Jonavos miesto 271-ojo gimtadienio šventėje apdovanotos jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, dalyvavusios Geriausio Jonavos rajono jaunimo projekto ar iniciatyvos 2020 m. konkurse.
Jonavos miesto 271-ojo gimtadienio šventės metu pagerbti rajono verslo bendruomenės nariai ir apdovanoti trys konkurso „Sukurta Jonavoje“ laureatai.
Pirmoji rugpjūčio savaitė skiriama Jonavos miesto 271-erių metų sukakčiai. Renginiai, prasidėję sekmadienį V tarptautinio Skarulių muzikos festivalio koncertu, šurmuliuos iki rugpjūčio 8-osios. Išsamiau apie miesto gimtadieniui parengtą programą kalbamės su Jonavos kultūros centro direktoriumi Sergejumi Jefimenka, režisierėmis Ieva Kuodelyte-Saudargiene ir Jovita Rutkauskaite.
Jonavos Slėnio tunto skautai aktyviai dalyvauja Jonavos miesto bei Lietuvos skautų sąjungos renginiuose, o Liepos 30 – rugpjūčio 1 dienomis, Upninkų seniūnijos miške, Šventosios upės slėnyje surengė ir savo stovyklą „Slėnis Žalias‘21“. Stovyklos dalyvių laukė kelis mėnesius kruopščiai ruošta programa: orientacinis žaidimas, gamtos pažinimo žygis, lankų ir miško papuošalų dirbtuvės, protmūšis, dvasinė diskusija ir mistiški vakaro laužai.
Rugpjūčio 1-8 d. Jonavoje šurmuliuoja Miesto šventė. Kad visi renginiai vyktų sklandžiai ir nesukeltų nemalonių netikėtumų, informuojame, jog
Šveicarijos seniūnija turtinga ne tik nuostabių peizažų ir lankytinų objektų, bet ir talentingų kūrėjų, kurių darbai garsina Jonavos kraštą visoje šalyje. Neseniai seniūnija, vietos bendruomenė ir Jonavos kultūros centro Šveicarijos filialas sukvietė gyventojus į Dumsiškių kaime esančią bajoro, prof. dr. Jono Butkevičiaus sodybą, kur prisiminti ir pagerbti tautodailininkai, tapytojai, skulptoriai, poetai, kitų sričių menininkai. Po ošiančiais medžiais suorganizuotas susitikimas „Tėviškėj šaknis suleidę...“ tądien nutiesė tiltą, kuris sujungė praeities ir dabarties akimirkas.
Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos nariai penkias dienas ilsėjosi Nidoje, grožėjosi Kuršių marių ir Baltijos jūros toliais.
Iš ryto žaidėme šaškėmis Tokia Mindaugo karūnavimo dienos tradicija. Suvažiavo dvidešimt mėgėjų, keli meistrai. Deja, deja. Jonava vėl nesuvlizgėjo. Matyt, reikia skirti mėgėjišką ir profesionalų domėjimąsi. Be sisteminio darbo, teorijos studijų šalyje būsime tik autsaideriai, nors ir turėsime keletą klubų, draugijų, apsirūpinsime nepigiu inventoriumi. Panaši situacija šachmatų lauke. Įvaizdis, rodos, neblogas, norų ir nuotraukų daug, o sąžiningos edukacijos, rezultatų nėra.
Vidurvasariui artėjant, šlapiose pievose, upių ir ežerų pakrantėse baltus šluotelinius žiedynus kelia pelkinė vingiorykštė ( Filipendula ulmaria ). Tai daugiametis, žolinis, iki 2 metrų užaugantis augalas. Stiebas briaunuotas, lapai – stambūs, plunksniški, viršuje – tamsiai žali, apačioje – padengti balsvais pūkeliais. Šaknys – šliaužiančios, vienodo storio. Pelkinės vingiorykštės žiedai skleidžia malonų medaus, vanilės ir migdolų aromatą. Nuo birželio pabaigos iki liepos pabaigos virš švelniai kreminių žiedų galima pamatyti būrius dūzgiančių bičių – vingiorykštė itin medingas augalas. Tačiau ji džiugina ne tik nektarą renkančius vabzdžius, bet ir sveikatą norinčius stiprinti žmones.
