Jonavos rajono savivaldybės administracijos Turto skyriui (su pertraukomis) vadovauja Jonas KURLAVIČIUS. Veiklos – daug ir įvairios, pradedant Savivaldybės turto administravimu ir baigiant socialiniais būstais, kurių laukia per 230 šeimų.

– Nemažai dėmesio skiriate konsultacijoms verslui. Ar mūsų verslininkai jomis domisi? Tuo labiau, kad konsultuojama nemokamai? 

– Taip, domisi aktyviai: 2016 m. konsultacijomis pasinaudojo 55, 2017 m. – 49, o 2018 m. – 31 ūkio subjektas. Savivaldybės administracija jau trečius metus pirko paslaugą dėl nemokamų konsultacinių paslaugų teikimo rajono fiziniams ir juridiniams asmenims, ketinantiems pradėti verslą arba jau vykdantiems smulkųjį ir vidutinį verslą. Daugiausiai konsultacijų suteikta fiziniams asmenims – 96, uždarosioms akcinėms bendrovėms – 22. Šiemet konsultacijas teikia Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialas.

– Administruojate Smulkiojo ir vidutinio verslo bei ūkininkų rėmimo fondą. Pernai suteiktos 5 beprocentės paskolos (58 600 Eur); negrąžintinos finansinės paramos suma – per 6 tūkst. eurų. Nors 2018-ieji dar nesibaigė, kiek verslininkų, ūkininkų šiuo fondu jau pasinaudojo?

– Smulkaus ir vidutinio verslo bei ūkininkų rėmimo fondas rajone veikia nuo 1997 m. Šiam fondui sudaryti iš rajono biudžeto buvo skirta 139 017,60 Eur (480 tūkst. litų) ir patvirtinti Smulkaus ir vidutinio verslo bei ūkininkų rėmimo fondo nuostatai. Fondas skirtas skatinti rajono ekonomikos plėtrą, didinti jo konkurencingumą, teikiant finansinę paramą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, įregistruotiems ir savo veiklą vykdantiems savivaldybės teritorijoje ir atitinkantiems nuostatų reikalavimus. Iš minėto fondo buvo teikiamos beprocentės paskolos ir dengtos banko palūkanos. 

Fondu iš viso pasinaudojo 179 Jonavos verslininkai ir ūkininkai, iš jų: 70 uždarosios akcinės bendrovės, 57 individualios įmonės, 42 ūkininkai, 2 kooperatinės bendrovės, 5 fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą, 3 subjektams dengtos banko palūkanos.

Šiais metais 4 ūkio subjektams suteikta 35 000 Eur parama. Atitinkantys paramos fondo nuostatų reikalavimus šiais metais parama dar gali pasinaudoti.

Negrąžintinai finansinei paramai iš Smulkaus ir vidutinio verslo bei ūkininkų rėmimo fondo 2016 m. rajono Savivaldybės taryba skyrė 15 000 Eur.  Šia parama 2016 m. pasinaudojo 7 smulkaus ir vidutinio verslo  subjektai, iš jų: 5 ūkininkai, 1 UAB, 1 fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Bendra išmokėta suma – 4597,50 Eur. 2017 m. negrąžintinai paramai iš fondo skirta 10 000 Eur. Ja pasinaudojo 6 smulkaus ir vidutinio verslo  subjektai, iš jų: 3 ūkininkai, 2 UAB, 1 fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Bendra išmokėta suma – 6171,47 Eur.

2018 m. iš fondo skirta 10 000 Eur. Pasinaudojo 10 subjektų, iš jų: 8 ūkininkai, 1 UAB, 1 fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Bendra suma – 9874,86 Eur.  Šiuo metu dar 9 ūkio subjektai yra pateikę prašymus gauti negrąžintiną finansinę paramą. Prašymus nagrinėsime, kai šiam tikslui bus nustatytas lėšų limitas.

– Ar daug sulaukėte interesantų, kai paviešinote informaciją apie finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms? Kiek jų kreipėsi į Turto skyrių?

– Taip, susidomėjimas pasinaudoti lengvatine galimybe įsigyti būstą Jonavos rajone didelis. Nuo paskatos būstui įsigyti įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo š. m. rugsėjo 1 d., jaunos šeimos jau pateikė 51 prašymą įsigyti būstus Jonavos mieste ir rajone. Pagal nustatytą tvarką, prašymai nagrinėjami atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos centralizuotoje sistemoje užregistruotų prašymų padavimo datą ir lėšų limitą.

