Eitvydė Pranevičienė, prieš septynerius metus išleidusi pirmąją novelių knygą „Vidinė styga“, nepadėjo plunksnos ir toliau tęsė literatūrinių personažų paiešką. Ką tik, 2021-ųjų sausio mėnesio pradžioje, išleistas dar vienas šios kūrėjos novelių rinkinys „Angelų vasara“. Abiejų knygų viršelius puošia autorės tapyti paveikslai. Toks sumanymas – tarsi nuoroda į tai, kad kūrėjos sieloje gyvena tapybos ir literatūros mūzos, skatinančios kurti, pažinti, ieškoti, mylėti, o kasdienybę suvokti kaip paslaptingą, iki šiol nepažintą gelmę.

Ilgai lauktas sniegas nudžiugino ir mažus, ir didelius. Traukiame iš sandėliukų rogutes, slides, ruošiame morkas sniego senių nosims, puošiame lauką sniego angelais. Tačiau, ar susimąstome, jog ir tokie, iš pirmo žvilgsnio, nekalti žaidimai gali prišaukti bėdą? Vaiko teisių gynėjai prašo būti atidiems, kad linksmybės nesibaigtų tragedija ir būtų pramoga visai šeimai. Taip pat kviečia šeimas laikytis karantino reikalavimų, nesibūriuoti lauke, laikytis atstumų mėgaujantis žiemos linksmybėmis viešose vietose.

Neseniai susirgo viena didelė šeima: tėvai, sūnus su žmona, dukra su vyru ir net ūgtelėjęs anūkas. Visa ta šeima gyvena kartu, didžiuliame dviejų aukštų name, puikiai sutaria. Bet šią klestinčią „komuną“ sudrumstė šių dienų rykštė – koronavirusas. Dukra namo iš darbo parsinešė. Kaip ir turi būti draugiškoje šeimoje, „krito“ visi.

Penktadienis, 08 January 2021 08:44

Auginant kitą – praaugti save

Parašė į Renginiai

Šiandien biblioteka – kur kas daugiau nei knygų ir kitų įvairiausių leidinių lobynai. Įžengti į biblioteką – tai tas pats, kas įžengti į žinių, naujųjų technologijų, atradimų ir nuolat besikeičiančios informacijos pasaulį. Bet tai dar ne viskas. Čia vyksta kur kas daugiau stebuklingų dalykų – čia prasideda kelionė į žmogų.

Antradienis, 22 December 2020 13:40

Sugrįžta prisiminimais ir netikėtomis knygomis

Parašė į Laisvalaikis

„... lapkričio 10-ąją niekas iš artimųjų jokių būsimos netekties skausmą lemiančių ženklų nepastebėjo. Niekada jau nesužinosime ar pajuto, išgirdo kokius ženklus buvęs mūsų redaktorius – o gal ženklas buvo pati tos dienos data, gal už mums protu nesuvokiamų ribų būtent ją išskaičiavo Didysis Kažkas“,- rašė Marijampolės žurnalistai 2008 m. lapkričio 12 d. nekrologe, skirtame netoli redakcijos suklupusiam savo kolegai Edvardui Dombrovickui. Šiemet, gruodžio pabaigoje, jam būtų sukakę 80, o per 12 metų šis žmogus tikriausiai būtų parengęs dar ne vieną savo publicistikos leidinį, sudėjęs į viršelius ir savo kurtų, vėliau stalčiuose įstrigusių, gal šiek tiek tobulintinų novelių rinkinį.

Puslapis 100 iš 166