2021-ųjų pabaigoje pasirodė Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštis „Taurosta“ (redaktorius Vytautas Venckūnas), kurį leidžia Viešoji biblioteka. Šiame numeryje, kaip ir visuose kituose, skaitytojui pateikiama daug įvairios ir įdomios medžiagos apie mūsų rajono praeitį ir dabartį. Kviečiame susipažinti su keliomis leidinio publikacijomis.
Homeras ir Jonava
Skyriuje „Datos ir žmonės“ spausdinami straipsniai, skirti Homero „Odisėjos“ vertimo į lietuvių kalbą 100-mečiui. Šio antikinės literatūros kūrinio vertėjas – Jeronimas Ralys, kurio palaidojimo vietą Ramybės skvere saugo kuklus antkapinis paminklas.
Vertimo 100-mečio proga Viešojoje bibliotekoje surengtoje konferencijoje pasidalyta įžvalgomis apie XIX–XX amžiaus pr. literatūros vystymąsi pasaulinėje erdvėje, į lietuvių kalbą išversto kūrinio reikšmę nūdienos gyvenime. Renginio dalyviai ieškojo atsakymo į klausimą: kas lėmė jauno žmogaus pasirinkimą imtis tokio sudėtingo darbo?
Apie J. Ralio gyvenimą ir jo pasirinkimą galėjusius nulemti įvykius kalbėjęs jonavietis, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, publicistas, humanitarinių mokslų daktaras Ramūnas Čičelis, pateikdamas J. Ralio vertimų iš senosios graikų kalbos vertinimą, pabrėžė, kad tai buvęs bandymas ieškoti gyvenimo prasmės ir siekti aukštesnių tikslų. Pranešėjo teigimu, žengti tokį žingsnį galbūt paskatino paauglystėje būsimojo gydytojo patirta trauma, privertusi susimąstyti apie tolesnio žemiškojo kelio prasmę. „Neabejotina, kad įvykio būta tokio, kuris sukėlė rimtą pavojų ne tik sveikatai, bet turbūt ir gyvybei. Būtent tada mažojo Jeronimo galvoje radosi planas nedelsiant imtis Homero poemų vertimo – gyvenamąjį laiką pranokstančio darbo“, – teigia dr. R. Čičelis. Tai tik viena prielaida. Daugiau įžvalgų pateikiama straipsnyje „Homero poemų vertimo prasmė ir reikšmė“.
Pasak publikacijos autoriaus, „tikrų ir visiškai pagrįstų atsakymų į šiuos klausimus nežino turbūt niekas, tačiau lieka labai svarbu apie tai mąstyti ir kurti žodžio meną, kurio galiomis tikėjo ir, labai noriu teigti, tebetiki Jonava, Lietuva ir Europa“.
Apie J. Ralį, kaip vertėją ir ryžtingą žmogų straipsnyje „Odisėjo kelionės“ pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantas Arnoldas Kazlauskas. Apie pagarbą literatūrai ir Homero vertėjo atminimą mintimis dalijasi Jeronimo Ralio gimnazijos muziejaus vadovė Daiva Kšivickienė. Publikacijos iliustruotos nuotraukomis, J. Ralio laiškų faksimilėmis.
Jubiliejinės sukaktys
Skyriuje „Jubiliejai“ supažindinama su šviesaus atminimo kraštiete, dailininke Ona Dobkevičiene-Baranauskaite, kurios 100 metų sukaktis buvo paminėta praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Jonavos krašto muziejuje. Ta proga lankytojai galėjo dar kartą pasigrožėti autorės nutapytais paveikslais ir atvirukais. Šie meniniai darbai atrinkti iš Krašto muziejaus fondų ir asmeninės buvusios ilgametės įstaigos direktorės Reginos Karaliūnienės kolekcijos. Dailininkės biografijos apsektai ir kūrybinis kelias pristatomi straipsnyje „Kraštietė, piešusi gimtinę“.
Publikacija „Pabartonių paslaptis: nacių auka – trisdešimtmetis žurnalistas“ leidžia prisiliesti prie mūsų kraštiečio Prano Dovalgos laiškų, siųstų seseriai Stanislovai iš Čekoslovakijos. Šis jaunas Pabartonių vienkiemio sūnus buvo sušaudytas 1941 m. lapkričio 17 d. Čekoslovakijoje, Ruzynės kareivinėse. Laiškai, kuriuos išsaugojo nužudytojo giminės, atskleidžia nemažai detalių apie lietuvio nuotaikos pokyčius užsienio valstybėje. Jei pirmosios žinutės mylimai seseriai yra nuotaikingos ir alsuoja optimizmu, tai paskesniuose laiškuose padvelkia nerimo nuojauta. Tačiau Pranas geba nuslėpti nuo namiškių artėjantį pavojų, kol galiausiai susirašinėjimas nutrūksta.
