Ypatingo įvertinimo sulaukė mokytoja Roma Balienė ir jos ugdytinė Julija Rockina (fortepijonas 6 kl.), pakviestos Vilniuje balandžio 14 d. dalyvauti Jaunųjų talentų koncerte, skirtame žinomo meno ir muzikos mecenato, rėmusio talentingą jaunimą, dr. Juozo Petro Kazicko atminimui ir 100-osioms gimimo metinėms.
Į koncertą Vaidilos teatre, kaip sakė Kazickų šeimos fondo prezidentė Jūratė Kazickaitė, buvo pakviesta dalyvauti septyniolika jaunųjų talentų, kuriuos, laikantis dr. J. P. Kazicko nuostatų, reikia ugdyti nuo pat mažumės, nes būtent jie reprezentuoja Lietuvą ir jos kultūrą tarptautiniu mastu. Vakarą vedė Birutė Vizgirdienė. Muzikinę programą rengė Justina Auškelytė, kuri grojo J. P. Kazickui smuiku 2014 m. liepą. Muzika ramino jo dvasią ir rengė jį atsisveikinimui su gyvenimu.
„Muzika yra dieviška poezijos kalba širdžiai“, – tai garsaus violončelininko Pablo Kazalso žodžiai, todėl noriu pagarsinti vardus ir pavardes ugdytinių, kurie dalyvavo šiame koncerte: Pijus Pirogovas (fortepijonas, Šilutės meno mokykla), Eglė Ramanauskaitė (smuikas, Šilutės meno mokykla), Dorotėja Užpelkytė (akordeonas, Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla), Ugnė Apanavičiūtė (fortepijonas, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), Nojus Zabitis (birbynė, Skuodo meno mokykla), Rugilė Lieliungaitė (fortepijonas, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla), Emilija Petrulevičiūtė (smuikas, Šiaulių 1-oji muzikos mokykla), Darekas Budrevič (vokalas, Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla), vokalinis berniukų ansamblis „Vyturėlis“ (Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla), Saulė Janušaitė (smuikas, Skuodo meno mokykla), Izabelė Vasiliauskaitė (vokalas, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla), Gabrielė Kavaliauskaitė (fortepijonas, Pasvalio muzikos mokykla), Gabrielė Zabulytė (smuikas, Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokykla), Rugilė Lieliungaitė (vokalas, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla), Mantas Lizzi (akordeonas, Palangos Stasio Vainiūno muzikos mokykla), Julija Rockina (fortepijonas, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykla), Dovydas Levickis (violončelė, Panevėžio muzikos mokykla) ir Domas Gintautas (fortepijonas, Panevėžio muzikos mokykla). Skambėjo lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai.
Koncerto pabaigoje kvapą sulaikę klausėmės J. S. Bacho Fantasia c-moll, Stasio Vainiūno „Žiogo“ ir „Vapsvos“ iš „Vabzdžių siuitos“ fortepijonui, kurią atliko jauna atlikėja Julija Rockina iš Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos (mokytoja Roma Balienė). Julija (gim. 2005 m.) dalyvauja įvairiuose konkursuose, festivaliuose, koncertuose Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje. Priminsiu, kad 2017 m. jaunoji pianistė surengė tris rečitalius – Kauno filharmonijoje (XXVI tarptautinio muzikų festivalio metu), Kaišiadorių ir Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklose. 2017 m. ji dalyvavo Tarptautinio jaunųjų muzikų festivalio baigiamajame koncerte, kuriame kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru (dirigentas Ričardas Šumila) atliko V. A. Mocarto koncertą fortepijonui ir orkestrui.
Apie dr. J. P. Kazicko gyvenimą papasakojo savo tėvą su jauduliu prisimenanti J. Kazickaitė.
„Tėvelis gimė 1918 m. balandžio 16 d. Černapadinės kaimelyje Rusijoje. Šiemet švenčiame jo 100-metį. Po 1863 m. sukilimo jo senelių šeima buvo ištremta į šį Rusijos kaimą iš savo namų Užpaliuose (Utenos r.). Į Lietuvą tėvelis grįžo 1922 m., o 1947 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Jis tapo sėkmingu verslininku, kuris niekada nepamiršo savo Tėvynės ir visada tikėjo, kad ji bus laisva. Jam buvo didelė garbė ir laimė sėdėti Seimo salėje Vilniuje, 1990 m. kovo 11 d. kada buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.
