Jonavos kultūros centro meno galerijoje rugsėjo 8 d. buvo atidaryta Dainos ir Artūro Rimkevičių Lietuvos istorinių karinių uniformų rekonstrukcijų fotografijos ir stiklo objektų paroda. Menininkų šeima tokią savo kūrybos parodą surengė pirmą kartą, norėdami pasidžiaugti vienas kito sėkme ir supažindinti Jonavos miesto meno mylėtojus su savitu kūrybos stiliumi ir raiška.
Parodos koordinatorė Renata Kuliešienė suintrigavo susirinkusius žiūrovus filmu, kuriame buvo rodoma vaizdinė medžiaga kaip 18 amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pėsčiosios gvardijos karininkas atiduoda įsakymą kareiviams iššauti iš patrankos. Ne tik pabūklas – vienas gražiausių ir įspūdingiausių XVIIa. –XVIIIa. karybos artefaktų, bet ir uniformos, nufilmuotos siekiant įamžinti svarbų Lietuvos istorijos periodą. Šis filmas dar kartą parodė, kaip svarbu puoselėti ir tęsti Lietuvos Kariuomenės tradicijas, stiprinti visuomenės pasididžiavimą savo istorija.
Parodoje matysite daug fotografijų su skirtingomis uniformomis, kurias atkūrė dailininkė, istorinių karinių uniformų dizainerė Daina Rimkevičienė. Parodoje eksponuojami Artūro Rimkevičiaus lakštinio stiklo, metalo, silikono objektai. Darbai atlikti naudojant karštą lakštinio stiklo formavimą yra įspūdingi. Noriu skaitytojams priminti, kad Artūras Rimkevičius restauravo vienintelę Baltijos šalyse mūrinę Kauno mečetę. Tik jo dėka maldos namų vitražai skleidžia ryškias spalvas. Į parodos atidarymą atvyko karybos istorikas Arvydas Pociūnas, karybos istorijos puoselėtojas Algimantas Daugirdas ir Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius.
Arvydas Pociūnas dėstė įdomius faktus apie 1776 m - 1832 m. laikotarpio Lietuvos kariuomenės uniformas. Kaip iš mažyčių piešinukų pavyzdžių kūrė uniformas, kaip Dalia siuvo generolo-majoro pirmąjį uniformos pavyzdį, kaip vėliau pati patobulino rankovių fasoną, kad galima būtų pakelti rankas. „Dalia yra pasiuvusi iš viso 118 pareigybinių uniformų su laipsniais ir be. Ji peržiūrėjo tūkstančius nuotraukų, piešinių, TV laidų su kitų šalių karinėmis uniformomis. Daug laiko praleido skaitydama gautus iš archyvų rašytinius šaltinius. Dėkoju, Daliai, už tai, kad įgyvendino mūsų karybos istorikų mintis ir pristatė mums gyvai XVIII a. Lietuvos kariuomenės uniformas, taip smulkiai atitinkančias istorinius faktus. Mes su jomis keliaujame po Europoje organizuojamus renginius ir esame giriami už gražias ir autentiškas uniformas. Dėkoju, gerąjai fėjai!“ - kalbėjo A. Pociūnas.
Algimantas Daugirdas pasakojo kaip jis aiškinosi uniformos detales: sagas, batus, epoletus, antpečius, diržus, jų sagtis, juostas, laipsnių juosteles. Kaip buvo išsiuvinėta muzikantų uniforma, kokia orkestro vadovo juosta, kelnių fasonas, spalva ir medžiagos. „Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad Lietuvos kariuomenės karininko sagos buvo auksinės, Lenkų sidabrinės. Lietuvos Kariuomenės vado baltos kelnės buvo iš briedžio odos, lenkų iš balto milo, kariuomenėje lenkų karininkų ringrafai buvo su Erelio, LDK – su Vyčio ženklu. Dėkingas, Daliai, kad ji su visa šeima gilinosi į Lietuvos Kariuomenės istoriją, kad šiandien turime parodinę Lietuvos Kariuomenės uniformą.“ - mintimis dalinos A. Daugirdas.
Totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius dėkojo Daliai už dvi vėliavas ir 11 pasiūtų uniformų.
Į parodos atidarymą atvyko dukra Rugilė, kuri iš susijaudinimo negalėjo iškarto pasakyti nei žodžio, ašaros sruvo ir sruvo jos skruostais. „Aš labai džiaugiuosi, kad gimiau kūrybingoje šeimoje apsupta meilės, grožio ir švelnumo. Mama rūbų dizainerė ir siuvėja. Tėtis besiplūkiantis tarp stiklo nušlifuotų dulkių, kuriantis vitražus. Jo profesija yra kenksminga. Aš buvau tėvų mažoji dukra, modelis ir pagalbininkas, emocinis ryšys. Mano mama ir tėtis šią parodą kūrė 23 metus. Man buvo garbė fotografijose peršuoliuoti per tiek epochų. Man buvo įdomu prisidėti prie parodos organizavimo“ - emocijomis dalinos dukra.
Artūras Rimkevičius apie parodą: „Savo kūryboje naudoju įvairių medžiagų, formų sintezę. Vyrauja medžiagų spalvinė dermė. Inspiruoja jūrų gyvūnija. Tarpusavyje derinu metalą, silikoną, dažus, lakštinį stiklą. Pamatau keletą metalinių objektų, detalių ir improvizuodamas pritaikau juos mene. Stengiuosi vystyti savotišką „ekomeną“. Bandau rasti temos tęstinumą, tad sukuriu tarpusavio bendrumą. Mano objektai gali būti tiek bendroje kompozicijoje, tiek atskirai. Pastebėjau, kad mano menas dera su kitų autorių dalyvaujančių parodose kūryba. Žiūrovai dažniausiai klausia ar mes specialiai dirbom, kad skirtingi menai eksponuojami vienoje erdvėje taip derėtų tarpusavyje? Tad ir šioje parodoje susikūrėme, netyčia, spalvinę dermę, nors labai skirtingi menai ir atlikimo technologijos.“
Daina Rimkevičienė apie parodą: „Karinių istorinių uniformų rekonstrukcija yra ilgas procesas. Kadangi autentiškų nėra išlikusių, buvo nagrinėjami istoriniai šaltiniai, piešiniai, graviūros. Labai padėjo šioms studijoms Lenkijos dailininko Jozef Harasimowicz piešinai. Atkurto LDK pėsčiosios gvardijos regimento istorinės uniformos Lietuvos Kariuomenės orkestrui. Jas dėvi Lietuviai ypatingai svarbių švenčių metu taip reprezentuodami mūsų Valstybę. Labai svarbi karo meno rūšis – artilerija. Teko rekonstruoti XVIII a. Lietuvos Kariuomenės artilerijos pabūklų įgulos uniformas. Daug naudingos informacijos ir istorinių karybos žinių suteikė karo istorikas Arvydas Pociūnas, kiti Vytauto Didžiojo Karo muziejaus istorikai. Esu labai dėkinga visiems man padėjusiems atkurti uniformų rekonstrukcijas. Tai didelė garbė ir atsakomybė, neiškreipiant istorinių faktų ir šaltinių. Tai 23-jus metus trunkantis bendradarbiavimas su įdomiais, švietėjišką darbą dirbančiais žmonėmis. Dirbdama labai prasmingą darbą pradedi labiau suprasti savo krašto istorinę vertę, didžiuotis savo valstybe ir žinią su vaizdu perduoti ateinančioms kartoms.“
Dainos ir Artūro Rimkevičių parodos atidarymas buvo tikra Lietuvos istorijos žinių bomba. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Eitvydė Pranevičienė
