Paskelbtas Renginiai

Geriausia istorijos dovana žmogui – jos skatinamas entuziazmas

Pirmadienis, 11 November 2019 16:06 Parašė 

Jonavos krašto muziejui, prieš kelerius metus tapusiam Jonavos kultūros centro (JKC) dalimi, sukako 30-imt metų. Į šventinį minėjimą, surengtą praėjusį penktadienį muziejaus Dailės skyriuje, buvo pakviesti šios įstaigos įkūrėjai, visi tie, kurie yra dirbę krašto istorijos puoselėjimo srityje, dalyvavo  valdžios atstovai, nemažai jonaviečių.

Sąjūdžio įtaka

JKC Krašto muziejaus skyriui, kuriame dirba penkios moterys, vadovaujanti Daiva Petrikėnienė atkreipė dėmesį į prieš 30-metį susibūrusio Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio įtaką muziejaus įkūrimui: „Sąjūdžio metais, jonaviečiai, įkvėpti Atgimimo nuotaikų, ėmė aktyviai kelti muziejaus steigimo būtinumo klausimą. 1988-aisiais dabartinėje Janinos Miščiukaitės meno mokykloje buvo suorganizuota eksponatų paroda „Senoji Jonava“, kurioje demonstruoti ekspedicijų metu surinkti senieji buities rakandai, kolekcionierių dovanoti meno kūriniai, įvairūs eksponatai. Ji tapo postūmiu į naujos įstaigos įkūrimą.“

Po metų jonavietės Reginos Karaliūnienės iniciatyva  muziejus duris atvėrė senajame buvusio Jonavos pradžios mokyklos vedėjo, tremtinio Balio Garmaus name. Nuo pirmų įsikūrimo dienų jis tapo miesto kultūros židiniu, kur rinkdavosi sąjūdiečiai, buvo platinama Atgimimo spauda, daugėjo lankytojų, siūlančių savo idėjas ar eksponatus.

Naujose patalpose

Vadovaujant R. Karaliūnienei, įstaiga ne tik stiprėjo, bet ir plėtėsi bei augo. Biblioteką perkėlus į kitas patalpas, atsirado galimybė atsilaisvinusiose erdvėse J. Basanavičiaus gatvėje įsikurti Krašto muziejui. Nauja aplinka, erdvios salės skatino dirbti dar efektyviau ir prasmingiau – ieškoti įdomesnių ir retesnių eksponatų, burti tautodailininkus, puoselėti senuosius amatus, vesti edukacinius užsiėmimus. Įstaigoje dažnai lankydavosi garbūs svečiai – skulptorius Konstantinas Bogdanas, muziejui padovanojęs savo pypkių kolekciją, aktorė ir kūrėja Undinė Nasvytytė, čia pristatydavusi autorines knygas, pasidalydavusi savo išgyvenimais, daugelis kitų. Daug gražių akimirkų paliko poezijos renginiai, autoriniai menininkų vakarai. Viską išvardyti būtų sunku.

Sumanios ir veiklios direktorės dėka, rajone atgaivinta Samulevičių memorialinė sodyba, kurioje vykdavo įvairūs plenerai, respublikinės poezijos šventės, edukaciniai užsiėmimai, Šveicarijoje pradėjo veikti Tautodailės ir amatų centras, Turizmo informacijos centras.

Padėka pagalbininkams

Šventėje dalyvavusi įstaigos įkūrėja R. Karaliūnienė dėkojo Jonavos gyventojams, padėjusiems įsteigti Krašto muziejų. 

„Kiekvienas tautodailininkas nešė savo sukurtus tapybos darbus, medžio drožinius, metalo dirbinius. Visiems už tai esu labai dėkinga. Mums labai padėjo Veronika Gabužienė su politiniais kaliniais ir tremtiniais, jų dainos skambėjo ir  prieš 30 metų, rugpjūčio 1 dieną, muziejaus atidarymo metu. Negaliu nepaminėti bendrovės „Achema“ pozicijos mūsų atžvilgiu. „Kiekvieną dieną matyti tai, kas kuriama, yra didžiausias džiaugsmas“, taip sakė dr. Bronislovas Lubys. Į mūsų prašymus „Achema“ visada atsiliepdavo geranoriškai – paremdavo finansiškai. Mūsų siekius ir tikslus suprato tiek dr. Bronislovas Lubys, tiek nuoširdus muziejaus bičiulis, ilgametis bendrovės vadovas Jonas Sirvydis. Jų pagalbos niekada nepamiršime“, – jaudindamasi kalbėjo buvusi muziejaus direktorė R. Karaliūnienė.

Ji papasakojo, kaip sunkiai kelią skynėsi etatų steigimas, darbuotojų paieška. „Krašto muziejus aprėpia labai plačią veiklą. Norint pasiekti gerų rezultatų, neleisti pamiršti mūsų istorijos, reikia labai daug ir kruopščiai dirbti. Labai gaila, kad panaikinant Krašto muziejaus savarankišką statusą ir prijungiant jį prie Kultūros centro, dabartinė rajono valdžia sumažino darbuotojų etatus. Muziejus – tarsi darbščių bičių avilys, kuriame darbų nemažėja, – pabrėžė buvusi įstaigos direktorė. – Paklusdami laikui, ne visada pagalvojame apie gyvenimo laikinumą, o laikas nesustabdomas ir beribis. Tad šį vakarą apglėbkime praeitį atmintimi, apkabinkime draugus ir nedraugus. O ateitis tebūna troškimai.“

