Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Teatro studijos dekanė Vitalija Kraučelienė surengė „Pavasarinių teatro žiedų“ festivalį, skirtą Tarptautinei teatro dienai paminėti. Šventėje spektaklius vaidino TAU, Ruklos kultūros centro ir Šveicarijos klubo „Prie kavos“ teatro žanro mėgėjai. Renginys, vykęs Švietimo pagalbos tarnyboje (buvusiame Suaugusiųjų švietimo centre), sulaukė didžiulio dėmesio – koncertų salėje nebuvo nė vienos laisvos vietos.
Idėjos tikslas
Teatrų festivalio idėja jau seniai kirbėjo iniciatyvios ir aktyvios jonavietės V. Kraučelienės mintyse. Juolab kad toks renginys buvo įtrauktas ir į TAU programą. Anot organizatorės, tiek Jonavoje, tiek ir kaimo seniūnijose žmonės buriasi į grupes, dramos būrelius ir pagal savo sugebėjimus bei galimybes puoselėja scenos meną.
„Pagalvojau, kad būtų smagu, jei mes, šios meno šakos mėgėjai, surengtume šventę ir drauge paminėtume Tarptautinę teatro dieną, kuri švenčiama kovo 27-ąją. Atvirai sakant, jaučiau daug nerimo, nes nežinojau, ar į kvietimus atsilieps kaimuose vaidinantys žmonės. Bet džiaugiuosi, sulaukusi teigiamų atsakymų iš Ruklos ir Šveicarijos. Idėjos tikslas – sukurti šventinę nuotaiką aktyviems meno mylėtojams bei paįvairinti kultūrinių renginių spektrą mūsų mieste. Dėkoju visiems artistams, jų vadovams, atsiliepusiems į kvietimą ir drauge paminėjusiems teatralų šventę“, – mintimis dalijosi šventės organizatorė ir režisierė V. Kraučelienė.
Teatralus ir jų gerbėjus pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis, akcentuodamas kultūrinio gyvenimo svarbą šiandieniame neramiame gyvenime. „Norėtųsi, kad tikrasis teatras, vaidinami spektakliai vyktų toje erdvėje, kuri jiems skirta, o juose vaidintų sceną mylintys žmonės. Deja, kartais net ir rimtos institucijos gyvenimą paverčia teatru. To būti nederėtų. Linkiu visiems, esantiems šioje salėje, dar daugiau širdies kūrybai ir žmogui“, – sakė parlamentaras.
Švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Loreta Bizokienė pasidžiaugė pirmą kartą organizuojamu teatrų festivaliu. „Tikiuosi, kad ši šventė – tai naujos ir gražios tradicijos pradžia. Jei mylite teatrą, vadinasi mylite žodį, judesį, muziką, tylą. Sėkmingų kūrybinių ieškojimų ir svajonių išsipildymo“, – linkėjo ji.
Sveiko juoko dozė
Įžanga į šventę, anot režisierės Vitalijos, „prasidėjo teatrališkai“, bičiulių ir draugų vaidmenis suteikiant visiems žiūrovams, kurie turėjo pažvelgti į savo kaimynus kairėje bei dešinėje ir jiems nusišypsoti. „Mes su jumis ką tiktai pažaidėm mažą Gyvenimo teatrą“, – susirinkusiuosius pasveikino V. Kraučelienė. O vaidybos scenoje didžiulę patirtį turinti jonavietė Adelija Mykolaitienė pastebėjo, kad „scenoje aktoriai suvaidina kitų personažų gyvenimus“, kurie gali tapti puikia pamoka kiekvienam žiūrovui.
Kaip ir dera šeimininkams, festivalį pradėjo TAU Teatro studijos aktoriai, kolektyvą pristatydami mūsų tautos klasiko Justino Marcinkevičiaus poezijos žodžiais: „Pro rytmečio vartus/ išeinam aukštesni,/ o kelio vingiuose – aukštų svajonių žymės. /.../ Mes kartais praeitį/ atgal susigrąžinam,/ atsiremiam į ją –/ tenai, kur ji gera./ Ir tampam jaukesni./ Ir tampam šiltesni,/ pavargę nuo klaidų/ ir klaidomis protingi. /.../ Nors nieko nėr tiesaus/ ir nieko nėr be skausmo,/ bet mintį kaip sparnus/ mėginame ištiest.“
Šiai šventei TAU teatralai pasirinko Jonavoje gyvenančio kūrėjo, šmaikštaus žodžio meistro Mykolo Kručo humoreską „Senbernio piršlybos“, kurią režisavo pati Vitalija.
Pagrindinį jaunikio vaidmenį atlikęs Vytautas Šlajus vaidino taip meistriškai, kad abejingų tikrai neliko. Labai įtikinamai į piršlio personažą įsikūnijo ilgametis buvusio Savivaldybės teatro artistas Povilas Sakalauskas. „Nuotakų“, norinčių ištekėti, eilėje vėl pamatėme seniai pažįstamas to paties, net ir Europoje Jonavą garsinusio teatro aktores Bronę Zubrickaitę, Danguolę Lukošiūnienę, Renatą Marcinkevičienę, scenos mylėtojas Valentiną Koralkovą, Rūtą Jaščiukienę ir Audronę Šimonienę.
Prasminga mintis
Vilmos Praškevičienės vadovaujamas Ruklos kultūros centro „Kaukutės teatras“ į festivalį atvežė spektaklį „Robotas ir peteliškė“, pastatytą pagal prieš kelias dienas mirusios Vytautės Žilinskaitės kūrinį „Robotas ir peteliškė“.
