Kulva, šiemet mininti 640-ąją sukaktį, sulaukia nemažai įvairaus amžiaus lankytojų. Svečiai nori pamatyti XVI amžiaus kultūros šviesuolio Abraomo Kulviečio gimtąsias vietas, domisi istoriniais ir geografiniais objektais, seniūnijos kultūriniu gyvenimu, kaimo pokyčiais. Prieš kelias dienas kulviškiai sulaukė Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto emeritų būrio. Bibliotekoje svečius pasitiko renginio iniciatorius seniūnas Ramūnas Gudonavičius ir bibliotekininkė Vita Radionovienė.
Garbingas statusas
Artimiau susipažinti su A. Kulviečio tėviške šį kartą atvyko KTU prof. Algimantas Sakalas, docentai Edverdas Bartkus, Audra Apalainienė, kraštietė Vlada Bartosevičienė ir lektorė Liucija Jasūdienė.
Svečių manymu, amžius – ne riba domėtis įvairių Lietuvos kampelių istorija ir eiti pažinimo keliu. Anot jų, Kulvą garsina A. Kulviečio vardas. Tad dabar, kada šis kraštas istorijos evoliucijoje žengia per septintą šimtmetį, puiki proga išsamiau susipažinti ne tik su jo praeitimi, bet ir dabartimi. „Malonu būti kampelyje, apie kurį nemažai girdėta, skaityta. Grįžę į Kauną, galėsime didžiuotis, kad pasivaikščiojome Abraomo Kulviečio takais“, – šypsojosi garbaus amžiaus senjorai, turintys emerito statusą.
Emerito vardas suteikiamas profesoriams, dėstytojams, dvasininkams, sulaukusiems atitinkamo amžiaus, atleidžiant juos iš pareigų. Aukštosiose mokyklose emerito statusas suteikiamas už nuopelnus universitetui vyresniems nei 65 metų docentams, profesoriams įstaigos senato sprendimu.
Statusas įsigalioja nutrūkus darbo sutarčiai, tačiau suteikia teisę ir toliau užsiimti mokslo ir studijų veikla. Emeritai praranda savo administracinius postus universiteto ar fakulteto valdymo struktūroje, bet gali ir toliau vykdyti mokslinius tyrimus arba jiems vadovauti, kuruoti doktorantūros ar magistrų mokslinius darbus, dalyvauti egzaminų komisijose ir t. t.
Įdomios istorijos
Susirinkę į biblioteką, svečiai žiūrėjo vizualinę medžiagą apie Kulvos kraštą, išgirdo įdomių žinių apie karo laikotarpį, kai buvo suniokota bažnyčia ir jos varpinė, ir apie klebonų pastangas atnaujinti maldos namus bei jų prieigas. O seniūnas, besidomintis istoriniais įvykiais, papasakojo apie Kulvos bažnyčioje tarnavusio kunigo Sekliuckio drąsą ir ištikimą tarnystę žmonėms, gelbėjant juos nuo tremties, supažindino su ryškių asmenybių, kilusių iš Kulvos krašto, sudėtingu likimu, slapstantis nuo išvežimo į Sibirą.
Susitikimo metu atkreiptas dėmesys ne tik į praeitį, bet ir į mūsų dienas. Pavyzdžiui, visus sudomino kraštiečio Martyno Gudonavičiaus (a. a. profesoriaus Romualdo Gudonavičiaus anūko) inovatyvūs pasiekimai. Šis jaunuolis du kartus atsiėmė apdovanojimus Prezidentūroje iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų. Vieną kartą vaikinas, dalyvavęs „Startuolio“ veikloje, buvo pripažintas labiausiai garsinančiu Lietuvą, o antrąsyk jis įvertintas už projektą, pritraukusį milijonines lėšas šaliai. Pasak seniūno, dėl prastų matematikos žinių vidurinėje mokykloje jam nebuvo leista laikyti abitūros egzamino. „Bet Martyno pasiekimai, iškovojami laurai užsienyje vykstančiose olimpiadose rodo mūsų žemiečio talentą ir aštrų protą. Gyvenime, kaip matome, būna įvairių, net šypseną keliančių kontrastų“, – pridūrė seniūnas.
