Prieš kelias dienas Panoterių bendruomenės namuose surengtos konferencijos „Bendruomeniškumo svarba įvairialypėje visuomenėje“ dalyviai pasidalijo gerąja patirtimi, akcentavo lyderių ir savanorių svarbą, siekiant užsibrėžtų tikslų. Savo įžvalgomis pasidalijo Panoterių Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios klebonas Rimas Mačiulskis, Bukonių krašto šeimų namų vadovė Elena Tuzovienė, Panoterių jaunimo klubo „Notera“ pirmininkė Ieva Kuodelytė-Saudargienė, Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios kunigas Stasys Blinstrubas, Upninkų bendruomenės atstovas Romualdas Peleckas, Jonavos socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Gintarė Ragaišienė bei renginio iniciatorė, Panoterių krašto bendruomenės vadovė Audronė Gruodienė.
Kiekvienas pranešėjas, remdamasis savąja patirtimi, akcentavo bendruomenę kaip svarbiausią branduolį, klojantį tvirtus kultūrinius ir dvasinius pamatus ne tik šiandienai, bet ir ateities kartoms. Tai kas yra tas bendruomeniškumas, kodėl taip svarbu jungtis į tokius darinius, neskirstančius žmonių pagal jų įsitikinimus, tikėjimą, nepaliekančius nuošalyje nei vaikų, nei neįgalių asmenų, nei senolių?
Dievas yra meilė
Kaip sakė kun. R. Mačiulskis, jei nebūtų bendruomenės, kultūriniu ir dvasiniu požiūriu gyvenimas būtų daug skurdesnis. „Šiltuoju metu sezonu įvyko keliolika renginių. Retai kur taip rastume. Bendruomenė aktyviai įsilieja į bažnyčios religinį gyvenimą, tad ir mes dalyvaujame kultūrinėje reprezentacinėje srityje“, – dalijosi mintimis sielų ganytojas.
Jis akcentavo didelį ir atsakingą bendruomenės vadovės darbą, reikalaujantį daug nervinės įtampos, sveikatos, laiko. „Stengiuosi pastebėti tuos darbus žmogaus, kuris įdeda visą save tam, kad gyvenime būtų daugiau gėrio, kultūros, meilės. Dėkoju vadovei ir visiems žmonėms, kurie prisideda prie bendruomenės gyvenimo. Tik bendrystėje juntama Dievo meilė“, – sakė klebonas R. Mačiulskis.
Nebe pirmą kartą į Panoterius atvykstantis kun. S. Blinstrubas pastebėjo, kad miesto kontekste jaučiamas susvetimėjimas, pastebimas Vakarų kultūros smelkimasis į miestiečių gyvenimą. „Mane žavi jūsų visų bendruomeniškumas, nes miesto parapijoje sunku suburti bendruomenę, nors parapijiečių yra per 50 tūkstančių. O čia pajutau šiltą bendravimą, sužinojau apie nuveiktus didelius darbus – ir tai mane šildo. Net ir daugiabučiuose žmonės vieni kitų nepažįsta, nebendrauja, retas kaimynas pasidomi šalia gyvenančio senolio sveikata, nepaklausia, ar nereikia pagalbos. Žinoma, ir didmiesčiuose yra gerų pavyzdžių, bet kol kas jie didelio optimizmo nekelia“, – prisipažino kunigas.
Aptardamas meilės temą, sielų ganytojas pabrėžė žmogaus nuotaiką. „Kai žmogus yra prastos nuotaikos, jis pasineria į savo rūpesčius ir nejaučia prasmės padėti kitam, kuriam reikia pagalbos. Jei žmogus vadovautųsi tik nuotaika ir jausmais, pasaulyje turėtume dar blogesnę situaciją visais aspektais. Visa esmė yra tai, ką tu įžvelgi kitame žmoguje, kitaip tariant, apie ką tu mąstai. Taigi jei galvoji apie Dievą, gėrį, ir kitame žmoguje pamatysi tą patį, ką nešioji savo širdyje. Manau, kad kaimiškoje bendruomenėje taip pat yra įvairių žmonių. Bet mes su Dievu esame panašūs savo laisva valia, pasirinkimu. Ši nuostata yra bendruomeniškumo kūrimo esmė. Jūs taip ir darote. Norėtųsi palinkėti, kad šioje bendrystėje, savanorystėje trokštumėte matyti visuose savo bendruomenės nariuose Dievo sukurtą žmogų, kurį reikia palaikyti. Liudykite Dievo meilę“, – kalbėjo kun. S. Blinstrubas, prisipažindamas, kad pažįstąs nemažai buvusių alkoholikų, narkomanų ar kalėjusių asmenų, kurie susitvarkė savo gyvenimus ir dabar yra padorūs žmonės.
