Žymi Lietuvos farmacininkė, botanikė bei vaistažolių tyrinėtoja, Eugenija Šimkūnaitė, paliko mums gausų kiekvienam prieinamą liaudiško gydymosi lobyną, įvairių receptų bei sveikatos patarimų. Jos neišsemiamos žinios apie gamtą ir senovės tradicijas visuomet turtino mūsų savimonę, skatino, o ir iki šiol tebeskatina labiau domėtis protėvių išmintimi.
„Horoskopai – ateities spėjimai iš žvaigždžių, Zodiakų ženklų“, - aiškino senąsias tiesas išmananti žiniuonė. Pasak jos, tūkstančių metų prireikė, kol senovės žmonės suvokė kodėl nutinka vieni ar kiti dalykai, aiškinosi jų prasmę ir atrasdavo tame svarbius kasdienius įvykius, nulemiančius gamtos faktorių. O žvaigždynai tapo tarsi ženklai , iki tam tikros itin svarbios ribos, kartais net lemtingos.
Ir iš tiesų, seniau visi žmonės gyveno gamtos vedini, stebėjo įvairius ženklus ir mažai kada suklysdavo savo sprendimuose. Atrodo, pati gamta jiems patardavo, geriausią išeitį parodydavo. O ir patys mūsų protėviai stengėsi paisyti visų nuorodų ir ženklų, nes viskas sutapdavo ir pildydavos. Tai negi eisi prieš, negi kasi sau duobę? O tie minėtieji horoskopai ypatingai padėdavę tiems, kam sunkiau gyvenime klostydavosi, kam reikėdavę lyg kokio patarimo, kokio postūmio, ar padrąsinimo. Tai lyg apsauga, lyg užnugaris, žinant kad ne šiaip iš niekur viskas vyksta, o visa aplink turi savo prasmę ir paaiškinimą.
Žymioji farmacininkė į kiekvieną gyvenimo įvykį žvelgė giliau, ne paviršutiniškai ir tos įžvalgos paprastai atsimušdavo visiškai ne į mistines paslaptis, bet į logiškus, paprastus paaiškinimus. „Vaikui visai ne tas pats, kada jis gims“, - sakė ji, - „nuo gimimo laiko, kitų aplinkybių priklausys visas jo gyvenimas“. Mūsų prosenelės, esą, žiūrėdavo kelių lėmimų: ką žada medžiai, žolės, gyvuliai, žuvys, paukščiai. Jos atrinkdavo ženklus, kurie gerai derindavosi, sutapdavo. O kai jau gerai pagalvojusios juos sudėdavo, tikėdavo, kad vaiko dalia tokia ir būsianti, kaip tie ženklai rodo. Ir jokių stebuklų čia nėra: mažasis žmogutis nuo pirmų dienų būdavo tam tikra kryptimi ugdomas, prie vienokios ar kitokios dalies pratinamas. Taip jam ir klostydavosi: prie ko įprasdavo, tą ir rasdavo.
Šit ir vėl įsisuko naujų metų ratas. Vieni į horoskopus žvelgia rimtai, kiti su žaisme, o gamtos ir senųjų tradicijų puoselėtoja E.Šimkūnaitė siūlo panagrinėti žmonių lemtis prilygintas juos atitinkančių paukščių būdo savybėms.
SAUSIS. Žvirbliai ir kurapkos
Kokios kurapkėlės, tokios ir sausio mėnesį gimusios mergelės – kuklutės, lyg ir nepastebimos, pilkutės, bet jos net didžiausius vargus iškenčia. Nėra kurapkos labai gudrios, tačiau ištekėjusios, ar vienos palikusios vaikus gražiai išaugindavusios, ir ne vieną ar du, o visą pulkelį. Pilnos vikrumo, visur bėgte, bet ir visur suspėja – nebaigtų darbų nepalieka. Mėgsta kaimynėtis, bet geriau pati klauso, nei pasakojasi, o tuo labiau skundžiasi. Šeimoje balso nekelia ir apkalbų nekursto, nors iš jų pačių kartais nepiktai pasišaipoma. Tačiau apskritai kurapkėlės mylimos, užjaučiamos ir prireikus – ginamos.
