Gegužė – poezijos pavasarių mėnuo. Lietuvoje šis renginys vykdavo kiekvienais metais įvairiuose šalies kampeliuose. Šventės „Kai žiedlapiais sninga“, vėliau pavadintos „Pavasario valsu“, kasmet buvo rengiamos ir Jonavoje. 2020-ųjų pavasaris – išskirtinis, nes grėsminga koronaviruso pandemija, išplitusi po visą pasaulį, užkirto kelią susitikimams, bendravimui ir poezijos skaitymams. Tad, atsiliepdami į kai kurių skaitytojų pageidavimus, kviečiame atsiversti „Alio Jonavos“ puslapį „Žodžiai“ ir paskaityti jonaviečio Mindaugo Švėgždos eilėraščių.
Neseniai pasirodė Jonavoje gyvenančio menininko – dailininko ir poeto – Mindaugo Švėgždos naujas eilėraščių rinkinys „Geltona ornamentika“. Pats leidinio pavadinimas tarsi nurodo, kad autoriaus kūriniuose dominuoja geltona spalva. Galbūt tai susiję su gegužę medaus spalva pražystančiomis pienėmis, o gal tai yra kūrėjo mėgstama spalva. Ir iš tiesų eilėraščiuose aptinkame „geltoną obelyną“, „geltoną krūmą“, „geltoną lazdą, „geltonsienę krautuvę“, „geltonas bulves“, „geltonspalvį drugį“, „gelsvėjantį krūmokšnį“, „išgeltusią motiną“ ir t. t.
Leidinys suskirstytas į tris dalis: „Geltona ornamentika I“, „Šviesotamsos inkliuzai“ ir „Geltona ornamentika II“.
Anotacijoje akcentuojama, kad eilėraščių rinkinys „pasižymi netikėtu reljefišku religijovaizdžiu, kultūrinių ir literatūrinių klodų slinktimi, liūdna ar kandžia egzistencijos plačiąja prasme ironija, susipinančiais su jau pavadinime nurodytu geltonos spalvos motyvu. Autorius interpretuoja biblinę simboliką ir ženklus, pateikia skaitytojui savitą estetinį požiūrį ir literatūrines variacijas pagal Henriką Radauską. Be to, „Geltonų tamsybių“ paradoksai, ryškūs ir kontrastingi vaizdai įdėmiam skaitytojui leis dar sykį atrasti fatališkas geismo ir mirties galias.“
Literatūros kritikas Ramūnas Čičelis atkreipia dėmesį, kad šis eilėraščių rinkinys yra „kalbantis apie ypatingą poetinę laikyseną tokiame kontekste, kuriame daugelis apie eilėraščius net negalvotų, nes, kaip pačiam eilėraščių subjektui atrodo, mažame miestelyje nėra jokios estetinio santykio su tikrove galimybės“. Pasak kritiko, „literatūrinio gyvenimo įvykiai čia yra šventės, o ne kasdienybės laiku“.
Tačiau R. Čičelis pastebi, kad net „tokioje beorėje erdvėje, ten, kur tuščia, nyku, atsiranda poetinis dialogas su literatūros ir kultūros tradicija, pavyzdžiui, su Henriko Radausko tekstais ar Vincento van Gogo tapybos darbais.“
„Dar vienas netikėtumas, laukiantis „Geltonos ornamentikos“ skaitytojų, yra tas, kad šis eilėraščių rinkinys labai svariai dalyvauja poetiniame diskurse, papildydamas jį ironišku santykiu su XX amžiaus antrosios pusės, daugiausia vėlyvojo sovietmečio egzistencializmo filosofijos veikiamais kitų autorių eilėraščiais“, – teigia Jonavoje gyvenantis literatūros kritikas.
Mindaugo poezija – ne lyriniai ketureiliai. Ir 2013-aisiais išleistame rinkinyje „Diptichas E“, ir šiemet pasirodžiusiame leidinyje beveik visi kūriniai parašyti be skiriamųjų ženklų. Todėl skaitytojui teks būti itin atidžiam ir pačiam atrasti išsakytos minties pradžią ir jos baigtį. O pagavę žodžio ar sakinio prasmę, būsime priversti suvokti apie kiekvieno mūsų egzistencijos laikinumą.
Knygą redagavo Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas Viktoras Rudžianskas, o išleido VšĮ „Kauko laiptai“. Leidinį iliustravo pats autorius.
„Geltona ornamentika“ tebus jonaviečio M. Švėgždos dovana poezijos pavasarių pasiilgusiam skaitytojui. Sveikiname autorių, linkime naujų kūrybinių ieškojimų, puikių atradimų ir gilaus pėdsako, pasitinkant Jonavos miesto 270-mečio sukaktį.