Komplimentai kaimo žmogui
Emeritai, ištrūkę iš šurmuliuojančios aplinkos, sakėsi patekę į tikros ramybės oazę. Juos domino įstaigos, veikiančios seniūnijoje, bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę buvusio vaikų darželio patalpose, žmonių bendravimas ir požiūris į kaimyną. Visi pripažino, kad pastaruoju metu mūsų šalyje įsivyravusi susvetimėjimo problema, kai žmogus užsidaro savo kiaute ir nebenori pažinti už sienos gyvenančio kaimyno.
Svečiai samprotavo, kad kaimo žmogus yra jautresnis, nuoširdesnis, nesinešioja širdyje pavydo ar keršto. Susirinkusiųjų nuomone, kaimiečiai, susitikę gatvėje, pasisveikina, nors vienas kito ir nepažįsta, o mieste toks reiškinys esąs retesnis. Matyt, tai priklauso ne tik nuo išsilavinimo, bet ir gyvenimo patirties, praeityje išgyventų sunkumų.
Po susitikimo knygų šventovėje, svečiai pasivaikščiojo po Kulvos gyvenvietę, stabtelėjo ties atminimo lenta 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų Kulvos seniūnijos Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams, Švč. Mergelės Marijos maldos namais, o paskui pasuko į A. Kulviečio dvarą, kuriame tebealsuoja paslaptingumo aura, sulaukianti lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio valstybių.
Ekskursija nesibaigė pažintimi su Kulvos gyvenviete, nes emeritai sustojo prie obelisko reformacijos ir humanizmo idėjų skleidėjui ir nuo aukščiausios rajono kalvos dairėsi po iki horizonto nusidriekusius Kulvos krašto laukus. Nemažai emocijų sukėlė atodanga, atsiverianti nuo Mažųjų Žinėnų piliakalnio, seniūniją garsinančio sutartinių festivaliu „Sutarysma“, kurį organizuoja Jonavos kultūros centras. O Batėgalos laukuose gėrėjosi grakščių elnių banda.
Susitikimų prasmė
Vienos dienos nepakanka, kad galėtumei pamatyti visus dominančius objektus. Tačiau tai, ką išgirdo ir pamatė Kauno technologijos universiteto docentai ir profesoriai, praturtino jų žinias apie vieną gražiausių Jonavos rajono kampelių. „Mes ne tik pailsėjome, bet ir papildėme savo žinių bagažą apie Kulviečio kraštą. Savo įspūdžiais pasidalysime ir su kitais kolegomis, paraginsime ir juos pasižvalgyti po Kulvą, o mes patys atvyksime čia dar ne kartą“, – atsisveikindami kalbėjo garbaus amžiaus mokslo žmonės.
„Labai malonu, kad tokie susitikimai vyksta būtent bibliotekoje, kur kaupiama, saugoma, aktualinama krašto istorija. Džiugu, kad žmonėms rūpi mūsų kraštas, jame gyvenusios ir dabar kuriančios asmenybės, mūsų kasdienybė ir peizažai. Svečiai, vieną kartą pamatę Kulvą, dažniausiai atvažiuoja ir kitąsyk. Taip populiarėja ir visa mūsų seniūnija, ir biblioteka. Šiandienos lankytojai – labai garbūs svečiai, išvykai pasirinkę Kulviečio tėviškę. Mums tikrai didelė garbė juos priimti, palydėti ir papasakoti apie raštijos pradininko gyvenimą. Taip užsimezga pažintys su įvairių sričių specialistais, o moksleiviams, apsilankiusiems, tarkime, Kulvos dvare, palieka gražių įspūdžių ir padeda pamokų metu lengviau prisiminti šio šviesuolio trumpo gyvenimo bei aktyvios veiklos detales. Džiaugiamės seniūnu Ramūnu Gudonavičiumi, sukaupusiu daug istorinių žinių ir gebančiu įdomiai ir išsamiai pristatyti svečiams Kulvos praeitį“, – mintimis dalijosi V. Radionovienė.
Irena BŪTĖNAITĖ
