Kada įsteigta pirmoji mokykla Skaruliuose ? Skarulių klebono kun. Akmenskio sodyboje stovėjo mokyklos – špitolės pastatas 1781 metais. Tai ankstyviausias paminėjimas apie Skarulių mokyklą. 1781 metais šią mokyklą lankė 14 vaikų: 10 bajorų ir 4 valstiečiai. 1782 metais nurodama, kad moksleivių skaičius išaugo iki 41 (36 bajorai ir 2 miestiečiai ir 3 valstiečių). 1782 m mokykla buvo špitolės pastate, vaikus mokės “direktorius“. 1798 m. moksleivių skaičius siekė neviršijo 30 mokinių. Tikėtina, kad tai buvo Skarulių ir Jonavos mokyklų moksleiviais. Jonavos miestelio kūrėjo Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio įsteigtose mokyklose moksleivius mokė vyskupo pakviestieji vienuoliai marijonai[1]. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas laiškas rašytas 1789 m. rugpjūčio 28 dieną iš Skarulių. Jį rašė Skaruliuose ir Jonavoje mokytojaujantis kunigas Liudvikas Karijotas (Ludwik Koryoth) Vilniaus universiteto rektoriui Martynui Počobutui (1728 -1810 ) prašydamas jam leisti dirbti Kauno mokyklose. Kun. Liudvikas Korijotas buvo marijonų vienuolis, buvęs Romoje, mokęs Jonavoje, o vėliau ir Skaruliuose. Jis kreipėsi į Vilniau universiteto rektorių, nes Kauno buvusią Jėzuitų kolegiją prie Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios kuravo Vilniaus universitetas.
1804-1805 metais Skarulių mokyklą lankė tik 11 vaikų. 1812 m. Napoleono Bonaparto armijai keliaujant pro Skarulius špitolė buvo sudeginta. Skarulių parapijos klebonas kun. Motiejus Gulbinas špitolę atstatė 1814 m., tačiau rašytame vyriausybei rašte apie Skarulių mokyklos atkūrimą net neužsimena.
1828 metai Skarulių mokykloje mokėsi 23 moksleiviai, o juos mokė Skarulių parapijos vikaras. Nors vėlesniuose Skarulių parapijos inventoriuose ir vizitacijoje špitolės pastatas buvo ne kartą remontuojamas ir perstatomas, tačiau mokyklos Skaruliuose nebuvo daugelį metų.
Skaruliečių vaikai mokėsi liaudies mokykloje. Jonavos Michailovo (Михайловская) liaudies mokykla Ragožių kaimo valstiečio troboje, kurioje pavyko sutalpinti tik 40 norinčiųjų mokytis moksleivių. Nors mokykla veikė nuo 1864 m. gruodžio mėnesio pirmieji skaruliečiai įvardinami tik 1868 metais.
Jonavos Michailovo liaudies mokykla buvo įsikūrusi Ragožių kaime valstiečio ankštoje troboje, Nuo 1865 m. rugsėjo mėnesio Jonavos mokykloje mokėsi 37 berniukai ir 3 mergaitės. Du berniukai jau mokėsi mokykloje nuo 1865 m. gruodžio mėnesio. Jonavos Michailovo liaudies mokyklos mokytojas savo raporte Vilniaus švietimo apygardos inspektoriui pranešė apie moksleivių patenkinamus pasiekimus, kokius nurodė revizijos metu mokyklą vadovas G. Posrednikas.