Dabar, kai atskleista P. Dovalgos tragedija, kiekvienas jo parašytas žodis įgyja didesnį svorį ir gilesnę prasmę. Tad, skaitydami juos, privalome išjausti kiekvieną nutylėjimą, apčiuopti nuslėptą žinutę ir suprasti autoriaus sieloje besiblaškančius jausmus.
Tame pačiame skyriuje spausdinama apybraiža apie jubiliatę, meninės sielos moterį Laimutę Šatienę, kuriančią ne tik eilėraščius, bet ir lipdančią bei tapančią gražius paveikslus. Upninkuose gyvenanti menininkė, Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ narė geba pastebėti ir sprogstantį pumpurą, ir nuo medžio šakos besileidžiantį rudeninį lapą, išgirsti vyturio giesmę padangėje. Anot L. Šatienės, „meilės nereikia ieškoti, ja reikia būti“. Publikaciją papildo autorės eilėraščiai.
Publikacija „Reformos grimasos sukaktį mininčiai ligoninei“ skiriama įstaigos 50–mečio apžvalgai. Per šį laikotarpį ligoninė itin smarkiai pasikeitė – išaugo, įsigijo naujos aparatūros, teikiama daug įvairių medicinos paslaugų, jai suteiktas regioninės ligoninės statusas. Tačiau pernai Sveikatos apsaugos ministerijos pradėta reforma sujaukė ramų medikų bendruomenės gyvenimą – vis labiau įsišaknija nerimas dėl įstaigos išlikimo. Ir šiandien nežinia, kaip pasielgs reformatoriai: ar įsiklausys į steigėjo – Savivaldybės – nuomonę, atsižvelgs į ligoninės bendruomenės siūlymus, išgirs gyventojų balsą?
Straipsnis „Žmogus, pralenkęs laiką“ kviečia prisiminti Jonavos bičiulį, plačios sielos kūrėją, Jonavos garbės pilietį Konstantiną Bogdaną. 2021-aisiais Lietuvos šviesuoliui būtų sukakę 95-eri.
Publikacijos autorius Vilniaus krašto bajorų sąjungos garbės vadas, žeimietis Kazys Mackevičius pateikia įdomų pasakojimą apie kraštietį skulptorių, atskleidžia jo džentelmeniškumą, reiklumą sau, kuriant skulptūras ir kitus darbus. K. Bogdano sukurta Abraomo Kulviečio skulptūra, praeivius pasitinkanti Jonavoje, Santarvės aikštėje, pripažinta viena geriausių Lietuvoje. Artumą tėviškei mena skulptoriaus darbai Žeimiuose – priešais bažnyčią atidengtas biustas architektui Vaclovui Michnevičiui, paminklas žuvusiems kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę.
2021-ųjų rugsėjo 25 d., minint kraštiečio 95-ąjį gimtadienį, Žeimių dvare atidengta paminklinė lenta, kurioje pažymėta, kad čia gimė ir gyveno broliai: Aleksandras Bogdanas (1919–1973 m.), muzikas, pedagogas. Konstantinas Bogdanas (1926–2011 m.), skulptorius, Jonavos ir Biržų rajonų garbės pilietis.
2012 m. Žeimių skvere atidengtas paminklinis akmuo skulptoriui atminti, minint Žeimių miestelio 655-ąjį jubiliejų, atidarytas memorialinis K. Bogdano muziejus, kuriame saugoma įvairiapusė jo gyvenimo ir kūrybos istorija, gausi pypkių kolekcija, daug jo daiktų ir darbų.
Skaitytojus turėtų sudominti publikacija „Atkaklus, ištikimas, užjaučiantis ir įtikinamas prof. dr. Jonas Baltrušaitis“, kurią sudėliojo „Taurostos“ redaktorius V. Venckūnas. Tai pasakojimas apie jonavietį, buvusį bendrovės „Achema“ darbuotoją, šiuo metu su šeima gyvenantį Pensilvanijoje. Mokslininkas J. Baltrušaitis su žmona dirba Lehigh universitete.
