Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Jonavos filialas surengė jau tradicine Jonavoje tapusią konferenciją, kurios šių metų tema „Jonava rytoj: verslo poreikiai VS žmogiškieji resursai“. Konferencija sulaukė didžiulio verslo bendruomenės, rajono įstaigų bei organizacijų vadovų, švietimo įstaigų atstovų, karjeros konsultantų susidomėjimo.
Susirinkusius dalyvius sveikino LR Seimo narys Eugenijus Sabutis, Kauno PPAR Jonavos tarybos pirmininkas Alfonsas Meškauskas, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė, su nūdienos naujienomis verslo pasaulyje supažindino atvykę lektoriai, skaitę pranešimus aktualiomis temomis. Konferencija vyko Jonavos rajono savivaldybės Švietimo pagalbos tarnyboje.
Reikia matyti dabartį
KPPAR Jonavos filialo tarybos pirmininkas Alfonsas Meškauskas, akcentuodamas konferencijos svarbą, pabrėžė pastarųjų metų iššūkius (pandemija, karas), vienaip ar kitaip paveikusius verslo pasaulį. KPPAR atstovauja pačiai didžiausiai verslo organizacijai regione, kuri jungia beveik 900 narių Kauno ir Marijampolės apskrityse, o jos paslaugomis naudojasi apie 2,5 tūkstančio verslo organizacijų ir drauge ieško sprendimų.
Ne viena įmonė susiduria su darbuotojų trūkumu. Tad, A. Meškausko manymu, konferencija padės pažvelgti drąsiau į ateitį ir galbūt nubrėš tam tikras gaires kaip veikti, kad didėtų darbo našumas, būtų naudojamas dirbtinis intelektas ir su mažesniu darbuotojų skaičiumi būtų galima pasiekti tą pačią ar net didesnę apyvartą. „Manau, kad šiandien konferencijoje dalyvaujantys pranešėjai pateiks gerų pavyzdžių verslui gerinti. Tikiuosi, kad gausime naudingų žinių, kaip mums gyventi ateityje. Linkiu įgyvendinti tai, ką šiandien išgirsime“, – linkėjo A. Meškauskas.
Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis, kreipdamasis į susirinkusiuosius, atkreipė dėmesį, kad, galvojant apie miestą, reikia galvoti apie visą valstybę, nes, jo žodžiais tariant, „miestas – ne sala, ir valstybė nėra izoliacijos kiaute“, bet, turėdama nedidelę ekonomiką, daugeliu atvejų, pavyzdžiui, vykstant tam tikriems nuosmukiams pasaulyje, juos pajunta ir Lietuva.
„O kalbėdami apie ateitį, turėtume nepamiršti ir praeities. Juk praeityje nežinojome, kas mūsų laukia. Sakykime, internetas. Šiandienos jaunimas nesuvokia, kad kažkada interneto nebuvo. Ką matome šiandien? Žiūrėdami iš valstybės įmonių, įstaigų, organizacijų pusės, matome, jog internetas padeda jų veiklai – mažina biurokratiją, mažina popierizmą. Taigi galima greičiau atlikti tuos veiksmus, kuriuos įpareigoja įstatymas. Jeigu pasidomėtume verslo sritimi, pamatytume, kad daugybė verslų priklauso nuo to, ar yra internetas. Jei jis prapultų, matyt, neliktų ir verslo. O dabar pažvelkite į dirbtinio intelekto svarbą. Prieš dvidešimt metų tai buvo fantastinių romanų kūrėjų tema. Šiandien, manau, net ir gimnazistai pradeda naudotis dirbtiniu intelektu. Ateityje ši nauja sritis duos gerų vaisių. Kyla klausimas, kokių kompetencijų reikės ateityje? Žiūrint į šį dinamišką pasaulį, svarbiausiomis kompetencijomis turėtų būti gebėjimas suvokti besikeičiantį pasaulį, prie jo prisitaikyti ir tapti jo dalimi. Manau, kad kompetencijas privalo turėti ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai, kurdami verslo modelį. Kas verslo laukia ateityje, sunku pasakyti, nes šiandien matome, kaip keičiasi gyvenimas. Tad pirmiausia turime žiūrėti į dabartį, kalbėti apie rytojų ir apie tai, kaip galėtume prisitaikyti prie ateinančių pokyčių“, – samprotavimais pasidalijo E. Sabutis.
Konferencijos dalyvius pasveikino ir Jonavos rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė.
Pagrindinės kompetencijos
Konferencijos metu pakviesti lektoriai gvildeno XXI amžiaus darbuotojų kompetencijas, pristatė dirbtinio intelekto (DI) aktualumą, supažindino su inovacijomis „sidabrinės“ ekonomikos srityje, aptarė vieną svarbiausių dirbančių žmonių savybę – atsparumą.
