Prieš tris dešimtmečius „Lietuvos rytas“ rašė apie Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) pastatytą baleto „Kaligula“ premjerą (Maskvos aukštosios teatro mokyklos absolvento Egidijaus Domeikos darbas). Baletmeisteris buvo labai patenkintas pagrindinio vaidmens atlikėjo plastika, mimika, choreografiniais sugebėjimais.
– Manau, kad bet kuris pasaulio teatras galėtų pasidžiaugti, turėdamas tokį atlikėją, – tada sakė Egidijus Domeika. O kalbėjo jis apie baleto solistą, iš Jonavos kilusį Raimundą Maskaliūną.
– Be galo kuklus buvo, nemėgo „rodytis“, štai koks aš, – pasakoja jo mama Apolonija Vidutė Maskaliūnienė. Ji ir pasiūlė šią temą „Alio Jonavai“, norėjo papasakoti apie Raimundą. Moteris sako, kad meilę šokiui ir gabumus sūnus paveldėjęs iš jos.
– Būdavo, žaidžia vaikai Algirdas, Dalia, Raimundas, tai mažėlis taip susirango, susisuka, kad aš vis stebėdavausi, koks to vaiko lankstumas, – atsimena mama.
Kiek ūgtelėjęs Algirdas pasirinko mokytis Kaišiadorių sporto mokykloje, Raimundas užsispyrė: noriu ten, kur brolis!
Sportiškas, lankstus ir plastiškas vaikas neliko nepastebėtas: tėvams pasiūlyta Raimundą išleisti mokytis į Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą. Jo bendraklasiu tapo ir geriausiu draugu iki šiol liko lietuvių šokio kritikas, kultūros vadybininkas, šokęs LNOBT Audronis Imbrasas, kartu mokėsi būsimoji balerina Jūratė Sodytė (pirmoji Raimundo žmona).
Dar būdamas „čiurlionkėje“, Raimundas Maskaliūnas, pradėjęs nuo mažiausių vaidmenų pagal savo amžių, šoko LNOBT, baigęs Menų mokyklą čia liko dirbti baleto solistu.
1982 m. į Vilnių atvykę garsioji primabalerina Maja Pliseckaja ir pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas, mecenatas, savo vardo labdaros ir paramos fondo steigėjas Mstislavas Rostropovičius atkreipė dėmesį į repetuojantį Raimundą. Įgudusi akis iškart pamatė gabų šokėją ir... Raimundas Maskaliūnas buvo pakviestas į pasaulines gastroles. Baletas „Romeo ir Džiuljeta“ sulaukė anšlago. Matyt, bus mamai neatsargiai išsitaręs, bet ponia Apolonija dar ir šiandien negali ramiai prisiminti sūnaus gastrolių Sirijoje, kai artistai šoko scenoje, kurią saugojo iki dantų ginkluoti kariai.
Viljamas Šekspyras yra sakęs: „Savo talento nepripažinimas – talento garantija“. Pats Raimundas išlieka ištikimas sau: kuklus. Kone žodį po žodžio reikia iš jo traukti, neskubėdamas vardija baleto solistes, scenos partneres Loretą Bartusevičiūtę, Jolantą Valeikaitę, Rūtą Jezerskytę... Pagrindiniai vaidmenys baletuose „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (karalaitis), „Spragtukas“, „Tuščias atsargumas“, „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Graikas Zorba“, „Kaligula“, „Don Kichotas“, „Silfidė“, „Žizel“ ir t. t. Šokta dvidešimt sezonų (38-erių baleto artistai išeina į pensiją) ir dar papildomai „virš plano“ penkerius metus, kol nebuvo kas pakeičia, nes, pasak Raimundo, vaidmuo – vienam žmogui, o repertuaras turi „eiti“. Beje, dar nepilną sezoną solistas šoko Krokuvoje, balete „Dviejų ponų tarnas“ (Triufaldino vaidmuo).
Šiuo metu Raimundas Maskaliūnas dirba Elektrėnuose, daug laiko su žmona Ilona praleidžia sodyboje Ukmergės rajone, kaip pats sakė, „rankas į žemę kišam“, o geriausias atokvėpis – žvejyba.
Raimundas kukliai nutyli, tačiau jo mama išduoda: sūnus turi gerą balsą, su Ilona dainuoja, o bendruomenės šventėse ir pats šoka, ir moteris pašokdina. Gražu žiūrėti! Užaugo Raimundo vaikai Emilė ir Aistis, kuris šiuo metu savanoriauja, veža humanitarinę pagalbą į Ukrainą. Ponia Apolonija džiaugiasi, kas sūnus su šeima jos nepamiršta, dažnai atvažiuoja į Jonavą, mat Algirdas ir Dalia su šeimomis gyvena JAV.
Daug metų našlaujanti Apolonija Vidutė Maskaliūnienė nesijaučia vieniša:
– Vaikai, turit laiko, atvažiuokit. Ir atvažiuoja, – šypsosi bajoraitė, buvusi tremtinė ponia Apolonija. Bet tai – jau kita tema.
Rasa Kairienė