Koks žvirblis paukštelis, tokie ir berniukai sausio mėnesį gimę: triukšmadariai, peštukai, įvairių susibūrimų mėgėjai. Tačiau kad ir triukšmauja, didelių peštynių nekelia, nebent draugui apginti. Tada jau visu būriu. Mėgsta žvirbliai pasigirti, bet puošnumo nesivaiko. Vaikinai draugauja su keliomis iš karto, tačiau rimtai tik vieną renkasi. Giriasi savo meilės nuotykiais, bet šeimoje ištikimi. Vieni likę, ilgai neliūdi – kitos greit dairosi. Žvirblių namuose visad triukšminga, vaikų pulkas, tačiau viską susitvarkyti spėja, nors ir neretai ta tvarka žmonos daroma. Ir jau niekad žvirblis vyras neprisipažins, kad žmonos patarimų klauso.
VASARIS. Dagiliai ir sniegenos
Kaip paukščiai dagiliai, taip ir vyrai dagiliukai: nei itin stiprūs, nei augūs, bet visus darbus nuveikia. Ir netgi labai kruopščiai. Mėgsta dailiai rengtis, tvarkingus namus palaikyti. Vyrai – puikūs staliai. Bendrauti, kalbėti mėgėjai, nepiktai papokštauti. Norėdami akiratį praplėsti, pasaulio pamatyti, gali toli nukeliauti, tačiau visad namo grįžta ir dar su žinių ar pūstų kišenių bagažu. Šeimoje vyrai dagiliukai labai tvarkingi, ramūs, nors po padu nepakiši ir neapstumdysi.
Sniegenos merginos tvirto sudėjimo, moka ir mėgsta puoštis, tvirtos dirbti, linkusios bendrauti. Tik nuoseklumo trūksta: jei jau puls kur, tai visai galvą pametusios. O šiaip labai draugiškos, jei ir supyksta, to neparodo.
KOVAS. Varnos ir balandžiai
Kokios varnos – paukštelės, tokios ir varnos panelės. Nors ir ne puošeivos, bet ir ne apsileidusios. Gal ne gražuolės, bet ne kokios pabaisos. Nėra pačios didžiausios gudruolės, bet ir ne patiklios kvaišelės – už pašaipūnes daug daugiau išmanančios.Į kampus šiukšlių nešluoja, o visus lengvus ir sunkius darbus iš tiesų nudirba. Mėgsta gerkles palaidyti, tačiau tam visada turi priežastį. Jų prižiūrima šeimyna, kaip ir varnų pulkas, nors ir triukšminga, bet vieninga, niekam gėdos nedaro.
Balandžiukai berneliai - meilintis, burkuoti labai greiti, bet vieną pametę, pas kitą tas pačias kalbas kalba. Nemoka karvelis gražiai lizdo susikrauti, nei žmonos pasirinkti. Žmonėse pasipuikuoti – greiti, dirbti – paskutiniai. Jei namai laikosi, tai tik per pačią. Kad ir vedęs, balandis nelabai žino, kelios moterys jo vaikus augina. Jei kokia nuvilios balandį, tas viską iš namų jai suvilks, nė savų vaikų nepagailės. Kai gudri mergina pasiima, per tą didelę savo meilę, gali visai po padu likti. Ir dirbs karvelis žmonos grūdamas, bet vis paburkuodamas – aš pats, aš pats...