Dėmesys kūrėjams

Prisiminimais pasidalijo dešimtmetį muziejuje dirbusi Nijolė Smolina. „Įkūrus muziejų, mums teko patirti įvairių darbų skonį – ir kalėm, ir dažėm, ir lopėm. Muziejus visada buvo traukos taškas, į kurį rinkdavosi jonaviečiai. Čia skambėjo dainos ir juokas, neišvengdavome ir ašarų. Tačiau tai gyvenime tiesiog neišvengiama. Dirbdama muziejuje, daug sužinojau, susipažinau su dešimtimis įdomių žmonių. Linkiu, kad visada būtumėte sveikos, gražios, energingos, kad netrūktų lankytojų, kuriuos čia šildytų širdies židinys. Dėkui, kad į įstaigos 30-metį pakvietėte ir buvusiuosius darbuotojus.“

„Leiskite padėkoti už jūsų triūsą ir entuziazmą, kuris įveikė visus sunkumus, siekiant, kad Jonava ir jonaviečiai pagaliau turėtų savo Krašto muziejų. Tegul  keramikės Editos Danielienės pagaminto žibinto šviesa ir šiluma simbolizuoja muziejaus siekius skleisti gėrį, grožį ir šilumą“, – įteikdama keliolikai pirmųjų įstaigos darbuotojų suvenyrus, kalbėjo D. Petrikėnienė.      

Pirmose pozicijose

Muziejaus skyriaus vadovė prisipažino, kad perimti vairą iš patyrusios direktorės R. Karaliūnienės jai buvęs didelis iššūkis. „Tačiau degiau meile savo kraštui, tai virto didžiuliu entuziazmu ir ryžtu tęsti esamas ir puoselėti naujas tradicijas. Man pasisekė, kad muziejaus kolektyvas, kuriame dirbo 14 žmonių, mane šiltai priėmė ir palaikė mano siūlomas idėjas“, – prisipažino ji.

Jos vadovavimo laikotarpiu atnaujintos ir edukacijai pritaikytos Samulevičių memorialinės sodybos vidaus patalpos, įrengta archeologinė ekspozicija muziejaus rūsyje, įstaigos darbuotojai vyko į ekspedicijas Izraelyje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Pastaraisiais metais daug edukacijų vykdoma rajono mokyklose. Šiuo metu muziejus aktyviai dalyvauja Kultūros ministerijos inicijuotoje moksleivių Kultūros paso programoje. Tai edukologės Rasos Kulytės-Libienės nuopelnas. Ši sumani darbuotoja yra parengusi 26 programas, kurios sudomino ne tik mūsų rajono moksleivius, bet ir sulaukia mokinių grupių iš aplinkinių rajonų, atvykstančiųjų iš Vilniaus. Kultūros paso programoje mūsų muziejus užima lyderio pozicijas visoje Lietuvoje.

JKC direktorius Sergejus Jefimenka muziejų įvardijo „Jonavos kultūriniu centru“. „Dėkoju visoms šio kolektyvo moterims už idėjas ir aktyvumą. Neįsivaizduoju nė vieno susitikimo ar pasitarimo be vadovės Daivos idėjų, negaliu nesidžiaugti Rasos edukaciniais užsiėmimais ir Kultūros paso programomis į Jonavą sutraukti daugelio Lietuvos rajonų moksleivius. Dėkui jums už atsidavimą mūsų krašto istorijos puoselėjimui“, – dėkojo S. Jefimenka.

Vadovų sveikinimai

„Muziejus – ne tik negyvos sienos ar daiktai, kuriuos gerbiame. Be mūsų dėmesio jie būtų negyvi. Jonavos muziejus yra išskirtinis tuo, kad čia dirbantis kolektyvas sugeba parodyti, papasakoti, kuo ypatingas mūsų kraštas. Tai yra čia dirbančių žmonių nuopelnas, – mintijo rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis. – Suprantu, kad galima galvoti apie didesnes erdves, nes turite dešimtis tūkstančių eksponatų. Tačiau tam reikia ne tik patalpų, bet ir pinigų. Todėl kviečiu džiaugtis tuo, ką turime, pagalvoti, kas galėtų būti ateityje, ir mažais žingsneliais judėti į priekį. Dėkoju už gražią šventę, malonu, kad į sukakties minėjimą pakvietėte visus, kurie buvo ar yra susiję su muziejaus veikla. Sveikinu mero Mindaugo Sinkevičiaus vardu ir dar kartą linkiu geros kloties.“

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Birutė Gailienė savo pasisakyme akcentavo tapatybės klausimą: „Muziejų pavadinčiau lobių skrynele. Mūsų neliks, bet liks daiktai, nuotraukos, pasakojančios apie mus. Čia ta vieta, kurioje saugoma mūsų tapatybė, tai, kas mes esame. Norėtųsi, kad kiekvienas jonavietis, užsukęs į muziejų, atrastų atsakymą apie savo gentainių kilmę.“

Buvusias ir šiandien dirbančias muziejininkes sveikino dešimtys jonaviečių, įstaigų, organizacijų. Šventinę nuotaiką sustiprino edukologės R. Kulytės-Libienės sūnaus Mariaus saksofonu grojama muzika. O muziejaus veiklos trisdešimtmečio minėjimą baigė trijų seserų muzikos grupės „Musicale regnum“ koncertas.

Irena BŪTĖNAITĖ