Dailininkė Eva Lauma kuria unikalius vienetinius didelio formato darbus. 2018 m. menininkei suteiktas Kultūros ministerijos patvirtintas Kūrėjo statusas. Nuo 2013-2024 m. surengė dvidešimt dvi personalines parodas. Evos Laumos užburianti švytinčių koliažų, objektų ir piešinių paroda „ATSISVEIKINIAS – GYVYBĖ“ kviečia lankytojus jos kūrybą tyrinėti tiek įprastoje, tiek UV šviesoje. Paveikslas „Eglės širdis“ leidžia mums pamatyti dešimtmečiais kuriamą gamtos grožį. Dieną mikroįtrūkimai darbui suteikia autentiškumo ir organiško grožio pojūtį. Nakties tamsoje įtrūkimai paveiksle sumažina atotrūkį tarp lauko ir vidaus aplinkos.
Evos Laumos parodoje rasime gyvybę kiekvienoje drobėje ar tai būtų žolių kilimas, ar dangus. Jausime atsisveikinimą su lietumi, saule. Pojūčius stingdys šaltis ir žaibai. Menininkės kūryboje – tiek visko, kas nutinka per gyvenimą nuo gimimo iki mirties, kad sunku aprašyti žodžiais. Gamtoje nėra klaidų, netobulumo, viskas turi prasmę, vertę, savitumą – mums belieka pagarbiai priimti, suprasti, pajausti ir pritaikyti savo gyvenime. Menininkė taip ir daro. „ATSISVEIKINIMAS – GYVYBĖ“ parodoje savo kūrybą surūšiuoja pagal raštų įvairovę, stilių, natūralumo dozę. Drobėse šviečia netaisyklingos linijos, įvairių formų žvaigždutės, brūkšneliai ir taškeliai. Keičiasi spalvos ir tekstūrų skirtumai, kurie suteikia jos kūrybai unikalų charakterį, duoda erdvės ir žavesio, vizualinio įdomumo. Pieštuku užrašyti žodžiai sukuria ryšį tarp gamtos ir žmogaus, tarp šviesos ir tamsos, šilumos ir šalčio. Kaip šviesos keičia atsiradusios gyvybės ir senėjimo procesus? Linijomis ir spalvomis, kurios suteikia darbams gilumo, susidomėjimo ir elegancijos pojūtį. Jei žiūrėsime parodą dienos šviesoje, matysite spalvas netolygiai pasiskirsčiusias tarp sudėtingų raštų, tamsoje stebins sūkuriai spalvų UV šviesoje. Taigi, kviečiu pamatyti parodą tamsiu paros metu nuo 16 val.
„Parodoje pristatomi kūriniai – tarsi atsisveikinimas su nykstančiu medžiu ir atradimas naujos gyvybės. Matydami iškirstus miškų plotus, pjaunamas žalias egles, žmonės imasi už galvos. Tačiau ne visi žino, kad tokią situaciją lemia pagrindinių eglių kenkėjų pagausėjimas. Mes esame liudininkai egzistencinio virsmo. Aš įkvėpta nostalgijos eglėms, kuri pamažu traukiasi iš mūsų krašto, naudoju ją, kaip amžinumo simbolį, skatinantį susimąstymą ir viltį. Kūryboje medžiai ir jų dalys vaizduojamos kaip sudėtingos struktūros, per kurias atsiskleidžia dar smulkesnės detalės, elementai ir schemos, pabrėžia jų tarpusavio ryšius bei vykstančius besikartojančius procesus. Kviečia jus tyrinėti kūrinius tiek įprastoje, tiek UV šviesoje. Šviesokaita taip pat atkartoja nykimo ir kūrimosi cikliškumą, atsisveikindami su sena pasitinkame naują. Parodoje paveikslų atlikimui pakartotinai panaudotas kartonas, popieroius, žievė, spygliai. Naudojamas akrilas, tušinukai, pieštukai,“ – pasakoja Eva Lauma.
Gyvūnas, kurį nufotografavau paveiksle nenustojo manęs stebinti. Jis tarsi juda naktiniu dangumi šviečiančiomis juostomis, bangomis, žvaigždutėmis, kaip didžiulis tylios ugnies monstras, raibuliuojantis per visatą.
Paroda veiks JKC Meno galerijoje iki vasario 8 d.
Eitvydė Pranevičienė