BALANDIS. Vyturėliai ir pempės
Berniukai vieversėliai net sunkaus ir ilgo darbo nesibaido. Vieversys amatininkas, tiesa, gal kiek ilgėliau krapštysis, bet padarys dailiai ir nagingai. Myli berneliai žemę, todėl ir žemė jam dosni. O kai mokslo siekia – aukštai kyla. Vieversėliai nuo mažumės linksmi, darbštūs, visiems meilūs. Ir talkoje ir susibūrimuose visus užveda, nutikus nelaimei – nuotaiką praskaidrina. Smagus vieversys visoms merginoms patinka, bet vieversiui – toli ne visos. Renkasi tokią, kad kukli ir darbšti būtų, o jei dar graži ir balsinga – tuo geriau. Šeimoje vyrai vieversiai geri, nes kiekvienam gerą žodį randa, patys daug dirba.
Pempelės – mergelės visada pasitempusios, tvarkingos, savais dirbiniais puošiasi. Tačiau kad ir kokį darbą pradėdamos, dešimtį kartų pas drauges lekia patarimo, o pasidaro vis tiek savaip. Pempelės pleputės, mėgsta bendrauti, smalsauti ir kitus pamokyti, jei reikia – išbarti. Puikiai slaugo ligonius, vaikus paprašytos pažiūri. Pempelių namai aidi, nors niekas nesibara, jos su visais sutaria.
GEGUŽĖ. Gegutės ir šnekučiai
Gegužės mėnesį gimęs berniukas it šnekutis (varnėnas) – visur jo pilna, visiems geras, mielas gudruolis, tačiau išaugęs nesutvardomas palieka. Pasilinksminti pirmieji skuba, iki paskutinių mėgaujasi, užtat ryte ilgai atsipeikėti negali. Darbo nesibodi, bet tik todėl kad laiką prastumti reikia. Mėgsta pasigirti, kokį smagų pokštą prasimanyti. Merginoms tokie pokštautojai labai patinka, tačiau šie jas ir apgauna, su „kraičiu“ palieka. O jau ginčytis, į akis kam šokti patys pirmieji, tačiau protingo žodžio retai tepaklauso, netgi patys kaimynus sukiršina. Šnekučių galvos pramuštos būtom nebūtom idėjom, lengvai į svetimus kraštus išvyksta, tačiau dažnai be nieko sugrįžta. Lengvai šeimyną palieka, paskui grįžę vėl lyg niekur nieko prisigerina.
Gegužę gimusios mergelės dailios, kalba maloniai, bet jau slapukės! Vis apgauti linkusios. Kol dar netekėjusios – mandagios ir paslaugios, o jau vyrą turinčios – ir pačią kiečiausią anytą sutvarkys, ir taip, kad jos nė kalta nepavadinsi. O jei kuri našlį pasigaus – našlaitėliams ne kokia dalia lauksianti. Vyrui ką nori įšnekės, po padu laikys, o neretai dar ir sau berną nusižiūrės...
BIRŽELIS. Strazdai ir lakštingalos
Birželis strazdams ir lakštingaloms gerą dalią buria. Berniukai strazdeliai linksmi, vis juokauja, pykčio nelaiko, tačiau prireikus ir už save pastovėt moka. Gerą iškalbą turi, dėstyti, mokyti itin gerai sekasi, o ir patys nagingi, kad ir kuo verstųsi. Strazdeliai – geri dainininkai.
Mergelės lakštingalėlės kaip tos paukštelės – visur jų pilna, visur girdisi, jaučiasi gerumas, meilumas, o jų pačių lyg ir nesimato. Balsingos, dainingos, tačiau pačios nėra didelės linksmuolės, greičiau poliūdnės. Lyg ir nematyt lakštingalos dirbant, o visi darbai nuveikti. Ir būtinai gražiai, dailiai. Niekada nesiskundžia, o pabaramos neatsikerta.
Nei aukštų vietų, nei didelių turtų strazdai ir lakštingalos neužgyvena, tačiau visiems reikalingi ir gerbiami būna. Turi sau užtektinai ir kitus, prireikus, sušelpia.