Jonavos liaudies mokyklos mokytojas M. Vladimirskis rašė, kad Jonavos Michailovo liaudies mokykloje 1868 m. spalio 31 mokėsi keturiolika moksleivių. Visi moksleiviai buvo Romos katalikų tikėjimo išpažinėjai berniukai. Mokslas prasidėjo spalio 14 d. Pirmieji moksleiviai Kazimieras Pinkevičius ir Antanas Žigaras buvo iš Ragožių kaimo bei iš Lukšių Kazimieras Monkevičius ir Jonas Sinkevičius kaimo. Po dviejų dienų, spalio 16 d., prisijungė Kazimieras Bigenis ir Kazimieras Utyra iš Skarulių kaimo ir Juozas Graužas iš Kunigiškių kaimo. Spalio 18 d. atvyko Kazimieras Rimdeika ir Antanas Davalga iš Dijokiškių kaimo, iš Pasodų kaimo Juozas Mogenis ir Adomas Kisielius Spalio 20 d. pasirodė iš Praulių kaimo Mykolas Liudkus. Spalio pabaigoje ( 28 d.) Petras Kunevičius iš Bajoriškių kaimo. Paskutinysis mokinys prisijungė spalio 30 d. Tai buvo Petras Pinkevičius iš Vašeikių kaimo. Nors moksleivių amžius nenurodytas, remiantis Skarulių Šv. Onos Romos katalikų bažnyčios 1865 m. surašymu galima pabandyti nustatyti koks buvo jų amžius.
Skaruliuose Šv. Kazimiero garbei buvo pavadintas ne vienas Utyra (Гутыра) ir Bigenis (Бигень). 1865 m Skaruliuose gyveno net keli Kazimierai, kurių amžius svyravo nuo 9 iki 28 metų. Du 28-erių metų Kazimierus Utyras galima atmesti, nes vienas buvo vedęs ir turėjo du vaikus ir žmoną, o dar kitas tik vedęs. Taigi, liaudies mokyklą galėjo lankyti Motiejaus Utyros (Гутыра) sūnus, kuriam pagal 1865 m. surašymą buvo 13 metų. Patikslinus Skarulių Romos katalikų bažnyčiose metrikų knygose minėtasis Kazimieras, Motiejaus ir Bogumilos Bigenytės sūnus gimė 1855 m. sausio 3 d.
Moksleivišką amžių atitiko tik trys Bigeniai (Бигень): tai septyniolikmetis Petro Bigenio (Бигень) sūnus, Mykolo vaikaitis, dešimtmetis Jono Bigenio (Бигень) sūnus, ir Kazimiero Bigenio (Бигень) sūnus, Pranciškaus vaikaičiui, kuriam buvo devyneri. Kazimieras Juozapo ir Petronelės Polgrimaitės sūnus, Mykolo vaikaitis gimė 1848 m. sausio 13 d. Kazimieras, Simono ir Teklės Sabutytės sūnus gimė 1857 m. kovo 2 d.
Į Skarulių parapiją atvykęs klebonauti kunigas Julijonui Šakeniu (1884-1962) 1927 m., suremontavęs 1908 metais statytą iš senų rąstų ant pamūryto pamato dengto malksnomis Skarulių miestelyje bažnyčios namą, savo lėšomis įrengė Skarulių parapijinė pradžios mokyklą. Namas buvo 15 metrų ir 8 metrų pločio. Be klasės buvo prieškambaris, kambarys vaikams žaisti bei kambarys su virtuvė mokytojai. Name taip pat buvo įrengtas kaminas mėsai rūkyti. Namo sienos apkaltos lentomis, viduje tinkuotos, lubos iš lentų. Mokyklos pastate buvo devyneri langai: klasės langai buvo su langinėmis ir štabais iš vidaus, o likusieji penki be langinių. Namą šildė dvejos krosnys ir virtuvėje viryklė-plyta. Visuose kambariuose buvo medinės grindys, o prieškambaryje „iš cemento“. Išorinės durys vienos su užraktu, viduje dvejos su užraktais ir trejos be užraktų. Kaip atrodė mokykla iš išorės patyti senojoje nuotraukoje, kurioje šalia mokytojos sėdi ir Skarulių mokyklos globėjas Skarulių klebonas kun. Juljonas Šakenis.
