Dar neteko sutikti nė vieno, kuriam patiktų keliami mokesčiai. Suprantame, kad reikia daugiau pinigų švietimui, sveikatos apsaugai ir t. t., tačiau, kai matai, jog lėšos naudojamos neracionaliai, skauda dūšią, kad tavo į bendrą aruodą sunešti pinigėliai taškomi į kairę ir į dešinę.
Jau nurimo vėjai, sužinojus, kad šiemet kai kam daugiau nei dvigubai padidėjo žemės mokestis. Jį lėmė Registrų centre išaugusios žemės vertės. Tačiau, kaip sakė redakcijai paskambinęs vyras, skirtingų rajonų savivaldybės taiko skirtingus žemės ūkio paskirties apmokestinimo tarifus. Pvz., Kaišiadorių savivaldybė – 0,6 proc. o Jonavos r. savivaldybė visą 1 procentą.
Praėjo lapkričio 15-oji, kas spėjo, susimokėjo, kas ne – už pavėlavimą mokės dar daugiau. Per TV, radiją prisiklausėme įvairių nuomonių mokesčių tema.
Kaip vertinamas toks drastiškas žemės vertės pakeitimas, išaugę mokesčiai? Kodėl mūsų rajone didesnis žemės mokesčio tarifas nei pas kaimynus? Ar neplanuojama šį tarifą sumažinti? Šiais klausimais ir bandėme pakalbėti su savivaldybės atstovais, ūkininkais.
Stambiausias (600 ha) rajono ūkininkas iš Liepių Albinas Žilionis: „Kad padidės žemės mokestis, visiškai netikėta nebuvo. Tai atsitinka po kiekvieno verčių perskaičiavimo. Kiek netikėtas buvo pats mokesčio dydis. Žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimo tarifų skirtumas tarp savivaldybių tikriausiai rodo tų rajonų politikų požiūrį į žemdirbių bendruomenę. Šių metų mokesčių pakeisti, manau, jau nerealu. Ar kreipsimės į savivaldybę dėl mokesčio tarifo ateityje, paaiškės po diskusijų Ūkininkų sąjungoje. Mokesčių mokėjimas yra viena medalio pusė. Kita – mokesčių panaudojimas. „Čekiukų“ istorija sukelia įvairių minčių. Tokia yra asmeninė nuomonė, kuri, dėl ribotos mano turimos informacijos, nebūtinai teisinga“.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė: „Mokėtina mokesčio suma priklauso nuo mokesčių bazės ir nustatyto tarifo.
Mokesčių bazė apima visą žemės ir nekilnojamojo turto vertę, nuo kurios faktiškai surenkamos pajamos į savivaldybės biudžetą. Čia savivaldybės taryba įtakos neturi, žemės vertę apskaičiuoja Registrų centras.
Tarifai rodo, kokią procentinę žemės ar nekilnojamojo turto mokestinės vertės dalį reikia mokėti, tarifus nustato savivaldybių tarybos, todėl kiekvienoje savivaldybėje tarifas gali skirtis.
Klausime minima žemės ūkio paskirties žemė irgi apmokestinama skirtingais tarifais, Jonavos r. – 1 proc., Kėdainių r. – 0,75 proc., Ukmergės r. – 1,5 proc., Prienų r. – 1,4, taigi mūsų savivaldybės tarifas nėra labai išsiskiriantis, yra artimas vidurkiui.
Primenu, kad žemės ūkio paskirties žemės mokestinei vertei, vadovaujantis LR žemės mokesčio įstatymo 9 str. 4 d., taikomas sumažinimo koeficientas (Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35). Pvz., 2024 metams nustatyti tokie žemės mokesčiai, Jonavos rajono savivaldybės mokesčių tarifai diferencijuojami pagal žemės paskirtį / naudojimo būdą ir svyruoja nuo 0,1 iki 4.
Jonavos rajono savivaldybė yra vertinama kaip turinti žemės ir nekilnojamojo turto pajamų atotrūkį, lyginant su šalies vidurkiu, t. y. savivaldybė yra nusistačiusi mažesnius nei šalies vidurkis tarifus ir atitinkamai susirenka mažiau pajamų negu galėtų susirinkti nustačiusi vidutinį šalyje esantį tarifą (šaltinis: www.lietuvosfinansai.lt).
Man asmeniškai (gyvenamosios teritorijos) mokestis padidėjo apie 20 proc., bet taip atsitiko dėl mokestinės vertės pasikeitimo, nes tarifas keistas nebuvo“.
Lietuvos savivaldybių asociacijos komentaras: „Žemės ūkio paskirties mokestis priklauso nuo žemės vertės, todėl jis išaugo, kai Registrų centras (RC) atliko žemės verčių perskaičiavimus. Tuo tarpu savivaldybių tarybų nustatyti mokesčio tarifai nekito, dažniausiai jie siekia apie 1 proc. nuo žemės vertės (0,4-1,15 proc.).
Kai kuriose savivaldybėse mokestis išaugo net kelis kartus. Ši tendencija aktualiausia prie didžiųjų miestų ūkininkaujantiems ūkininkams, tačiau pasitaikė atvejų, kad ir atokiose vietovėse įvykus keliems sandoriams, susijusiems su saulės jėgainių parko įrengimu, pakilo ir viso aplinkinės žemės ūkio paskirties žemės kaina.
Savivaldybių tarybos gali nustatyti naujus ar keisti esamus žemės mokesčio tarifus, tačiau tokius sprendimus gali priimti tik įvertinusios visos bendruomenės interesus. Žemės ūkio paskirties žemės mokestis yra svarbi savarankiškųjų savivaldybių pajamų dalis, o ji yra labai ribota ir skirstoma įvairioms bendruomenių reikmėms. Sumažinus jau nustatytą mokestį, tai turėtų neigiamos įtakos kitoms sritims“.
„Alio Jonavos“ inf.
