Neseniai mūsų rajono kaimų, esančių Kėdainių pusėje, gyventojai stebėjo neįprastą ir nerimą keliantį reginį – per laukus traukė gausi stumbrų banda. Ūkininkai, stengdamiesi apsaugoti pasėlius nuo nelauktų „svečių“, traktorių ir automobilių burzgimu mėgino juos įbauginti ir nuvyti kuo toliau savo valdų. Tačiau laukiniams gyvūnams komandos negalioja – jie traukia ten, kur akys mato. Apie netikėtą stumbrų pasirodymą Kuigalių bei Naujasodžio laukuose kalbėjomės su įvykio liudininkais ir su Savivaldybės specialistais.
Neregėtas vaizdas
Daugelis keliautojų, važiavusių pro Krekenavos ar Panevėžio rajono laukus, ne kartą yra matę po kelis ten besiganančius ar tiesiog pievoje gulinčius stumbrus. Toks reginys būdavęs įprastas. Tiesa, yra pasitaikę atvejų, kai šie galiūnai staiga iššokdavo ant kelio ir sukeldavo eismo įvykį.
Viena sodietė pasakojo, kad vienas laukinis gyvūnas vasarą buvo įsisukęs į karvių bandą ir kartu su jomis ganydavosi tol, kol prasidėjo naminių galvijų nepasitenkinimas tokiu stumbro įžūlumu. Tad pagaliau laukinis žolėdis iš naminių bandos pasitraukė.
Tačiau šių metų kovo mėnesio atvejis yra išskirtinis – pamačius per laukus traukiančią beveik 100 žvėrių bandą, ne vienas žmogus bandė sau įgnybti ir įsitikinti, ar jam kartais nepasivaideno. Žmonės, mėginę suskaičiuoti šiuos atėjūnus, prisipažįsta pasimetę prie skaičiaus 87 ؘ– sutrukdė nerimstantys ir po bandą zujantys jaunikliai.
Naujasodžio kaime (Žeimių sen.) ūkininkaujantis Martynas Nenortas teigia žvėris matęs stovinčius visai netoli. Tiesa, į kiemą šie bizoniškos veislės gyvuliai nedrįso ateiti, bet už šiltnamio sustojo apsidairyti, kur keliauti toliau.
„Žinoma, kad nustebau. Banda didelė, joje matėsi labai daug jauniklių. Iš kur jie atsirado prie mano namų, nežinau. Bet kiti žvėris matę liudininkai pasakojo, kad jie tikriausiai atkeliavo nuo Kėdainiuose esančios bendrovės „Lifosa“, kurios prieigose jau kažkiek laiko būriavosi. Mano valdose šie atėjūnai žalos nepadarė, bet ten, kur toks pulkas praėjo, tai atrodo tarsi traktoriai būtų pravažiavę. Stebėjau juos, nes nežinia gi kas gali laukiniams žvėrims į galvą šauti. Paskui banda nudūlino Vandžiogalos pusėn. Sugrįš ar ne, lieka tik spėlioti”, – įspūdžiais dalijosi M. Nenortas, užsiimantis gėlių ir daržovių auginimu.
Reikia dalintis(?)
Kaip jau minėta, pastaraisiais metais vieni gyvūnai telkėsi Kėdainių rajone, netoli „Lifosos“ fabriko, kiti buvo Pašilių (Panevėžio r.) stumbryne. „Televizijos laidoje teko matyti, kaip stumbrai brenda ir plaukia per šios įmonės tvenkinius. Tad, tikėtina, kad iš ten jie, perkirtę „Via Baltica“ magistralę į mūsų rajoną ir atklydo, – tokią versiją pateikia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus pirmininkas Vytautas Kaminskas. – Jie telkėsi Vidurio Lietuvoje, kur buvo gera pašarinė bazė, palankios gyvenimo sąlygos, neturėjo natūralių priešų. Tačiau padidėjo populiacija – ir keliauja sau. Paklaidžios kurį laiką, gal susiras kitą gyvenmo vietą, o gal vėl sugrįš į ten, iš kur išėjo.”
Pašnekovo nuomone, žvėrys – taip pat gyvos būtybės, norinčios laisvės. Anot jo, juk ne žvėris atėjo pas žmogų, bet žmogus pas žvėrį. Suprantama, kad tokie galingi gyvūnai gali ištrypti laukus, nuniokoti pasėlius. Bet ūkininkai neturėtų pamiršti ir atmesti tikimybės, kad jei ne vieni, tai kiti laukiniai žvėrys pasirodys jų teritorijoje.
„Matyt, reikia dalintis. Kiekvienas ūkininkaujantis žmogus turi žemiškai galvoti ir apdrausti, pavyzdžiui, rapsų laukus ir pan. Yra juk visokių draudimo formų, padarytos žalos skaičiavimo mechanizmų, jeigu pasėlių plotus sunaikintų gyvūnai. Šis atvejis rodo, kad gali pasitaikyti ne tik netikėtų gamtos reiškinių, bet ir žvėrių antplūdžio. Nemanau, kad ši stumbrų banda galėjo tapti problema žemės ūkiui”, – samprotauja V. Kaminskas.