Dar prieš įsigaliojant įstatymui jautėme didelį susidomėjimą tiek rajone, tiek visoje Lietuvoje, todėl paraginome besidominčius žmones nelaukti rugsėjo 3 d., t. y. pirmadienio, o prašymą pateikti elektroniniu būdu rugsėjo 1 d., šeštadienį. Taip daugelis ir padarė, todėl,  operatyviai išnagrinėjus pateiktus prašymus, šiuo metu jau suformuotos pažymos, kad turi teisę į paskatą, suteiktas skolinimosi lėšų limitas ir gali kreiptis į bankus dėl paskolos suteikimo 12 šeimų. Dar 13 šeimų reikalavimus atitinkantys prašymai priimti, užregistruoti bendroje eilėje, joms bus suformuotos pažymos, kai tik atsiras lėšų limitas. Įvertinant tai, kad šiais metais Lietuvoje numatyta suteikti iš dalies kompensuojamas paskolas apie 115 šeimų, tai mūsų rajonui – visai neblogas rezultatas.

Iš pateikusių prašymus šeimų Jonavos mieste būstus pageidauja įsigyti 23, kaimiškose vietovėse – 28. Daugiausiai pareiškėjų iš Jonavos rajono – 28, iš Kauno – 15, yra prašymų ir iš Panevėžio, Ukmergės, Radviliškio, Raseinių.

8 šeimų prašymai atmesti, nes jos neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų, dar 8 prašymai nepatenkinti, nes nepateikti visi reikiami dokumentai.

Savaime suprantama, Savivaldybei patvirtinus, kad šeima turi teisę į valstybės teikiamą paskatą, pareiškėjų dar laukia bankų, kurie, suteikdami paskolas, jiems kelia reikalavimą atitikti skolinimosi standartus, barjeras. Jaunų šeimų kreditavimo riziką kredito įstaigos vertina ta pačia tvarka, kaip ir visais kitais atvejais, kai klientas kreipiasi dėl finansavimo.

– Beveik kiekviename rajono Tarybos posėdyje pristatote sprendimų projektus. Kokie būna dažniausiai?

– Neatsimenu Tarybos posėdžio, kuriam mūsų skyrius nebūtų parengęs ir pateikęs bent keleto sprendimų projektų. Savivaldybės turto ir valstybės patikėjimo teise Savivaldybės valdomo turto perėmimo, perdavimo, pirkimo, pardavimo, nurašymo klausimais sprendimų pateikiam daugiausiai, nes šiais klausimais priimti sprendimus yra išimtinė Savivaldybės tarybos teisė. Ir tai ne tik Savivaldybės administracijos, bet ir Savivaldybės biudžetinių bei viešųjų įstaigų, o kai kuriais teisės aktais numatytais atvejais ir Savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdomas turtas. Taip pat rengiame sprendimų projektus ir administracijos direktoriaus įsakymus dėl įvairių tvarkų bei aprašų patvirtinimo Savivaldybės turto disponavimo, licencijų ir leidimų išdavimo, tarifų ir kainų nustatymo klausimais.

– Juokaujama, kad Turto skyrius – pats turtingiausias. Kokie pagrindiniai Jūsų skyriaus uždaviniai?  

– Taip, skyrius turtingas, nes turtingas ir visas Jonavos rajonas. Pagrindinis skyriaus uždavinys yra užtikrinti, kad visas Savivaldybės, taip pat ir Savivaldybės įstaigų bei kontroliuojamų įmonių naudojamas turtas būtų valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis teisės aktais nustatyta tvarka. Tačiau skyriaus uždavinių ir funkcijų spektras labai platus: tai daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos kontrolė, Savivaldybės būstų, valstybės paramos būstui įsigyti dokumentų tvarkymas, keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais organizavimas, licencijų išdavimas mažmeninei prekybai alkoholiu, tabako gaminiais, naftos produktais, dujomis, leidimų išdavimas keleivių vežimui, smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programos rengimas ir administravimas, visa eilė kitų. Pastaruoju metu mūsų svarbių darbų sąrašą papildė jau minėtos paskatos būstui įsigyti administravimas. Skyriuje, be manęs, dar dirba penki specialistai ir visų jų funkcijos – visiškai skirtingos.