Savanorystės tema
Savanorystės temą, atliekant gerus darbus Bukonių Šv. arkangelo Mykolo parapijoje, gvildeno E. Tuzovienė. Anot jos, „savanorystė – tai pasidalijimas savo žiniomis, savo patirtimi ir savo laiku su visuomene“. Ji padėkojo parapijos klebonui R. Mačiulskiui už sudarytą pastoracinę tarybą, kuri pritaria bendruomenės pasiūlymams ir dalyvauja jos veikloje. Tai, viešnios teigimu, buvo tarytum paskata daryti gerus darbus, į kuriuos įsiliejo būrys savanorių, žinomų ir turinčių lyderio savybių žmonių.
Prieš kelerius metus vietos bendruomenės iniciatyva per tris mėnesius buvo suremontuota avarinės būklės Bukonių bažnyčia. E. Tuzovienė atkreipė dėmesį, kad savanoriai ne tik lankė parapijiečius ir rinko aukas darbams, bet ir atliko remontą.
„Po trijų įtempto darbo mėnesių parapijiečius pakvietėme į suremontuotus maldos namus, pateikėme ataskaitą, kad kiekvienas žmogus žinotų, jog visos aukos pagrįstos sąskaitomis. Taip ateina pasitikėjimas skaidria bendruomenės veikla“, – sakė pranešėja.
Bukonių bendruomenės dėka šventoriuje pastatytas paminklas, įprasminantis pirmąją Bukonių parapiją, kurioje veikė medinė bažnytėlė (1787 m.). Paminklą iš akmenų ir cemento sukūrė savanoris iš Petrašiūnų kaimo. Vėliau dvi parapijiečių šeimos pasiūlė pastatyti ąžuolinį kryžių šventoriuje, į pagalbą atskubėjo savanoris medžio drožėjas. „Turėdami tokį Atminties lauką, nutarėme sutvarkyti bažnyčios fundatoriaus Juozapo Hopeno kapavietę. Ir vėl į pagalbą atėjo keli savanoriai – vienas iškėlė akmenį, kitas atvežė žemių, trečias sodino gėles. Šventoriuje radome vietos ir Lietuvos nepriklausomybės savanoriams. Bažnyčia tvarkoma savanorystės pagrindais, nes bendruomenės žmonės stengiasi palikti savo palikuonims gerų darbų ženklus“, – teigė, E. Tuzovienė, kukliai nutylėdama, kad pagrindinė organizatorė ir svarbiausia lyderė šiuose ir kituose darbuose buvo ir yra ji pati.
Pranešėja pasidalijo gerąja patirtimi apie parapijos namų, kuriuose įsikūrė Vaikų dienos centras, remontą ir ateities planus. Pastato prieigose vieni savanoriai nutiesė pojūčių taką, kiti paklojo trinkelių takelį. O prieš trejus metus pradėtas sodinti Vaikystės sodas. „Sumanėme pasodinti po medelį – obelį, kriaušę, vyšnią, trešnę – kiekvienam Bukonių parapijoje gimusiam vaikui. Jo gimimą ženklina medinė lentelė su užrašu. Atvažiuoja šeimos, fotografuojasi, nusiskina obuolį ar vyšnią. Tai ir tradicijų puoselėjimas, ir bendruomeniškumo ugdymas, ir pilietiškumas“, – akcentavo bendruomenės svarbą Bukonių krašto šeimos namų vadovė E. Tuzovienė.
Dėmesys žmogui
SPC atstovė G. Ragaišienė, tarsi pratęsdama kun. S. Blinstrubo kalbą, patvirtino, kad tai, kaip tu apibūdini kitą, toks pats ir esi. Todėl, anot jos, socialinių paslaugų centro veikla ir yra nukreipta į tuos, kuriems reikia padėti: vienišiems asmenims, vaikams, neįgaliesiems, pagyvenusiems asmenims, šeimoms – visiems, kam reikalinga pagalba.
Pranešėja pabrėžė, kad vyresnio amžiaus bendraminčiai dalyvauja įvairiose veiklose. Pavyzdžiui, upninkiečiai susibūrė į „Sidabrinės gijos“, Rukloje veikia „Išminčių“, Jonavoje „Vėtrungės“ grupės, kuriose organizuojami įvairūs užsiėmimai. Tarkime, Upninkuose kartu su Visuomenės sveikatos biuro specialistais organizuojamos mankštos, jonaviečiai, turintys polinkį menams, lanko VšĮ Deko Resto užsiėmimus, bendraudami su Jonavos kultūros centro Krašto muziejaus skyriumi rengia ir lanko parodas, dalyvauja edukacijose, norintys muzikuoti, taip pat suranda savo nišą, o dvi muzikos grupės turi savo vadovus. Karantino metu įvairios veiklos vyko nuotoliniu būdu. Neatsiejama veiklos dalis – kelionės po Lietuvą. Apsilankyta Klaipėdoje, Birštone, Pažaislio komplekse, vasarą surengta sveikatingumo stovykla ir t. t.