Kodėl tik kun. J. Šakenis ėmėsi mokyklos steigimo? Kodėl Skarulių mokykla nebuvo įsteigta žymiai anksčiau ? Kaip rašė 1933 m. gegužės 20 d. “Mūsų laikraščio“ Nr. 20 šeštojo puslapio skiltyje „Kas girdėti kaimuose ir miesteliuose? Mūsų veikimas“ straipsnio „Pavyzdingai sutvarkyta“ autorius pasivadinęs „parapijiečiu“:
Skarulių klebonas gražiai sutvarkė bažnyčią, kapines ir klebonijos pastatus. Jo rūpesniu buvo 1930 metais uždengtas cinkuota skarda bažnyčios stogas, gražiai aptvertos kapinės, o bažnytiniai pastatai naujai pastatyti, o seni gražiai atnaujinti. Klebonijos aptvėrimai taip pat buvo visi nauji. Šiems remontams, kuris atsėjo keliolika tūkstančių, pats klebonas ir parapijos komiteto nariai negalėjo surinkti ir 300 litų. Kauno Metropolijos kurijai leidus buvo parduoti seni trobesiai ir 2500 m2 bažnytinės žemės, bet gauti už tai pinigai nesudarė ir pusė to, kas buvo išleista remontams. Rūpestingas klebonas tam paaukojo savo 3000 litų. Tačiau trūkstamus šešis su puse tūkstančio litų gavo kitur, ne iš parapijos. Klebono rūpesčiu buvo įsteigta Skarulių parapijinė pradžios mokykla, kuri buvo pavyzdinga visoje Kauno apskrityje. Tai klebonui atsėjo virš 7000 litų, tačiau klebonas neėmė iš parapijos bei vieno cento.
Skarulių mecenatas kun. J. Šakenis gimė 1884 metais sausio 17 dieną Veleniškių kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje valstiečių Prano Ignacijaus Šakenio ir Emilijos Balsevičiūtės-Šakenienės šeimoje. Be Juljono šešerių vaikų šeimoje augo dar du broliai: būsimasis Lietuvos Švietimo ministras, Konstantinas ir Eugenijus būsimas Veleniškių k. ūkininkas ir trys seserys Eugenija, Veronika ir Vladislava. Baigęs Kauno kunigų seminariją, 1907 m. spalio 28 d. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Šiaulius. Vėliau studijavo teologiją Friburgo universitete (Šveicarija). Grįžęs Lietuvon, ėjo kunigo pareigas Joniškėlyje, Viduklėje, buvo kuratu Pakrantėje, Karklėnuose, Karsakiškyje. Nuo 1924 m. Žarėnų klebonas, nuo 1934 m. Grinkiškio klebonas. Paskutiniais metais buvo Radviliškyje altaristas. Kun. J. Šakenis kur mirė 1962 metais vasario 17 dieną ir palaidotas Radviliškyje.
Gal brolis padėjo įsteigti Skarulių mokyklą? Skarulių klebono kun. J. Šakenio vyresnysis brolis Konstantinas Šakenis (1881-1959) nuo 1920 iki1925 m. buvo Kauno aukštesniosios technikos mokyklos fizikos dėstytojas, Lietuvos Aukštųjų kursų kūrėju, aktyviai įsitraukęs į švietimo pertvarką skleidęs naujas didaktines pažiūras ir europietiškas pedagogikos naujoves, paruošęs lietuviškų fizikos terminų projektą. Nuo 1925 m. liepos 1 d., K. Šakenis buvo Panevėžio valstybinės gimnazijos direktorius, kartu ėjo ir Panevėžio savivaldybės gimnazijos direktoriaus pareigas bei buvo Panevėžio gimnazijos paralelių klasių rusų kalba administratorius. Nuo 1927 m. gegužės 3 d. Augustino Voldemaro Ministrų kabinete K. Šakenis ėjo švietimo ministras. Vėliau tęsė Švietimo ministro pareigas ėjo ir Juozo Tūbelio Ministrų kabinete iki 1934 m. Nuo 1934 m iki 1940 jis ėjo valstybės kontrolierius. 1940 m. birželio 15 d. paskutiniame lemtingame Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės posėdyje pasisakė už pasipriešinimą sovietų okupacijai.
Vienas iš Šakenių brolių susitikimų, įvykusių 1928 m. Skaruliuose įamžintas nuotraukose.
3 pav. 1928 metai. Skaruliuose. Klebonijos sode iš kairės antras: kun. Julijonas Šakenis, ketvirtas - Konstantinas Šakenis. Tupi kun. Julijono Šakenio gaspadinė Elziūnė Gedgaudaitė
Dr. Judita Puišo