– Ką galėtumėte pasakyti apie daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos kontrolę, juk tai palyginti nauja valstybės deleguota funkcija?

– Tokia kontrolė planingai pradėta vykdyti praėjusiais metais. Jonavos r. savivaldybėje iš viso yra 454 daugiabučiai gyvenamieji namai, iš jų: veikia 43 daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, sudaryta 81 jungtinės veiklos sutartis, likusius 330 rajono daugiabučių administruoja UAB „Jonavos paslaugos“.

Valdytojų veiklos patikrinimai atliekami pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą planą, kontroliuojami visi rajone esančių daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso: daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, daugiabučių namų įgaliotieji asmenys ir daugiabučių namų administratorius.

Teisės aktai numato, kad visi daugiabučių namų patalpų savininkai privalo prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos būklės palaikymo, jų atnaujinimo. Tam tikslui valdytojas pagal nustatytą metodiką apskaičiuoja kaupiamųjų išlaidų tarifą, jį pateikia tvirtinti visuotiniam namo patalpų savininkų susirinkimui. Pagal šį tarifą visi savininkai privalo mokėti įmokas, o valdytojai privalo lėšas kaupti, organizuoti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, remontą, teisės aktais numatytą apskaitą, sudaryti ir visuotiniame susirinkime pasitvirtinti ilgalaikius ir metinius namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planus, organizuoti kitus būtinus darbus ir – labai svarbu – tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaityti namo patalpų savininkams.

Patikrinimai parodė, kad daugelis bendrijų pirmininkų ir įgaliotųjų asmenų net neįsivaizduoja, kokią teisinę, administracinę, o tam tikrais atvejais ir baudžiamąją atsakomybę jie prisiima, tapdami bendrijų ir jų valdybų pirmininkais ar įgaliotaisiais asmenimis, jei tinkamai neatlieka pareigų. Kai kurie jų mano maždaug taip: surinkau pinigus, suremontavau, o apskaityti ir atsiskaityti nėra jokio reikalo. Jau turime išaiškintų atvejų, kai bendrijos pirmininkas mokesčius renka, bet nei Savivaldybės administracijai, nei namo patalpų savininkams nepateikia jokių teisės aktais numatytų dokumentų, o gyventojams skolos už komunalines paslaugas auga: patalpų savininkai pagrįstai įtaria, kad bendrijos pirmininkas elgiasi nesąžiningai. Tai jau – teisėsaugos institucijų kompetencijos klausimas.

2018 m., pagal Administracinių nusižengimų kodekso 349 str., dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo 6 valdytojams skirtos administracinės baudos: 5 įspėjimai, 1piniginė bauda. Dėl vienos bendrijos pirmininko veiklos kreiptasi į teisėsaugos instituciją.

– Esate ne jonavietis. Papasakokite skaitytojams apie save, laisvalaikio pomėgius.

– Na, jei klausiate, ar esu miestietis, tai tikrai ne, bet Jonavos rajono gyventojas jau daugiau kaip 15 m., tad galiu drąsiai tvirtinti, kad esu jonavietis. Paminėjote, kad skyriui vadovauju su pertraukomis, tai tiesa, nes šiose pareigose pradėjau dirbti 2011 m., o 2013–2016  m. buvau išrinktas į renkamas pareigas ir dirbau Raseinių r. savivaldybės administracijoje. 2017 m., vadovaujantis teisės aktų man suteikta teise, grįžau į Jonavos r. savivaldybės administraciją. Anksčiau ilgą laiką vadovaujantį darbą dirbau Raseinių rajone ir Kauno apskrities viršininko administracijoje – iki jos panaikinimo.

Jonavos rajoną pažįstu gerai: visgi čia gyvenu jau gana ilgai, be to, vienas mano pomėgių yra dviratis, juo esu apvažiavęs didesnę rajono dalį. Dar laisvalaikiu jau daug metų užsiimu mėgėjiška bitininkyste, mėgstu skaityti, esu medžiotojas.

Savaime suprantama, pomėgiams skirtą laiką riboja jo trūkumas, juk gyvename greitai besisukančiame ir besikeičiančiame pasaulyje.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Karolina VIČIŪTĖ