Baltarusijos atominė elektrinė Astrave yra už daugiau kaip 40 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus ir vos už 20 km nuo rytinės šalies sienos. Lietuvos gyventojams ši elektrinė nuolat kelia grėsmę dėl galimos radiologinės ar branduolinės avarijos.
Siekiant sustiprinti gyventojų saugumą, užtikrinti jų perspėjimą ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, prieš trejus su puse metų buvo pradėtas įgyvendinti Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ lėšomis finansuojamas projektas „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ Nr. LT05-5-VRM-TF-001.
„Šis projektas yra labai svarbus ir dabartinių geopolitinių įvykių kontekste, kai susiduriama ne tik su galimos avarijos Baltarusijos AE, bet ir hibridinėmis bei karinėmis grėsmėmis. Iš tiesų, nelaimės neturi sienų, joms turime rengtis visi. Todėl ši svari Norvegijos parama tik dar labiau sustiprino mus ir mūsų tikėjimą, kad bendromis pastangomis galime būti saugesni,“ – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas.
Balandžio 18 d. Vilniuje surengtoje šio projekto baigiamojoje konferencijoje buvo pristatytos sėkmingai įgyvendintos veiklos. Viena iš jų – 17 savivaldybių teritorijoje įdiegta gyventojų perspėjimo sirenomis sistema. Šio projekto dėka įsigytos ir sumontuotos 197 sirenos perspės gyventojus ne tik branduolinės avarijos atveju, bet ir kitų krizių bei ekstremaliųjų situacijų metu.
„Šiomis sirenomis iš dalies yra modernizuota Lietuvos gyventojų perspėjimo sistema. Tai padės užtikrinti ir tolesnę jos plėtrą bei integraciją su kitomis sistemomis“, – teigia PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas.
Pasak jo, išplėstas esamas sirenų tinklas padidino ir perspėjamų apie nelaimes gyventojų skaičių, sudarė galimybes centralizuotai valdyti dalį perspėjimo sirenomis sistemos. Visa tai padės atsakingoms institucijoms efektyviau vykdyti gyventojų apsaugą.
Norvegijos projekte daug dėmesio skirta ir gelbėjimo pajėgų parengties stiprinimui. Pernai, rugsėjo 21 d., šio projekto dėka Ugniagesių gelbėtojų mokykloje (Vilniaus rajone, Valčiūnų kaime) buvo surengtos vienos didžiausių šalyje valstybės lygio civilinės saugos funkcinės pratybos. Jose dalyvavo beveik 700 dalyvių iš 50 įvairių Lietuvos ir užsienio institucijų. Pagrindinis jų tikslas – organizacinių procesų, pratybų valdymo, vertinimo organizavimo, darbuotojų ir dalyvių saugos bei stebėtojų dalyvavimo procesų užtikrinimas.
„Pratybų metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas žmonėms, turintiems negalią ir specialiųjų poreikių. Pratybose buvo pasinaudota tarptautinių institucijų patirtimi, dirbta su naujausia gelbėjimo ir švarinimo įranga. O siekiant pratybų eiga maksimaliai priartinti prie realių sąlygų, gyventojų švarinimą atliekantys pareigūnai galėjo treniruotis, atlikti švarinimą ir dozimetrinę kontrolę, panaudodami realius radiacijos šaltinius“, – sako Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas Kęstutis Agintas. Taip pat buvo sudaryta galimybė stebėti visą pratybų eigą – pratybų vietose buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir organizuota tiesioginė transliacija suinteresuotoms institucijoms.
Šiose pratybose buvo imituojamas asmenų surinkimas iš užterštų teritorijų, atliekama transporto ir gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolė, dezaktyvavimo darbai, taip pat buvo vykdomas evakuotų gyventojų priėmimas ir apgyvendinimas kolektyvinės apsaugos statiniuose.
Pratybų metu dirbo Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Lietuvos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, Radiacinės saugos centro specialistai. Jose dalyvavo Lietuvos kariai, Vilniaus rajono, Kalvarijos savivaldybės atstovai, šauliai, greitosios pagalbos medikai ir Raudonojo Kryžiaus draugijos savanoriai.
Vykdant projektą daug dėmesio buvo skirta Lietuvos ir Norvegijos institucijų bendradarbiavimui, susipažinta ir pasisemta patirties, kaip reaguoti į krizines ir ekstremaliąsias situacijas. Ši patirtis yra labai naudinga stiprinant gelbėjimo pajėgų parengtį, taip pat tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir užtikrinant gyventojų perspėjimą bei jų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.
Be to, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija iš projekto lėšų įsigijo licencijuotą programinę įrangą, kuri yra skirta vertinti ir prognozuoti galimos avarijos Baltarusijos AE vystymosi eigą ir radionuklidų į aplinką išmetimų charakteristikas.
Įgyvendinant projekto veiklas buvo sukurta ir šalies gyventojams skirta informavimo sistema bei mokymo programos, integruotos į Lietuvos švietimo sistemą ir pritaikytos įvairioms amžiaus grupėms. Jos turėtų pasiekti ne mažiau kaip 100 tūkst. gyventojų. Tai padės informuoti ir suteikti reikiamus įgūdžius gyventojams, kurie yra būtini krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu. Projekto lėšomis buvo sukurti taip pat ir informaciniai videofilmai „Pasirengimas reaguoti į avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje“ ir „Gyventojų veiksmai įvykus avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje“.
Šio projekto metu buvo atnaujinta Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė LT72, kurioje skelbiama informacija, kaip pasirengti gresiančioms nelaimėms ir kaip elgtis jų metu. Šioje svetainėje yra paskelbta aktuali informacija, skirta negalią turintiems gyventojams, kad jie turėtų galimybę pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Joje gyventojai taip pat gali susipažinti ir su Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ lėšomis finansuojamo projekto „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ įgyvendintomis veiklomis.
Projekto metu sukurti 4 videofilmai, kuriuose pateikta išsami informacija, kaip gyventojams elgtis, įvykus avarijai Baltarusijos AE. Siekiant informuoti gyventojus, kaip pasirengti galimai radiologinei ar branduolinei avarijai ir kitoms ekstremaliosioms situacijoms dviejuose didžiausiuose šalies interneto portaluose surengta informacinė kampanija „Žinojimas saugo“.
