Praėjusį šeštadienį Jonavoje surengtoje „Rudens kermošiaus“ šventėje buvo galima pasigėrėti sodiečių išaugintomis daržovėmis, paragauti jų siūlomų kvapnių patiekalų, pasiklausyti muzikos, patirti naujų įspūdžių. Renginys vyko praėjusiame amžiuje buvusios turgavietės vietoje, prie bažnyčios.
Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Birutė Gailienė ketvirtadienį pagerbė Holokausto aukas Jonavos žydų genocido vietoje Girelėje.
Prie Upninkuose gyvenančios Laimutės Šatienės namų slenksčio artėja jubiliejinė sukaktis. Anot jubiliatės, gyvenime buvo ir džiaugsmingų, ir liūdnų akimirkų, kurios sudėliojo visos kelionės mozaiką. Moteris yra aktyvi Upninkų bendruomenės veikėja, vietos kultūros centro folkloro ansamblio „Lietaukėla“ ir liaudiškos kapelos „Širvinta“ dalyvė, rajono poezijos klubo „Šaltinis“ narė, išleidusi du eilėraščių rinkinius, laisvalaikį skirianti rankdarbių, atvirukų ar paveikslų kūrybai.
Jonavos viešoji biblioteka po savo terasos kupolais vėl priglaudė „Polėkio“ klubo narius, mėgstančius grožinę literatūrą. Senjorai dalijosi vasaros įspūdžiais, džiaugėsi dovanėlėmis, skaitė savo sukurtus ir mėgstamų poetų eiles.
Rugsėjo 5 – 10 dienomis Samulevičių memorialinėje sodyboje vyko skulptorių pleneras „Samulevičių menininkams atminti". Čia kūrę skulptoriai siekė įamžinti rašytojo, dramaturgo Raimundo Samulevičiaus, žaislų kūrėjos Stasės Samulevičienės ir vieno talentingiausių XX a. Lietuvos tapytojų Antano Samuolio atminimą. Pleneras buvo atviras visiems, norėjusiems stebėti skulptorių darbą bei skulptūrų pastatymo darbus.
Vasara labai permaininga, o mes pastovūs ir pilni ryžto ja džiaugtis. Po birželio mėnesio minėjimų nebuvo noro nurimti ir toliau tęsėme veiklas, susitikimus, paminėjimus.
Jonavos kultūros centro Krašto muziejus prasmingu akordu įsiterpė į visoje Europoje minimas žydų kultūros dienas. Praėjusį ketvirtadienį čia atidaryta paroda, prikelianti iš užmaršties vieną pirmųjų mūsų krašto fotografų Tuvijų Joffę. Sutikime, ne vienos šeimos stalčiuose, senuose albumuose dar „slepiasi“ prieš šimtmetį fotografuoti mūsų senoliai, kurie pozavo prieš šio fotografijos meistro objektyvą.
Saulė jau buvo sulig horizontu, o aš kieme skubėjau rinkti segtukus nuo sausų skalbinių, kai virš galvos išgirdau sparnų šlamesį ir švelnų cypsėjimą. Pažvelgus aukštyn, danguje išvydau skrendant gervių virtinę. Stovėjau kaip įbesta, o jos, skrido visai neaukštai ir tokiu gražiu trikampiu, tiesiog fotogeniškai. Joms nutolus, vienas paskui kitą pasirodė dar du pulkeliai ir klegėdami nuskubėjo tolyn. Jau neminint įspūdingų paukščių pasirodymo, vis tik smagiausia buvo pirmą kartą išgirsti skrendančių jauniklių cypsėjimą ir tie švelnūs balseliai pranoko net suaugusiųjų skardžius pavienius trimitus.
