Į Lietuvą per artimiausius kelerius metus planuojama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos karių, dalis jų tarnaus Rukloje. Pagal Vokietijos ir Lietuvos pasirašytą planą dėl brigados dislokavimo, pagrindinis vienetų perkėlimas vyks 2025–2026 metais, o pilną operacinį brigados pajėgumą pasiekti planuojama 2027 metais.
Vokiečių kariai tarnaus ne tik Rukloje, tačiau ir Rūdninkuose. Vieni iš jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai kitose Lietuvos vietose. Dalis karių dėl ilgo tarnybos laiko į Lietuvą gali atvykti su šeimomis.
Tiek Rukloje, tiek ir kitose Lietuvos vietose šiuo metu vyksta esminis karinės infrastruktūros vystymas. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, to tikslas – sukurti visavertę infrastruktūrą, skirtą ne tik sąjungininkų pajėgoms, bet ir Lietuvos kariams: „Krašto apsaugos ministerija karinės infrastruktūros srityje didžiausią dėmesį skiria priimančiosios šalies infrastruktūros sukūrimui, taip pat – naujos karinės technikos ir amunicijos aptarnavimo, saugojimo infrastruktūrai bei karių tarnybos sąlygų gerinimo projektams. Tai – Lietuvos kaip priimančiosios šalies įsipareigojimo dalis, taip pat karinės infrastruktūros kūrimas prisideda prie Lietuvos kariuomenės kovinės galios didinimo ir šalies saugumo užtikrinimo.“
Vienas iš Rukloje vykdomų projektų – nuolatinių logistinių pajėgumų užtikrinimo parko įrengimas. Prasidėję paramos bazės statybos darbai, kuri bus skirta Vokietijos vadovaujamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Šioje bazėje bus laikomi ir prižiūrimi sąjungininkų transportas, technika, ginkluotė, sandėliuojamos atsargos.
„Statybų darbai pradėti 2022 metų rugpjūtį, planuojama pabaiga – 2025 metų kovą. Šis projektas finansuojamas Vokietijos, jį vysto Vokietijos įmonė, subrangovai – penkiolika Lietuvos statybos įmonių. Projektas vykdomas per NATO paramos ir viešųjų pirkimų agentūrą NSPA“, – teigia KAM atstovai.
Dar vienas iš projektų taip pat Rukloje – „Aukštutinės Neries terasos“. Tai – bendras Lietuvos ir Vokietijos projektas, kurio metu bus sukurta administracinių, gyvenamųjų, mokymo ir logistinio aprūpinimo infrastruktūra.
Ji skirta pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Artilerijos ir Logistikos batalionams bei NATO brigadai. „Aukštutinėje Neries terasoje“ Rukloje bus pastatyta administracinė, gyvenamoji, logistinio aprūpimo infrastruktūra, taip pat sportui, mokymams ir treniruotėms skirtos erdvės, medicinos punktas, valgykla, laisvalaikio ir dvasinio ugdymo erdves. Taip pat bus sukurta ir visa būtina inžinerinė infrastruktūra, nutiesti keliai.
Ministerija informavo, kad šiuo metu vyksta „Aukštutinės Neries terasos“ projektavimo darbai. Statybos darbus planuojama atlikti 2025–2027 metais, o projektas vykdomas per NATO paramos ir pirkimų agentūrą NSPA.
Rukloje taip pat vyksta naujai gaunamos technikos garažų statybos darbai, kuriuos planuojama pastatyti per šiuos metus.
Visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 91 proc. respondentų pritaria sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje, o 84 proc. apklaustųjų tvirtina, kad NATO sąjungininkų dislokavimas Lietuvoje atgraso nuo priešiškų karinių veiksmų. Akcentuojama, kad sąjungininkų karinių pajėgų buvimas Lietuvoje yra labai svarbus mūsų nacionaliniam ir regioniniam saugumui.
Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2023 m. gruodį atlikta visuomenės nuomonės apklausa taip pat parodė, kad Lietuvos kariuomene šiuo metu pasitiki 80 proc. šalies gyventojų, o analogiškose apklausose tokio aukšto visuomenės vertinimo dar nėra buvę.
Lyginant su 2022 metų apklausos duomenimis, pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ūgtelėjo 2 proc., o per pastaruosius penkerius metus pastebimas net 10 proc. augimas. „Tai – itin tvirtas visuomenės mandatas“, – teigia KAM atstovai.
