Paskelbtas Renginiai

Vakaras grafikui R. Orantui atminti

Trečiadienis, 19 April 2017 12:15 Parašė 

Už gamtos konkretumo jausdavau ribą. Tarp apčiuopiamo, suvokiamo ir paslapties. Rodos, visada, visur (šalia) slypėtų nežinomybė – nepažįstamas būties pradas. Senelės mane kiek išmokė tikėti ir bijoti gerojo (?) Dievo. Dėkingumas atėjo daug vėliau, brandos amžiuje. Bet dar daug reikėjo pabūti ir svetimam, vienišam, nereikalingam, išsigandusiam, bejėgiam.
R. Orantas

Biografija. Romas Orantas gimė 1949 m. birželio 8 d. Novosibirsko srityje. 1959 m. su šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Jonavos rajone, Šveicarijos kaime. 1976 m. R. Orantas baigė Vilniaus dailės akademiją, įgijo grafiko specialybę. Dirbo dailininku „Mokslo“, „Vagos“ leidyklose, nuo 1984 m. dalyvavo parodose. 1995 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, taip pat ilgamečiu Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos dailininku. Per savo gyvenimą iliustravo daugiau nei 150 knygų. Buvo ilgametis įvairių meno konkursų organizatorius ir dalyvis. R. Oranto darbai eksponuoti devyniose personalinėse ir daugybėje bendrų parodų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Menininkas pelnė per 30 premijų ir diplomų respublikiniuose ir Baltijos šalių konkursuose. 2009 m. iliustruotojas buvo apdovanotas LATGA-A diplomu už nuopelnus knygos menui. 2012 m. birželio 1 d. netikėtai sustojo R. Oranto širdis, dailininkas buvo palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Prisiminimai. Jonavos krašto muziejaus direktorės pavaduotoja edukacijai Ramunė Rugienė balandžio 11 d. surengė grafiko R. Oranto, prieš 5 m. atgulusio amžino poilsio, atminimui skirtą vakarą – Dailės skyriuje įkurdinta ekspozicija, kur pristatyta knygų iliustravimo meistro originali kūryba, atskleidžianti netradicinio grafinio stiliaus dailininko savitą pasaulėžiūrą.

„Romas tiesiog gyveno mene. Buvo tylus, ramus, mąslaus veido, geranoriškas, turėjo savo nuomonę, be to, gebėjo suprasti ir kitus. R. Oranto gyvenimo kelias – puikus pavyzdys, kaip reikia siekti užsibrėžto tikslo“, – jautriai prabilo šios parodos kuratorius prof. dr. Jonas Butkevičius. Ekspoziciją su didele pagarba ir išmanymu parengė dailininko sūnus Algirdas Orantas. Sukabinti paveikslai susirinkusiems lankytojams leidžia susipažinti su dailininko įrėmintomis iliustracijomis ir kūrybos aplinka, apžvelgti ant stiklinių lentynų išrikiuotą jo knygų kraitę, pamatyti originalus su tekstais.

Sūnus paminėjo, kad „tai buvo atspirties taškas eiti toliau, kurti paralelinį pasaulį, kupiną iliuzijų, ženklų, autorinių išmąstymų ir paslapties“.
Koks R. Orantas buvo žmogus? Savo prisiminimais dalijosi artimieji, bendražygiai, dailininkai, draugai.

Pasak jų, dailininkas nemėgo liaupsių ir pompastikos, nesureikšmino atliktų gerų darbų. R. Orantas buvo vienas to meto talentingiausių dailininkų, kuris iliustruodavo žinomų rašytojų knygas. Mylėjo Juodkrantę, neretai išvažiuodavo prie ežero, pasistatydavo ten palapinę ir pasinerdavo į gilius apmąstymus. Išvykos metu kūrėjas stebėdavo gamtą, sudėliodavo naujo darbo štrichus, piešinio eskizą papildydavo prierašais.

Tiesa, dailininko iliustracijų technika laikui bėgant keitėsi, piešimą tušu, plunksnele, pakeitė pieštukas – taip buvo suteikiamas vėlesniems kūriniams baltos ir pilkos spalvos pustonių lengvumas. Sūnėnas Sigitas Orantas pridūrė, kad parašytas jo ranka tekstas prie iliustracijos dėdei būdavo labai svarbus. Jis pasižymėdvo rašytojų mintis, gilindavosi į jų prasmę. Sūnus A. Orantas pasakojo, kad tėvas daug dirbdavo, buvo giliai tikintis katalikas, mylėjo savo tėvus, kuriuos su sūnumi lankydavo; kartu važiuodavo pas senelį į Karklę arba leisdavo laiką pas močiutę Šveicarijos kaime.

Dailininkas turėjo daug draugų, kurių nesišalindavo, be to, buvo oficialus Anoniminių alkoholikų draugijos steigėjas Lietuvoje. Pats ieškojo išsigelbėjimo ir pasikeitė, norėjo padėti kitiems. „Tačiau kai kurdavo, tapdavo uždaras vienišius“, – sūnus ranka parodė stiklinį stendą su jo darbais. Vienoje iliustracijoje nupiešta senelės siuvimo mašina, įamžinti jo tėvo, motinos, senelės rankų darbo daiktai.

Draugo Petro teigimu, R. Oranto darbai labai dvasingi: gintarėlis, akmenukai, kankorėžis, lininė virvelė atrodo tikri, bet kartu sukuria paslaptį, priverčia į menininko darbus pažvelgti iš panteizmo filosofinės pusės. Parodoje dalyvavo ir būrys R. Oranto vaikaičių, kurie jį prisimena kaip mylintį, išradingą ir žaismingą žmogų.

Kūryba. R. Oranto kūryboje nesudėtingi motyvai, dažniausiai kilę iš gamtos ir realaus pasaulio sandūros, tampa metaforomis, aliuzijomis. Savitas piešinio charakteris, kuriam būdinga subtilių tonų ir linijų darna, rami vaizdų ritmo slinktis, sąmoningas piešinių neišbaigtumas, specifinis jautrus, beveik puntualistinis štricho pobūdis. Lietuvių tautodailės ir rytietiško ornamentinio meno sintezė leidžia neklystamai atpažinti R. Oranto kūrybą. Nors dailininkas pirmiausia buvo žinomas kaip originalus iliustruotojas, jis puikiai jautė dramaturgiją, suvokė jos konstrukciją ir tipografijos reikalavimus.

Grafiko R. Oranto parodos atidarymo ir atminimo vakaras „Sugrįžimas“ baigėsi jautria atomazga – Lietuvos kino ir teatro aktorė, skaitovė, režisierė Olita Dautartaitė skaitė R. Oranto eilėraštį iš knygos „Būti savimi“, kurią 2000 m. išleido „Charibdės“ leidykla. Taip pat deklamavo R. Orantui, ten aukštybėse esančiam ir stebinčiam šį vakarą, patikusias poeto Jono Strielkūno eiles.

Eitvydė PRANEVIČIENĖ

Web Analytics