Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje netradicine kūrybine veikla paminėtos Raimundo Samulevičiaus  85 – osios gimimo metinės.

Po bespalvio žiemos sąstingio visi nekantriai laukiame pavasario atgimimo, žalio gamtos aprėdo, spalvingų žiedų jūros. Tačiau ne visi augalai pasiruošę mus linksminti pavasario fiestoje.  Kitiems labiau artimesnė tyli rudens melancholija ir tik žemei ruošiantis poilsio, jie skleidžia ryškų, visiems iš tolo matomą gražuolį žiedą, kurį pamatęs žmogus iš nustebimo nors akimirkai stabteli pamiršęs visus žemiškus rūpesčius. 

Jonavos žydai ir jų vaikai į Kauno getą pateko įvairiais likimo keliais. Vieni, dar prieš karą įsidarbinę Kaune, su šeimomis ten ir gyveno, o į Jonavą grįždavo aplankyti likusių tėvų ar artimųjų. Kiti pirmomis karo dienomis traukėsi su pabėgėliais iš šios vietovės ir užsiliko Kaune arba buvo pagauti besislapstantys ir atgabenti į Kauno getą. Kiek iš Jonavos kilusių vaikų kalėjo šiame gete, dabar niekas jau nepasakys. Vaikai nepriklausė darbo jėgai, neturėjo išsilavinimo, nebuvo kažkuo naudingi tuometiniam rėžimui, todėl jų likimas visada kabėjo ant plauko. Naikinant šeimas, į sąrašus pirmiausiai pakliūdavo mažamečiai.

„Antano armonikieriai“ dar kartą  grįžo iš Latvijos miesto Adažių, kur dalyvavo tarptautiniame armonikierių konkurse. Parsivežtas dailus padėkos raštas, daug įspūdžių ir gražios muzikantų patirties.