Pašnekovas pabrėžia, kad stumbras yra stambiausias gyvūnas Lietuvoje (patinas gali sverti iki 800 kg), bet nėra agresyvus. Tačiau V. Kaminskas pataria prie bandos nesiartinti, nes pabaidyti laukiniai žvėrys staiga gali mestis į bet kurią pusę. Jeigu pakeliui pasitaikytų žmogus – tradegdijos išvengti nepavyktų.
Nuostoliai tik augs
Jonavos savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Jono Marčiukaičio nuomone, klajojanti stumbrų banda bus pridariusi nemažų nuostolių ūkininkų laukuose žaliuojantiems pasėliams. Jei bus nusiskundimų, sudaryta komisija „Laukinių žvėrių padarytiems nuostoliams atlyginti” turės įvertinti patirtą žalą, nepaisant to, ar laukai drausti, ar ne.
Vertintojai važiuos į nurodytas vietas, apžiūrės laukus ir pagal tam tikras metodikas skaičiuos nuostolius. Tačiau J. Marčiukaitis pabrėžia, kad žala paaiškės tik prieš derliaus nuėmimą, nes dabar sunku nustatyti, koks kiekis, tarkime, sutryptų rapsų atsigaus, kiek liks tuščių plotų.
Skyriaus vedėjas taip pat mano, kad stumbrai atklydo iš Kėdainių krašto. „Ir anksčiau pasitaikydavo vienas kitas atklydėlis, bet tokios gausios bandos, siaubiančios laukus, niekada nebuvo. Tai rodo, kad šių laukinių gyvūnų daugėja. Kur jie nukeliais, niekas negali žinoti, niekaip jų nesustabdysi ir nepagausi. Jeigu buvo pirmas kartas, tikėtina, bus ir antras. Vadinasi, nuo jų sutrypiamų laukų, suėdamų pasėlių nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas. Nuostoliai tik augs”, – mintimis dalijasi J. Marčiukaitis.
Ši faunos rūšis yra įrašyta į Raudonąją knygą ir yra saugoma valstybės. Tačiau, skyriaus vedėjo manymu, būtina ieškoti būdų, kaip suvaldyti kelią jų populiacijai ir galimybei laisvai klaidžioti po kaimus. Jeigu neįmanoma sukoncentruoti jų viename stumbryne ar laikyti aptvaruose, tai galbūt derėtų išbraukti iš Raudonosios knygos ir leisti juos medžioti?
„Tai nelengva užduotis, bet atsakingos institucijos privalo imtis konkrečių priemonių susidariusiai situacijai pakeisti“,– atkreipia dėmesį Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Naujas stumbrynas
Laukinės gyvūnijos sritį kuruojanti Aplinkos ministerija yra pradėjusi realizuoti projektą, kurio tikslas pervežti stumbrus į Varėnos rajone esantį Nacionalinį parką, apimantį apie 100 ha plotą. Imtis tokių permainų paskatino stumbrų skaičiaus didėjimas Vidurio LIetuvoje, kur vykdoma intesyvi žemdirbystė bei tankus kelių tinklas. Manoma, kad šiuos laukinius gyvūnus perkėlus į Pietų Lietuvą, susiklostys palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su kitų šalių stumbrų populiacijomis, tarkime, Lenkijos Belovežo girioje gyvenančiais žvėrimis. Dalis stumbrų jau perkelta į naują minėto parko stumbryną. Jis atidarytas kovo 2-ąją. 4,5 mln. eurų vertės projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Pergabenti tokius milžiniškus žvėris iš vienos vietos į kitą – nelengva užduotis. Tačiau prasidėjęs projektas bus tęsiamas. O paskutinis atvejis, kai gausi žvėrių banda patraukė per Lietuvą, ko gero paskatins ministeriją ieškoti būdų, kurie galėtų paskatinti bent pusšimčio stumbrų perkėlimą į naująjį stumbryną Dzūkjijos nacionaliniame parke.
Iš gyvūnų istorijos
Istoriniais laikais stumbrų populiacija buvo susitelkusi centrinėje Europoje, arealo ribos siekė Šveicariją vakaruose, Baltijos jūros valstybes šiaurėje, Juodosios ir Azovo jūrų šiaurines pakrantes pietryčiuose.
Dėl sumažėjusio miškų ploto ir medžiotojų veiklos stumbrai pirmiausia išnyko Vakarų Europoje. Ilgiausiai, iki 1919 metų, jie išsilaikė Belovežo girioje.
2014-ųjų pradžioje stumbrų populiaciją Europoje sudarė apie 3 602 laisvėje gyvenantys, 423 pusiau laisvėje gyvenantys stumbrai ir 1 340 aptvaruose laikomų stumbrų. Europoje šie gyvūnai laisvėje gyvena vienuolikoje šalių. Daugiausia jų priskaičiuojama Baltarusijoje (1 241) ir Lenkijoje (1 138). Taip pat jie gyvena Rusijoje, Ukrainoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje.
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 220–230 stumbrų, daugiausia jų – Kėdainių ir Panevėžio r. miškuose.
Irena BŪTĖNAITĖ