LIEPA. Griežlės ir gaidukai
Griežlės mergelės esančios labai mielos, gero būdo, kuklios. Dažniau pasiguodžia, nei džiaugiasi. Nelabai griežlėms ir meilė sekasi, išteka dažniausiai ne už to, kuris patinka, nes kita smarkesnė, žiūrėk, paveržia patikusį. Tačiau šeimoj geros, rūpestingos, dosnios. Ir dar: griežlės moterys yra neblogos liaudies medicinos žinovės, labai moka kaimynų šeimų konfliktus gesinti.
Gaidukai berniokai būna taip pat gražūs kaip paukštukai. Moka ir mėgsta puoštis, nei kuo geru, nei kuo blogu nesiskiria. Gal tik kiek minkštoko būdo, dabar sakytume – lyrikai.
RUGPJŪTIS. Kregždės ir žalvarniai
Rugpjūtį gimusios merginos prie visų pritampa, pirmos šokėjos ir dainininkės, šimtą darbų pradės ir visus pabaigs – vikriai, dailiai, tvarkingai. Labiausiai sekasi kruopštūs rankdarbiai. Visur kregždutės suspėja, viską mato, viską girdi, o paskalų nenešioja, tik jei kas pašiepti bando – atgal kerta. Mergelės visad tvarkingos, bet ne tuščios puošeivos.
Vyrai žalvarniai – žmonių nevengia, bet patys draugysčių neieško – kam reikės, tegul kiti juos susiranda. Į susiėjimus neskuba, nebent paprašyti būtų. Savo nuomonės įkyriai neperša, nebent vėlgi – jei kas paprašo patarimo. Kaip puošnūs žalvarniai paukšteliai, taip ir berneliai mėgsta gražius ir brangius drabužius, buities ir kitokius rakandus. Žalvarniai mėgsta keliauti, toli išvykę greit užsidirba, retesnių amatų pramoksta. Veda vėlai, dažniausiai iš toli žmoną parsiveda. Visiems aplinkiniams mandagūs, tad šeimyninės darnos niekas nežino. Vis tik ištikimi, nuotykių neieško.
RUGSĖJIS. Gervės ir gandrai
Gervelės labai geros, tvarkingos šeimininkės. Tik būdo kiek nelinksmo, nors ir ne graudžiai, bet pasiguosti linkusios. Nagingos jos darbininkės, visada kukliai, bet dailiai ir tvarkingai dėvi, labai rūpestingai vaikus augina, tik nedaug jų susilaukia. Susiėjimuose gervelės ne paskutinės, tačiau ir priekin nesiveržia. Dainininkės tikrai skardžiabalsės, o ir žodį nesivaržo pasakyti. Tačiau žmonių neapkalba, net ir nedraugui pikto žodžio nepasako. Bet ir skriaudžiamos nesileidžia, orumu ginasi.
Vyrai gandrai – rūpestingi šeimininkai, darbštūs. Labai mėgsta visokius suėjimus ir ten daugiau jėga bei nagingumu išsiskiria negu smagiomis kalbomis. Labiau pasiklausyti mėgsta, bet moka ir staigiai atsikirsti, nors kitų keliamo triukšmo nemėgsta. Kaip gandras palieka triukšmingų šeimininkų sodyboje įrengtą lizdą ( tai didelė gėda šeimininkui ), taip gandras vyras prie gerklingos žmonos, ar marčios, ar uošvės, jei namų ir neišsižadės, tai bent jau vengs jų: dienų dienom kokių reikalų susiras, išeina pas draugus, kaimynus ir prasėdi žodžio netaręs. Vaikais gandras rūpinasi ir gražiai juos augina, nors ir tvarka jo griežta. Šeimoje vyrai gandrai – ištikimi.
Ir gandrai ir gervės – dideli keliautojai. Tačiau ne tušti bastūnai, nes kad ir kur būtų, namo sugrįžti nepamiršta, per ilgai neužsibūna, o grįžę, ką matę ar naudingo girdėję, moka ir sau prisitaikyti.