Upninkietis R. Peleckas pademonstravo jo paties sukurtą filmą, kuris atskleidė, kokią įtaką bendruomeniškumui turi kultūrinės vertybės ir renginiai. Konferencijai buvo parinkta juosta apie keliolikos metų tradiciją – Mykolinių šventę. Filmuota medžiaga priminė praeitį, kai rajonui ir seniūnijai vadovavo kiti asmenys, bažnyčioje dirbo kiti dvasininkai, veikė Upninkų pagrindinė mokykla. Pro susirinkusiųjų akis praplaukė daug šventėse koncertavusių solistų, vietos mėgėjų meno kolektyvų.
„Mykolinių šventė buvo minima net dvi dienas – pirmoji būdavo skiriama vietos gyventojų susibūrimui gyvenvietės centre, kur džiugindavo kultūrinė programa, o kitądien – vykdavo atlaidai Šv. Mykolo bažnyčioje. Tradicija tęsiasi iki šiol, tik ji papildoma vis naujais akcentais. Tai rodo, kad bendruomeniškumą formuoja kultūrinės ir dvasinės vertybės. Vyksta ir daugiau kitokio pobūdžio renginių, tokių kaip vasaros palydos, poezijos vakarai, Trijų karalių šventės, Joninės ir panašiai. Bendruomenė – stipri jėga, padedanti žmogui dvasiškai augti ir tobulėti“, – kalbėjo Upninkų atstovas.
Veiklus jaunimas
Apie jaunimo užimtumą Panoteriuose išsamiai papasakojo jaunimo klubo „Notera“ pirmininkė I. Kuodelytė-Saudargienė. Vadovė pabrėžė, jog reikia burti jaunimą, kad, jos žodžiais tariant, „šiais susvetimėjimo laikais, neliktume vienas nuo kito atsiskyrusiais žvėreliais“. Tad svarbu išsiaiškinti bendrus interesus, o juos žinant, siekti vienodų tikslų – būti geresniais, linksmesniais ir smagiai gyventi. 2/3 klubo narių privalo būti nuo 14 iki 22 metų amžiaus, tačiau, pirmininkės teigimu, veikloje dalyvauja ir vaikai, ir vyresni jaunuoliai. Panoteriuose nėra jokių jaunimo centrų, jauni žmonės biblioteką pakeitė į internetą, Jonava yra toli, taigi, vadovės teigimu, atsižvelgiant į klubo narių pasiūlymus, ieškoma užsiėmimų vietoje. Pavyzdžiui, penktadieniais einama į buvusios mokyklos sporto salę pažaisti krepšinį, vasarą sportuojama lauke, organizuojami susitikimai su įdomiais žmonėmis, mokymai verslumo, darbo paieškos temomis, organizuojamos aktualių filmų ar laidų peržiūros. „Mokomės dirbti kartu, išnaudodami kiekvienas savo žinias ir stiprybes. Mes inicijavome tvenkinio pakrantės išvalymą, nupirkome ir prileidome žuvyčių, plaukėme baidarėmis, vasarą organizuojame sporto varžybas, naktinius žygius, kurie labai patinka klubo nariams“, – dalijosi patirtimi vadovė.
Svarbiausia veikloje, kaip ir kiekvienoje bendruomenėje – atvirumas, pasitikėjimas, nuoširdumas ir tolerancija.
Konferenciją organizavusi A. Gruodienė padėkojo susirinkusiesiems ir akcentavo, kad tai esąs projekto „Laiko tėkmė“ finalinis renginys. Ji padėkojo pranešėjams už pasidalijimą patirtimi, išsakytas nuomones apie bendruomeniškumo svarbą šiandienėje aplinkoje. „Tęstinio projekto renginiai kasmet duoda prasmingų minčių, idėjų, stiprina motyvaciją kurt bei išsaugoti stiprią, aukščiausiomis moralinėmis vertybėmis pagrįstą bendruomenę“, – konferenciją apibendrino A. Gruodienė.
Renginyje skambėjo vietos bendruomenės moterų „Sekmadienio grupė“ dainos.
Irena BŪTĖNAITĖ
Panoterių bendruomenės nuotr.