VšĮ „Personalo praktikų paslaugos“ projektų partnerė, Socialinių mokslų kolegijos dėstytoja Irma Kaminskienė pranešime „XXI amžiaus kompetencijos: TOP 10 žmogiškojo potencialo“ atkreipė dėmesį, kad prieš 20–30 metų visi kalbėjo apie kvalifikaciją, tačiau gyvenimas pakrypo tokia linkme, jog dabar didžiausią dėmesį skiriame kompetencijoms. Pasak viešnios, naują puslapį mąstymo evoliucijai atvertė nestandartinis, vadinamasis „kompetencijomis“ grįstas mąstymas, sąlygotas daugumos pasaulinių procesų, turėjusių įtakos esminiams pokyčiams: tarptautiniam bendradarbiavimui ir mainams, suderinamumo, palyginamumo, konkurencingumo ir patrauklumo didinimui. „Kompetencija – tai tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas gebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus“, – atkreipė dėmesį viešnia.
Tad kokių kompetencijų ir asmeninių savybių reikia, kad žmogus galėtų išnaudoti savo potencialą ir pats savarankiškai veikti globalioje ekonominėje erdvėje bei būti konkurencingas?
Vienas tokių reikalavimų yra mokymasis, tačiau tam, kad jis duotų gerų rezultatų, būtinas gebėjimas mokytis, į kurį „reikia žvelgti kaip į instrumentą, padedantį įsisavinti visų mokymosi dalykų turinį, kaip į raktą, padedantį „atrakinti“ geresnį mokomųjų dalykų supratimą, žinių įgijimą ir panaudojimą“. Mokėjimo mokytis kompetencija – tai gebėjimas naudoti žinias savarankiškai nusistatant mokymosi tikslus, suplanuojant mokymosi etapus, savarankiškai ar su draugais atrasti reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, spręsti iškylančias problemas, savikritiškai vertinti mokymosi procesą bei pasiektą pažangą.
Prie svarbių kompetencijų pranešėja priskyrė kognityvinį lankstumą – pažintinius gebėjimus, kai žmogus geba apdoroti informaciją per mąstymą, patyrimą, suvokimą, ją interpretuoti ir pritaikyti. Toliau seka kritinio mąstymo kompetencija, leidžianti įvertinti gaunamą informaciją ir spręsti, kas yra tiesa, o kas manipuliacija ar melas. Labai svarbus kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti problemas.
Svarbią vietą verslo (ir ne tik) pasaulyje užima bendradarbiavimas, kitaip tariant, gebėjimas dirbti komandoje, klausyti ir girdėti. Nuo kitų kompetencijų neatsiejamas emocinis intelektas, reikalaujantis valdyti emocijas, mokėti motyvuoti aplinkinius ir save, bendrauti, būti empatiškiems, atpažinti kitų emocijas ir pan. Šiandieninis gyvenimas neįsivaizduojamas be derybų, tokio bendravimo būdo, kai šalys, siekdamos skirtingų tikslų ir būdamos skirtingose pozicijose, bando rasti jas abi tenkinantį sprendimą. Lietuvoje šis procesas tampa vis populiaresnis: derasi profsąjungos su valdžios atstovais, darbdaviai su darbuotojais, net pirkėjas su prekeiviu. „Pagrindinis derybų tikslo principas – konstruktyvumas. Vadinasi, galutinis sprendimas turi būti priimtinas abiem šalims. Taigi prie pagrindinių kompetencijų priskiriamas gebėjimas derėtis“, – akcentavo I. Kaminskienė.
TOP dešimtuką baigia sprendimų priėmimas. Tai nelengvas procesas. „Priimant sprendimus, dažnai tenka derinti įvairiausius savo ir kitų suinteresuotų asmenų – tėvų, draugų, artimųjų, kolegų – požiūrius į pasirinkimo galimybes, mokėti įtikinti ir derėtis. Geras sprendimas, pasiteisinęs vakar, nebūtinai pasiteisins ir rytoj, todėl svarbu įvertinti pasekmes“, – atkreipė dėmesį pranešėja.
Kaip jau minėta, kompetencijos susijusios su žmogaus asmeninėmis savybėmis. Todėl ne kiekvienas asmuo gebės derėtis, būti kritiškas, kūrybiškas, dirbti komandoje ir t.t.
