“ spausdinamoje publikacijoje „Įsiklausanti ir tolerantiška visuomenė“ siūloma susipažinti su tarptautiniu fotografijų projektu „Help-Portrait“, skirtu žmonėms, kurie buvo priversti palikti savo šalis ir prieglobsčio ieškoti Lietuvoje. „Ar kada pagalvojote, su kokiais iššūkiais susiduria žmonės, palikę savo gimtuosius namus ir stengdamiesi integruotis mūsų šalyje? Ar susimąstėte, kokią pagalbą ir palaikymą galėtumėte suteikti užsieniečiams, kad jie taptų visaverčiais Lietuvos gyventojais?“ – klausiama straipsnyje. Siekiant rasti atsakymą, ir buvo imtasi socialinės iniciatyvos – fotografijose įamžinti atvykėlius, apsigyvenusius Ruklos pabėgėlių priėmimo centre.
Į Centrą atvažiavo profesionalų komanda, kurią sudarė fotografai, šukuosenų ir makiažo meistrai, dirbo vietos savanoriai, o fotosesijoje dalyvavo užsieniečiai iš Afganistano, Gvinėjos, Irako, Kongo, Venesuelos. Visi akcijos dalyviai gavo įrėmintą portretą, o parodos vyko Naujininkų pabėgėlių stovykloje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir Jonavos viešojoje bibliotekoje. Parodas lydėjo tokia žinutė: „Kiekvienas portretas turi savo istoriją. Pabėgėlių priėmimo centras padeda žmonėms, bėgantiems nuo karo. Darbuotojai kasdien mato pabėgėlis, girdi jų gyvenimo istorijas ir siekia jiems pasėti atrasti drąsos susikurti naują istoriją Lietuvoje. Pažvelkite, įsiklausykite į savo širdį, išgirskite ir atraskite asmenybę, kuri gali būti jūsų kaimynystėje. Asmenybė, kuri mokosi, kuria, dirba, ieško draugų ir siekia būti mūsų visuomenės dalimi.“
Straipsnyje „Pagarba tradicijoms, istorinei atminčiai ir rekordinės žiūrovų minios“ prisimenami vasaros kultūriniai renginiai, o publikacija „...tai tu, tai mes, tai – Jonava“ kviečia atsigręžti į Jonų sostinės 273-iajai sukakčiai skirtą savaitę. Tame pačiame skyriuje „Datos ir žmonės“ pasakojama apie respublikinės G. Kanovičiaus literatūrinės premijos įteikimą poetei ir prozininkei Agnei Žagrakalytei, bibliotekininkų darbą su jaunąja karta. O žurnalistas, socialinių mokslų daktaras Juozas Šalčius straipsnį „Praeitį prisiminus ir į ateitį pažvelgus“ skiria Sąjūdžio jubiliejaus renginiui „Lietuvos istorijos virsmas – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui 35 m“, gausiai iliustruotą nuotraukomis bei pirmosios Sąjūdžio rėmimo grupės dalyvių sąrašais.
Šiame „Taurostos“ žurnale rasite ir poezijos, ir daug kitokios informacijos. Tad skubėkite į biblioteką, nes norinčiųjų įsigyti metraštį vis daugėja, o tiražas dėl išaugusių kainų yra sumažėjęs.
Irena BŪTĖNAITĖ