Kūrinyje pasakojama apie nūdienos technologinius pokyčius ir pasiekimus – kalbantį robotą, keliantį susižavėjimą ir euforiją individualios galerijos administratorei, kurios vaidmenį atliko profesionaliai vaidinanti Simona Girdvainė.
Žmogaus balsu kalbantis robotas (Vakaris Sadauskas) yra valdomas tam tikros programos, todėl į klausimus atsako tik taip, kaip jam nurodyta. Tačiau naktį atskridusi plaštakė (artistė Gustė Kacevičiūtė) savo švelnumu sukelia nesuvokiamus jausmus roboto viduje. Net ir tada, kai plaštakę sužeidžia šikšnosparnis ir ji prašo padėti, naujas technologinis įrankis pagalbos suteikti negali, nes jis – tik sumontuota dėžė, valdoma internetinių paslapčių. Tačiau, matydamas mirštančią savo naująją draugę, jis mėgina tarti užuojautos žodžius, stengiasi pagelbėti, tačiau, negaudamas papildomos energijos, numiršta kartu su plaštake.
Vaidinusieji spektaklyje sugebėjo atskleisti, kad pasaulyje svarbiausia – meilė ir draugystė, o ne „patiktukų“ vaikymasis, kuo taip džiaugėsi galerijos administratorė. Inžinierė, kurią vaidino Simonos dukra Aurelija Girdvainytė, pripažino, kad robotą reikia „gydyti ir remontuoti“, nes jis tėra bejausmis daiktas. Ar ne dėl naujų technologijų gausėjimo vis labiau pastebimas žmonių susvetimėjimas? Apsvarstyti tokį klausimą Ruklos teatralai paliko žiūrovams.
Pasak V. Praškevičienės, kūrinys sužavėjo gilia ir prasminga mintimi, jį inscenizuojant nereikia daug aktorių – vaidina tik keturi asmenys.
Po spektaklio į Anapilį iškeliavusi V. Žilinskaitė pagerbta Tylos minute, o žiūrovų rankose suplazdėjo balti drugeliai, kuriuos pagamino Ruklos kultūros centro jaunieji menininkai. Tai atsisveikinimas su garsia Lietuvos rašytoja, palikusia didžius kūrybos lobius tiek vaikams, tiek suaugusiems skaitytojams.
Vaizdeliai su L. Dolskio dainomis
Šveicarijos klubo „Prie kavos“ artistai nudžiugino smagiais tarpukario Lietuvos vaizdeliais, atskleidusiais to laikmečio požiūrį į mokslą, turtingo vyro paieškas, meilės jausmą nustumiant į antrą vietą ir t. t. Spektaklio metu skambėjo anuomet populiarios Leonido Dolskio dainos, kurioms aplodismentais ir savo balsais pritarė salėje buvę jonaviečiai.
Išradingai veikiantis šveicarų klubas, vadovaujamas Marytės Terebeizienės, yra parengęs nemažai įvairių muzikinių programų, šmaikščių sceninių vaizdelių, kuriems plojo įvairių Lietuvos vietovių žiūrovai. Pakviestas dalyvauti teatrų festivalyje klubas mielai sutiko. „Esame draugiški, vieningi ir geranoriški. Bet neseniai traumą patyrė mūsų pagrindinė spektaklio artistė Aldona Kaškauskienė, tai buvome suabejoję, ar galėsime dalyvauti. Laimei Zita Riaubiškienė stojo į jos vietą. Būtų buvę nesmagu neatvykti, jei jau esame pažadėję. Džiaugiamės, kad yra entuziastų, kurie rūpinasi teatru ir telkia jonaviečius bendrystei, o mus skatina kurti“, – sakė spektaklio režisierė M. Terebeizienė.
Šveicarų tarpukario vaizdeliuose vaidino klubo vadovė, Z. Riaubiškienė, Galina Plytnikienė, Marija Mickienė, vyriškais balsais ir gera vaidyba spektaklį sustiprino Romas Vasiliauskas ir gitaros iš rankų nepaleidžiantis Vilius Plytnikas.
Medis – draugystės simbolis
Festivalio sumanytoja ir režisierė V. Kraučelienė, dėkodama kolektyvams už meilę scenai, žodžiui, muzikai, dalyvavimą „Pavasarinių teatro žiedų festivalyje“, kolektyvams padovanojo po medinį draugystės medį, kuriame gieda tupintys paukšteliai.
„Tebūna šis medis mūsų draugystės simbolis. „Skriskite, paukščiai, į širdis tų, kurie girdi, žavisi, rašo, dainuoja, skaito, vaidina ir kuria. Dėkui visiems jums. Tegyvuoja teatras!“, – dėkojo TAU Teatro studijos dekanė V. Kraučelienė.
Pirmas teatrų festivalis paliko malonių įspūdžių, suteikė pavasarinės nuotaikos ir energijos. Tarp kolektyvų pasikeitimo scenoje nebuvo pauzių, nes jas užpildė poezijos posmai, kuriuos deklamavo B. Zubrickaitė ir V. Kraučelienė.
Jonaviečiai prisipažino, kad jiems labai smagu pamatyti savo krašto teatralų pasirodymus. „Dėkojame už šventę. Norėtųsi, kad ateityje tokių renginių būtų kuo daugiau“, – savo poziciją išsakė miestiečiai.
Irena BŪTĖNAITĖ