Pažintis su DI
Pranešimą „Dirbtinio intelekto įtaka personalo valdymui: didelės apimties kalbos modelių ir užklausų kūrimo galimybės“ pristatė UAB „Emplonet“ IT atrankų padalinio vadovė, dirbtinio intelekto entuziastė, psichologė Ieva Kiliuvienė. Pranešėja prisipažino, kad savo pasisakymu siekia sužadinti smalsumą, paskatinti domėtis šia daugeliui atrodančia sudėtinga ir paslaptinga sritimi. Anot jos, DI didžiausią įtaką daro daugiau uždirbantiems, turintiems aukštąjį išsilavinimą bei kūrybiškiems žmonėms.
Apklausos rodo, kad 80 proc. specialistų DI padėjo sutaupyti laiko, 55 proc. sumažino žmogaus šališkumą gyvenimo procese, 42 proc. atrado geresnius santykius, 40 proc. teigė, kad sutaupė pinigų. „Kurkite, mėginkite, ieškokite“, – ragino I. Kiliuvienė.
Apie „Praktines dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes smulkiajame ir vidutiniajame versle“ kalbėjo „Igničio grupės“ paslaugų centro Skaitmenizacijos ir duomenų analitikos vadovas Saulius Ignatavičius. Svečias, remdamasis patirtimi savo įmonėje, pabrėžė, kad ne viską taip paprasta įgyvendinti praktikoje. Pasaulio prognozės rodo, kad DI pakeis 300 milijonų pilno etato darbų, paveiks 80 proc. darbuotojų, net 60–70 proc. šiandienos darbingų veiklų turi potencialo būti automatizuotos.
Lektorius atkreipė dėmesį, kad į įmonę kreipiasi tūkstančiai klientų, kurie tikisi greito ir teisingo atsakymo, tačiau, nors kasmet naujausios technologijos tobulėja, proveržiai akivaizdūs ir DI srityje, bet lieka dar nemažai didelių iššūkių, nes klientams privalu atsakyti greitai ir tiksliai, o DI sudėtinga įsisavinti lietuvių kalbą, tad atsiranda rizikų dėl pateikiamo atsakymo teisingumo ir tikslumo. Svečias pateikė nemažai pavyzdžių, iliustruojančių dideles DI perspektyvas. „Jeigu jūsų įmonė yra nedidelė ar dar tik startuojanti, bandykite, kurkite ir ieškokite. Didelėje bendrovėje ši informacinė rizika yra kur kas sudėtingesnė, – aiškino jis, pridurdamas, kad įmonėjereikia turėti entuziastų, kurie domėtųsi dirbtiniu intelektu. – Nepasiduokite konsultantų spaudimui ir nebijokite patys mokytis, tokiu būdu tikrai naudingiau išnaudosite pinigus, kuriuos gali „ištraukti“ konsultantai, nes jie siūlo tuos pačius nemokamus modelius, kuriuos galite patys surasti internete ir išnaudoti“, – patarė S. Ignatavičius.
Inovacijos gerina gyvenimo kokybę
Konferenciją tęsė Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius, pristatydamas pranešimą „Inovacijos „sidabrinės“ ekonomikos srityje“. Susitikimą lektorius pradėjo klausimu: ar gimėte tam, kad dirbtumėte, ar dirbate tam, kad gyventumėte? „Buvo laikai, kai dirbome septynias dienas per savaitę, paskui – šešias, dabar turime penkias darbo dienas, bet, visai tikėtina, kad dirbsime tik keturias dienas“, – šmaikščiai kalbėjo svečias.
„Sidabrinė“ ekonomika – daugiasektorinė ekonomika, kurioje prekės ir paslaugos yra gaminamos, vartojamos ir paskirstomos atsižvelgiant į senėjančios visuomenės poreikius. Taigi senstanti visuomenė, teigiama, yra pasaulio pažangos rezultatas. Žmogus, sulaukęs 65+amžiaus gali būti darbdavys, darbuotojas bei klientas. Statistika rodo, kad pagyvenusių žmonių dalis per 20 metų paaugo du kartus, manoma, kad 2050-aisiais pagyvenusieji sudarys 31 proc., o 2040 m. prognozuojamas gyvenimo trukmės pailgėjimas penkeriais metais. Šiuo metu Lietuvoje pagal amžiaus grupes 65–74 metų gyventojai sudaro 54 proc., 75–84 – 33 proc., 85–94 – 12 proc., o 94 ir vyresnių žmonių skaičius siekia 1 proc.
Anot pranešėjo, 65+ amžiaus gyventojų dauguma turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, gali naršyti internete, užsisakyti prekes internetu, naudojasi socialiniais tinklais, elektronine bankininkyste, planšetiniais kompiuteriais ir mobiliojo ryšio telefonais.