Mindaugas ŠVĖGŽDA
Eilėraščiai iš rinkinio „Geltona ornamentika“
Žaliajame miško rojuje...
Žaliajame miško rojuje
Žalias jo balsas
Ir žvelgiančiojo
Žalio džiaugsmo spinduliai
Pranyko
Tarp apdegusių medžių šakų.
O vėliau – jau kitur –
Pajuodo
Toks geltonas gėlyno gražumas:
Nešėsi katinas
Žvirblį nasruos.
O vėliau – jau kitur –
Pasruvo
Tikriausiai krauju
Teleekranas...
Kam, Viešpatie, vaikui mažam
Kasdienis
Mirties palytėjimas?
toks geltonas obelynas...
toks geltonas obelynas
lyg V. GOGH‘o ne šviesa
varnų pulkas cherubinas
dangų skrodžianti tiesa
šventas mulas šventas mulas
pašauktoji vienuma
o prabils geltonas krūmas
tik į lentą...
gal liepsna
pereisi geltonąją upę...
pereisi geltonąją upę
pateksi į geltonąjį miestą – – –
bet užkliudysi
žalzganą smilgos stiebą
bet paliesi
balkšvą kiaulpienės pūką
bet sušnabždėsi
kaip vėjas tyliam sušnabždėsi
ir parkrisi į šešėliuotą žolyną
ir pakilsi griežle
kad vėlei sugrįžtum
IR MIRTIS NEBUS NUGALĖTA*
Laisva variacija
pradžia
tokia
jis būdavo
tiesus nes rodėsi esąs
gan didelis ir nemarus paskui
į kuprą nes suprato
mažas bet tas
aukojimas
tarytum
prakeikimas
ir nuolankumas pjaunamos
avies kuri tik bailiai
kojas judina
per plynlaukius
jį veda kur
suskeldėjus skurdi lenta
kuždės
be garso
čia palaidotas bevertis
ir viltys drumzlios
stiklo
šukės
*A.Mackus
LĖTINĖ VEGETACIJA
vienatvės blokų
kiaukutai juose
juose dažnai
kartojasi gyvena
ir
gyventi bijo
lėtinė vegetacija
vienatvės blokų
kiaukutai juose
juose dažnai
kartojasi lyg tręšiant
skamba
geras mėšlas
ŽMOGIŠKOJI MINIKOMEDIJA
Be dialogų
a)
I amžius.
Jį kala
prie kryžiaus
VI amžius
Jis laisvas
ir sveikas
XIII amžius.
laisvas
ir sveikas
XXI amžius
Jis laisvas
Ir sveikas
bet
o Dievulėli
čia
vis dar
ant
kryžiaus
b)
buvo
nebuvo
yra Jo nėra
įkūnytas
mirties
ženklu
per
amžių
amžius
c)
choru
pakiliai
teesie
tebūnie
ir
amen
Pavasarį...
Pavasarį
Poetą mirusį užkaskit
Pienių pievoj.
Negiliai.
O dar geriau –
Sudeginkit
Ir išbarstykit pelenus
Darže,
Kad užderėtų ten
Geltonos bulvės.
Jei gimė jis,
Tegul pabūna
Šviesus, geltonas
Lyg žvaigždė žemynos
Ir – reikalingas.
vabzdžių...
vabzdžių
laikraštyje
pranešimas vakar antrą
gyvenimo
dieną mirė
geltonspalvis
drugys nors gyveno
trumpai
niekada
jis nedings iš mūsų
širdžių
atminties ar
tikrai
grožis –
visagalis?
trys lašeliai rupūžės...
trys lašeliai rupūžės
tos prakeiktosios kraujo
ir iškart toks gyvas
mano šulinio vanduo – – –
šventas avinėlis
šventas išdidžiai keliauja
ir sudrasko mano vilką
jo dauggalvis šuo – – –
bet jau veriasi šit saujoj
saujoj mano saujoj
gelsvas šulinys o gal –
ramus mirties Ruduo
Geltona mirtis...
Geltona mirtis...
Ja užkrėsti
platūs smėlynai,
karščiuojantys tyrai.
Ja užkrėsti
surasti eldoradų upokšniai
ir žemė,
prirakinę apakusias širdis
aukso spynelėm...
Geltona mirtim
užkrėsti
geltoni spalio ženklai.
Dvelkia medžiai
artėjančiu liūdesiu.
Antai purve vis gelsvėja
takas
į visišką
nebūtį...
Puslapį parengė Irena BŪTĖNAITĖ
