Įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ šiuo metu vykdo daugiau nei 2000 ūkininkų. Kokias klaidas dažniausiai daro ekologinių ūkių savininkai, gaunantys paramą, ir kaip išvengti sankcijų?
Gali tekti grąžinti paramą
Paramą pagal KPP 2014–2020 m. gauna 2532 unikalūs pareiškėjai. „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonei iš viso skirta per 150 mln. Eur. Dar 685 unikalūs pareiškėjai vykdo arba vykdė tęstinius šios priemonės įsipareigojimus pagal analogišką 2007–2013 m. programą.
Per įsipareigojimų laikotarpį paramos gavėjai turi kasmet teikti paramos paraišką pagal priemonę, vykdyti veiklą tame pačiame paramos paraiškoje nurodytame plote ir deklaruoti įsipareigotus plotus. Jie taip pat privalo nuo pirmos paraiškos pateikimo datos nesumažinti daugiau kaip 10 proc. pagal programą įsipareigoto ploto, tvarkyti buhalterinę apskaitą, realizuoti dalį produkcijos, sertifikavimo institucijai pateikti informaciją apie einamaisiais metais užaugintą ir į rinką išleistą produkciją, neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) (aktualu juridiniams asmenims) ir Socialinio draudimo fondui (aktualu juridiniams ir fiziniams asmenims).
Kas nutinka paramos gavėjams, nesilaikantiems prisiimtų įsipareigojimų arba pažeidžiantiems kitus teisės aktų reikalavimus? Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistų, jiems numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas arba paramos susigrąžinimas. Šios sankcijos taikomos duomenų, deklaruotų einamaisiais metais, pagrindu. Į įsipareigojimų galiojimo laikotarpį neatsižvelgiama.
Klaidų pasitaiko
ŽŪM specialistai išskiria būdingiausias paramos gavėjų klaidas. Dažniausiai nustatomi neteisingo deklaravimo (virš deklaravimo) bei ploto sumažėjimo atvejai. Pasitaiko, kad ūkininkams parama einamaisiais metais neskiriama už laukus, kuriuos sertifikavimo įstaiga įvardijo kaip: „neauginami kultūriniai augalai“, „neįdirbtas juodasis pūdymas“, „ypatingai mažas derlius“, „derliaus nėra“, sodai, uogynai, „neatitinkantys technologinių reikalavimų“, „nenuimtas derlius“, „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų“, „nesilaikoma dirvožemio gerinimo reikalavimų“, „neatitinkantys augalų tankio reikalavimų“, antrus metus iš eilės „nesilaikoma dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų“.
Būna, kad nesutampa ūkininkų deklaruoti ir sertifikuoti pasėlio kodai, lauko statusas. Pavyzdžiui, pereinamojo statuso laukai deklaruoti kaip ekologiniai.
Taip pat vėluojama pateikti dokumentus arba jie pateikiami ne visi, yra sumažintas įsipareigojimų plotas, atliktas neteisingas įbraižymas, ne visi įsipareigoti laukai yra sertifikuoti, paramos gavėjai yra skolingi VMI arba „Sodrai“, sertifikavimo institucijai nepateikta informacija apie einamaisiais metais užaugintą ir į rinką išleistą produkciją, nurodant produkto rūšį, pavadinimą, kiekį iki pateikimo termino pabaigos – ateinančių metų sausio 15 d.
Klaidų pasitaiko ir ūkininkų paraiškose. Pavyzdžiui, pareiškėjas baigė KPP 2007–2013 m. programinio laikotarpio įsipareigojimus pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas“ ir toliau paraiškoje nurodė, jog prisiima įsipareigojimus pagal KPP 2014–2020 m. priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. O pagal priemonės įgyvendinimo taisykles nuo 2017 m. naujų įsipareigojimų pareiškėjas prisiimti nebegali, todėl tokios paraiškos pagal priemonę yra atmetamos. Įgyvendinami tik tęstiniai įsipareigojimai tiems asmenims, kurie paraiškas pateikė 2015–2016 m.
Dar vienas pavyzdys, kai paraiškoje deklaruojamas didesnis plotas nei praėjusiais metais, t. y. deklaruojami nauji plotai, kuriems pagal priemonę prisiimami nauji įsipareigojimai. Tačiau nuo 2017 m. pareiškėjai naujų įsipareigojimų naujiems plotams prisiimti negali, todėl šie plotai pagal priemonę atmetami.
Kokybiškesnis maistas, švaresnė aplinka
Pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ remiamas su žemės ūkiu susijusių ekosistemų atkūrimas, išsaugojimas ir pagerinimas, dirvožemio erozijos prevencija, dirvožemio kokybės išsaugojimas ir gerinimas. Taip pat siekiama užtikrinti kokybiškų maisto produktų gamybą ir vartotojų aprūpinimą kokybiškais maisto produktais, mažinti aplinkos taršą bei saugoti biologinę įvairovę, prisidėti prie aplinkos apsaugos žemės ūkyje bei tausios ūkinės veiklos įvairinimo.
Parama finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Žemės ūkio ministerijos inf.