„Sidabrinėje“ ekonomikoje inovacijos matomos visose srityse – transporte, paslaugų teikime, darbo organizavime ir t. t. Pinigai, paskolos yra skirtos pagyvenusiems žmonėms. Pasaulyje išryškėja vis daugiau dalykų, kurie sudaro galimybę garbaus amžiaus žmonėms geriau gyventi. Tarkime, maisto pramonėje stengiamasi gaminti ne atskirus produktus, reikalingus senjorams, bet į vieną sukomponuoti kelis ingredientus. Tarsi stebuklas atrodo senėjimo proceso sustabdymas, kai panaikinamos raukšlės, žmogus tarsi atjauninamas. Arba inovacijos ant rankos, matuojančios kraujospūdį, kitus parametrus, kurie automatiškai perduodami gydytojui, o šie gali skirti gydymą. „Tų technologijų yra daugiau negu reikia. Ateityje turėsime kompiuterius, kurie atliks visas įmanomas funkcijas, dušo kabinas, kuriose žmogui pakaks tik pastovėti – išeis nupraustas ir švarus“, – su ateityje laukiančiomis naujovėmis šmaikščiai supažindino pranešėjas.
Visos valstybės iš verslo nori tik dviejų dalykų – mokesčių ir darbo vietų. O inovacijoms skiriami dideli pinigai, tad, anot A. Jakubavičiaus, reikia suspėti į „sidabrinės“ ekonomikos traukinį, kad būtų išnaudotos visos galimybės. „Jeigu ne jūs, tai kažkas kitas tai darys. Tai ir mėginkite – galbūt susikursite arba sukursite darbo vietą. Verslumas visų pirma yra veikimas. Tai ir veikime, nepaisydami amžiaus“, – ragino svečias, primindamas Vietos veiklos grupės svarbą darbo rinkoje.
Atsparumo reikšmė
Ž. Stankevičiūtė pranešimą „Darbuotojų atsparumas: mitas ir faktai“ pradėjo nuo klausimo, kas daro žmogų sėkmingu, ir atsakė: įvairovė ir platus diapazonas. „Ne vienas iš jūsų pasakys, kad sėkmės raktas yra sumanumas. O aš pasakysiu, kad žmogaus sėkmė organizacijoje priklauso nuo jo gebėjimo susidoroti, kai jis susiduria su labai nepalankiomis situacijomis. Jeigu pokyčiai yra kasdieninio gyvenimo dalis, tai atsparumas yra ta kompetencija, kuri daro darbuotoją sėkmingu organizacijoje, nes tai yra gebėjimas atlaikyti arba atsigauti po sudėtingos situacijos, gebėjimas prie jos prisitaikyti ir kažką išlošti“, – sakė lektorė.
Pasaulio ekonomikos forume 2020 m. paskelbta 10 įgūdžių, kurių reikia darbuotojui, kad jis būtų sėkmingas darbo rinkoje. Atsparumas, streso toleravimas ir lankstumas yra tarp tų 10 įgūdžių. Moksliniai tyrimai rodo, kad darbuotojai, pasižymintys aukštesniu atsparumu, linkę patys domėtis tuo, kas vyksta, o ne laukia neaiškios baigties. Išvadas lemia sąveika tarp darbuotojo, kliento ir organizacijos. Klasikinė formulė rodo, kad, norint turėti atsparesnius darbuotojus, svarbu mažinti neigiamų pasekmių riziką. Tai priklauso nuo vadovo lyderystės, įrodyta, kad atsparumas mažės, jeigu vadovas nuo problemos nusišalins. Ugdyti šią savybę padeda socialinė parama iš kolegų, draugų, artimųjų, grįžtamasis ryšys, kai patariama, ką reikėtų tobulinti, sudėlioti terminus, kaip modifikuoti savo elgesį ar prisitaikyti prie situacijos. Atsparumą didina profesiniai ir asmeniniai socialiniai tinklai, mokymusi grįsta organizacijos kultūra, pagarbūs santykiai, kurie laikomi kertiniais veiksniais. Taigi atsparumas yra tas asmeninis resursas, kuris padeda likti toje pačioje aplinkoje, tačiau, kad jis būtų ugdomas, reikia darbuotojo ir organizacijos sąveikos.
Anot KPPAR Jonavos filialo direktorės Dalios Sinkevičienės, „konferencija bei diskusija joje buvo informatyvi ir naudinga. Kiekvienas dalyvis, ypač įmonės vadovai, galės pasitikrinti savo kompetencijas, galbūt kitaip vertinti darbuotojus ir siekti išvengti galimų rizikų“, – apibendrino filialo direktorė.
Irena BŪTĖNAITĖ