Mano tėvelis Juozas ir mamytė Aleksandra mylėjo muziką, ypač operą. Kiekvieną šeštadienį jie klausydavosi radijo muzikinių laidų iš žymiosios Metropoliteno Operos. Mano mamytė turėjo puikų soprano balsą, dažnai klausydama ji mėgdavo pritarti dainuojamoms arijoms.
Tėvelis daug keliavo verslo reikalais. Kuomet jis atvykdavo į Paryžių ar Milaną, apsilankydavo jų puikiuose operos teatruose, taupumo sumetimais nusipirkdamas pigiausius bilietus. Po to jis rašydavo laiškus į namus, dalindavosi puikių spektaklių, kurių metu skambėdavo Pučinio, Verdžio, Čaikovskio muzika, įspūdžiais. Štai viena ištrauka iš jo 1952 m. vasario 19 d. rašyto laiško Aleksandrai iš Milano, po spektaklio La Scaloje: „Tai labai trumpa opera – tik vienas veiksmas, bet muzika buvo labai itališka, kad sunku ką nors kitką ir palyginti. Balsai žavingi, masinėse scenose choras iš 200–250 dainininkų. Pravažiuoja vežimai, praeina procesija, ir viskas tas vyksta muzikos fone. Tikrai gaila, kad to visko nei aprašyti, nei apsakyti negalima. Kaip gaila, Alyte, kad negali būti su manimi.“
Tėvelis suprato, kad Tėvynės kultūra tarptautinei pozicijai ir reputacijai yra labai svarbi, todėl jis rūpinosi gilių muzikos tradicijų išsaugojimu, buvo įsitikinęs, kad talentus reikia ugdyti nuo pat mažens. Vos tik Tėvelis sužinojo apie talentingą smuikininką Vilhelmą Čepinskį, jis užsispyrė, kad atlikėjas gautų stipendiją prestižinėje Džiulijardo mokykloje Niujorke. V. Čepinskis būdamas vos 14 m. jau grojo Ispanijos karalienei, o vėliau sėkmingai koncertavo visoje Europoje.
Tėvelis teikė patarimus ir finansinę pagalbą daugeliui kitų talentingų Lietuvos atlikėjų. Jie dažnai pasirodydavo tėvelio svečiams amerikiečiams vakarinių pokylių metu ar per ypatingas šventes. Jis mėgo girti jų talentą, rengti pasirodymus. Todėl ir šį vakarą šeima nusprendė surengti jaunųjų talentų koncertą.
Šie jauni muzikos atlikėjai iš visos Lietuvos reprezentuoja jų kartos pačius puikiausius jaunus žmones. Jie darbštūs, užsispyrę ir susikaupę, kad galėtų daug gyvenime pasiekti, pasitelkę savo talentą. Jie yra Lietuvos garbė. Jie užsitarnavo pripažinimą ir pasididžiavimą jais.
Mano tėvelis būtų su džiaugsmu dalyvavęs šiame vakare ir džiaugęsis būsimomis Lietuvos muzikos žvaigždėmis. Šį vakarą prisimename tėvelį ir jo nepaprastą meilę gyvenimui ir Tėvynei. Prisimindami jo meilę talentingam jaunimui, plojame šiems jauniesiems muzikos atlikėjams.
1991 m. vienas iš amerikiečių muzikos kritikų rašė apie V. Čepinskį, bet manau, kad šie žodžiai tinka ir šio vakaro jauniesiems atlikėjams. „Kiekvienas koncertas, kurį atlieka Vilhelmas Čepinskis, palieka manyje nuostabią, bet nepaaiškinamą paslaptį. Ta paslaptis yra vadinama TALENTU. Smuikininko šnabždesiai dar neatskleidžia visumos, kurioje glūdi milžiniški, paslėpti pradiniai apmąstymai ir turtingos emocijos, kurios tegali atsirasti su Dievo piršto prisilietimu.“
Eitvydė PRANEVIČIENĖ