SPALIS. Vanagai ir antelės
Spalio mėnesį gimusios mergelės, lyg antelės: mielos, geros, kuklios, darbščios ir labai rūpestingos. Jei vienom prisieina vaikus auginti, sėkmingai tai daro ir į mokslą išleidžia. Geros šeimininkės ir draugės – kad ir ką sužinos, niekam nepasakys.
Berneliai vanagėliai dailaus sudėjimo, drąsūs, stiprūs, vikrūs. Ginčų, peštynių nekelia, bet užkabinti nevengia ir susiremti. Sąžiningi ir laikosi duoto žodžio, labai nemėgsta apgaulės ar sukčiavimo – su tokiais reikalai amžiams baigti. Šeimoje ramūs, teisingi, nuotykių neieško - jei kurią merginą nusižiūrės, tai ir ves. Vanagėliai nemėgsta nei skolinti, nei skolintis, o jei skolinosi, tai būtinai gražins. Bet kas vanagėliui skolos negražins, gali didelių, viešų bėdų susilaukti.
LAPKRITIS. Kėkštai ir kuosos
Koks kėkštas paukštis, tokie kėkštukai berniukai: visur jų pilna, viską turi žinoti, viską išrėkti. Pasakyk kėkštui, kad paslaptis – tą pačią dieną visiems pažįstamiems išgarsina. Ginčytis pirmas, ar reikia, ar nereikia. Tartis ką ar derėtis – be kėkšto neapseisi. Darbštūs, pluša daug, bet naudos ne kažin kiek turi. Ir pasigirti, ir pasiskųsti – dideli mėgėjai. Mėgsta pasipuošti, ir išskirtinai atrodyti. Namuose kėkštai labai triukšmingi, savo galia giriasi, tačiau sočiai išsirėkę, namiškiams būna draugiški, neblogi ir draugams.
Kuosaitės mergaitės kol mažos, nelabai kas jas pamato, o kai išauga – visur jų pilna. Mažos, kad ir ne itin mėgstamos, bet visur įsibrauna, pulką tokių pačių iš visų galų susiveda. Paskalų nenešioja, bet ir netyli, plepėt mėgėjos. Šeimoje žmonos neblogos būna.
GRUODIS. Geniai ir šarkos
Genelis puošnus margaplunksnis, tad ir berneliai labai mėgsta pustytis, puikuotis, ir viskas jiems gražiai dera. Kaip visą dieną kaukši genelis, taip darbo nebijo ir gruodį gimęs bernelis. Jei ko labai užsigeis, būtinai „užkals“ pinigų ir įsigis. Merginų dažniausiai turi kelias, tačiau kaip ir tam geneliui – donžuanui berneliui nutinka: „Ir nupuolė genelis, ir pabėrė plunksneles“. Genelio plunksneles susirenka gegutė, o bernelis tenka kitų nematytai mergelei, kurią lankė jis lankė tik paslapčiomis. Pasičiumpa genelį dažniausiai trečioji. O netekęs gražiųjų plunksnų, mažai kam įdomus ir pats genelis. Kai vedęs vyras seniu lieka, po tvirtu žmonos padu būna – niekam tada nesvarbūs jo raibumai.
Merginos, kaip ir šarkos – skardžiabalsės, viską žino, viską mato, nevengia ir apkalbėti, tačiau ne piktai. Ir žodžio kišenėje neieško. Vaikinų draugų daug turi, o kurį pasirinkusi – nesuprasi. Mėgsta puoštis ir visiems pasirodyti, tačiau ir pačios moka daug pasidaryti. Susiėjimuose neiškenčia nevadovavus, nors ir pati netinginiauja. Kai vakarėliuose reikia smagios vedėjos - šarkos nepamainomos: ir pati pašoks, ir kitais pasirūpins. Šeimoje aprėkdama ir vyrą, ir vaikus valdys, tačiau ir vaikai geri, darbštūs užauga, ir vyras geresnės žmonos neįsivaizduoja.
Parengė Jūratė VITKAUSKAITĖ