Istorija ragina susimąstyti
Aktyvus metraščio bendradarbis, dailėtyrininkas, žurnalistas Vidmantas Jankauskas supažindina su pedagogo, leidėjo visuomenės veikėjo Stasio Tijūnaičio, 1924–1928 metais dirbusio Kulvos pradžios mokykloje, gyvenimu, darbais, to meto lietuvybės vertinimu. Rinkdamas medžiagą apie šį šviesuolį, jonavietis archyvuose aptiko straipsnį „Vergijos liekanos mūsų bažnyčiose“, kuris įdomus tiek istoriografiniu, tiek sociologiniu bei kitais aspektais. V. Jankauskas pastebi, kad straipsnyje, spaudoje pasirodžiusiame 1927 m., S. Tijūnaitis sudėjo ir apibendrino savo per kelerius metus surinktas žinias apie lietuvių kalbos padėtį Kulvos bei gretimose Jonavos, Žeimių, Skarulių, Vandžiogalos parapijose.
„... akivaizdu, kad anų laikų žmogaus religine praktika paremti bendruomeniniai santykiai ir su Bažnyčia, kaip universalia institucija, glaudžiai susijęs kasdienis gyvenimas labai primena šiandienos situaciją, kai tarsi nejučiom tapome informacinių technologijų pagalba valdomo pasaulio, kuris didele jėga tiesiog įsiurbia žmogų arba jis pats į ten panyra per įvairiausius socialinius tinklus, dalimi. Argi nepastebime, kad šios savotiškos „naujosios unijos“ (pasidavimo/parsidavimo galingesniems) laikais lietuvių kalba vėl yra atsidūrusi podukros vietoje? /.../ Manau, kad šis beveik šimtą metų skaičiuojantis Tijūnaičio viešas „raportas“ Lietuvos tautos teisių, Lietuvos ateities klausimais galėtų tapti tegul ir nedideliu, bet vis tek geru akstinu atidžiau pažvelgti į gyvenimą toje Lietuvoje čia ir dabar, matyti jį įvairesniais rakursais ir pjūviais ir taip greičiau pastebėti kaskart vis naujais pavidalais besireiškiančius ir mūsų išlikimui grasinančius „vergijos liekanų“ recidyvus“, – akcentuoja V. Jankauskas, pateikdamas leidinyje visą XX a. pradžios pedagogo S. Tijūnaičio straipsnį.
Skaitykite jį „Taurostos“ žurnalo skyriuje „Ištakos, istorijos, prisiminimai“ ir palyginkite su nūdienos situacija Lietuvoje.
Toje pačioje metraščio dalyje publikuojami politinės kalinės Aleksandros Baranauskaitės-Čiurlienės (1928–2016) prisiminimai „Su malda į kančias“, kuriuos redakcijai perdavė autorės giminės ir Jeronimo Ralio gimnazijos mokytoja D. Kšivickienė.
Publikacijos „Tikrasis gyvenimas brandaus socializmo laikais“ autorius Algirdas Grėbliūnas stebisi, kad „net ir XXI amžiaus trečiajame dešimtmetyje, praėjus 30 metų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, dar vis pasigirsta, kad „sovietiniais laikais buvo geriau“, suprask – geresnis gyvenimas. Keista, kad dalis žmonių tam laikotarpiui vis dar jaučia nostalgiją“.
„Skaitytojams noriu priminti aną realybę, pateikdamas sovietų imperijos subyrėjimo išvakarėse Maskvoje paskelbtus SSSR valstybinio statistikos komiteto oficialius duomenis“, – straipsnio „anotacijoje“ rašo A. Grėbliūnas. Surinktoje medžiagoje pateikiama daug skaičių, liudijančių tarybinio laikotarpio realybę.
Per penkerius metus
Antrame 2021-ųjų leidinio numeryje gausu įvairių straipsnių, sveikinimų, pateikiami naujausi leidiniai apie Jonavos kraštą ir žmones. „Šaltinio“ klubo svetainėje pristatomi pasikeitimai sambūryje, o paskutiniuose žurnalo puslapiuose supažindinama su jubiliejinėmis ir žymiomis datomis šiais, 2022 metais.
Šio informatyvaus ir gerų atsiliepimų sulaukiančio leidinio galima teirautis Jonavos viešojoje bibliotekoje. Skaitytojams primename, kad pernai „Taurosta“ minėjo 5-erių metų sukaktį. Iki šiol išleista keturiolika žurnalo numerių.
Irena BŪTĖNAITĖ
