Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras (Kauno RATC) pralaimėjo bylą prieš UAB „Jonavos paslaugos“ ne tik pirmos instancijos, bet ir apeliaciniame teisme.
Kauno RATC bandė įrodyti, kad jonaviečiai už komunalinių atliekų priėmimą į regioninį sąvartyną nuo pat 2018 metų turėjo mokėti ne 41,48 Eur (be PVM) už toną – šią kainą moka visos savivaldybės, o 70,00 Eur (be PVM) už toną – komunalinėms atliekoms nepriskiriamų mechaninio apdorojimo gamybinių atliekų kainą.
Tokį drastišką reikalavimą, kurio vertė beveik 400 tūkst. Eur, Kauno RATC grindė tuo, kad į sąvartyną jonaviečių atliekos buvo vežamos po pirminio atliekų rūšiavimo Jonavoje veikiančioje bendrovėje „Verslo vizijos“. Po pirminio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos, kauniečių nuomone, yra laikytinos gamybinėmis atliekomis, kurioms turėjo būti taikoma beveik dvigubai didesnė kaina.
Ieškovo argumentai teismo neįtikino. Kauno RATC nutylėjo faktus, kad nesugebėjo įgyvendinti nuo pat įkūrimo gautos užduoties – pastatyti atliekų perkrovimo stotį Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje.
Būtent šios perkrovimo stoties nebuvimas neleido atsisakyti UAB „Verslo vizijos“ paslaugų ir perduoti mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą Kauno RATC pastatytiems ir eksploatuojamiems rūšiavimo įrenginiams. Ši problema išsisprendė tik prieš pusmetį, Kauno RATC pagaliau įrengus perkrovimo stotį buvusio Jonavos sąvartyno teritorijoje ir pradėjus patiems vežti jonaviečių mišrias komunalines atliekas į savo sąvartyną.
„Tokį įžūlų norą jonaviečių komunalines atliekas apmokestinti beveik dvigubai brangiau nei kitose savivaldybėse vertiname kaip spaudimą Jonavos savivaldybės atstovams dėl dažnai išsakomo požiūrio į atliekų tvarkymo sistemos organizavimą regione, kuris netinka ir nepatinka nei Kauno RATC vadovui, nei pernelyg aktyviai šios įstaigos veiklą reguliuojančiai Kauno miesto savivaldybei.
Tiesa, oponentai teismo sprendimą dar gali skųsti aukščiausiajam teismui, tačiau dviejų instancijų teismų vienareikšmiai sprendimai nuteikia optimistiškai“, - sako Jonavos rajono savivaldybės administracijos turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Jolita Gumaniukienė.
Jonava prieštaravo – įrenginiai neefektyvūs
Jonavos ir Kauno pozicijos regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizavime nesutampa iš esmės: Jonava nepritarė regioninių atliekų rūšiavimo įrenginių statybos projektams dar prieš jų statybą – dabar jau vieša ir akivaizdu, kad šie projektai nepavyko, pastatyti įrenginiai neefektyvūs, teršiantys kvapais aplinkinių gyvenviečių aplinką, o milžiniškos statybos ir eksploatavimo sąnaudos yra įskaičiuotos į atliekų turėtojų mokamą kainą.
„Nepritariame ir tam, kad dažnai besikeičiančius RATC vadovus visada vienašališkai parenka Kauno miesto savivaldybė, neįsileisdama nepriklausomos valdybos, kurias turi didžioji dauguma kitų RATC.
Nepritarėme sprendimams dėl Kauno savivaldybei pavaldžios bendrovės „Kauno švara“, kuri kartu yra ir RATC dalininkas, aktyvaus komercinio dalyvavimo Kauno RATC veikloje.
Reikalavome kitokio požiūrio į stambiagabaričių atliekų aikštelių veiklą, kurios šiuo metu net nepajėgios teikti mokamų atliekų priėmimo paslaugų, o ir veiklos kultūrai bei kokybei jonaviečiai dažnai išreiškia pagrįstas pretenzijas.
Remiame valstybės planus dėl maisto atliekų rūšiavimo įsipareigojimų, tačiau kol tam nepritaria Kauno savivaldybė ir nepasiruošęs RATC, neturime galimybės sprendimams šioje srityje. Nesutarimų daug, o bendradarbiauti esame priversti dėl valstybės sukurtos ir labai remiamos viešųjų paslaugų centralizavimo ir regioninio valdymo politikos“, - aiškina J. Gumaniukienė.
Požiūris turi keistis
Atliekų tvarkymas – bene pirmoji viešųjų paslaugų sritis, kurioje valstybė įgyvendino regioninį viešosios paslaugos valdymo dalinį centralizavimą. Kiekvienas šalies regionas turi savo Regioninį atliekų tvarkymo centrą (RATC), nuo kurio veiklos efektyvumo ir kokybės labai smarkiai priklauso ne tik atliekų sistemos poveikis aplinkai, bet ir atliekų tvarkymo kaina visame regione.
Jonava patenka į Kauno regioną, kartu su Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių bei Raseinių savivaldybėmis. Tokia atliekų tvarkymo sistemos struktūra leidžia savivaldybėms savarankiškai organizuoti atliekų surinkimą, plėtoti tam reikiamą infrastruktūrą, tačiau galutinio atliekų sutvarkymo ir net kai kurių rūšiavimo galimybių sąlygos priklauso nuo bendrų viso regiono savivaldybių sprendimų, kuriuos svarstant dažnai būna „karšta“.
„Jonavos savivaldybė aktyviai dalyvauja Kauno RATC dalininkų veikloje ir labai dažnai Jonavos atstovų pozicija smarkai nesutampa su Kauno miesto pozicija, tačiau įtakoti sprendimų praktiškai neturime galimybių. Dalininkų balsavimo teisės paskirstytos taip, kad Kauno miestas priimti norimus sprendimus gali gavęs bent vienos kitos savivaldybės pritarimą, o tais atvejais, kai visos regiono „mažosios“ savivaldybės nepritaria Kauno miestui, jokio sprendimo priimti tiesiog neįmanoma. Esant tokiai situacijai, ženkli dalis visam regionui svarbių sprendimų yra priimami jonaviečiams balsuojant „prieš“.
Kauno RATC – akivaizdus pavyzdys, kad ministerijų rengiamos teoriškai gražios viešųjų paslaugų centralizavimo ir regioninio valdymo strategijos praktikoje gali pasirodyti ne taip gražiai kaip norėtųsi, o su centralizavimu susijusios rizikos nėra tinkamai vertinamos ir eliminuojamos dar teisinio reguliavimo lygmenyje.
Kauno RATC problemos yra žinomos valstybės institucijoms, tačiau iš esmės nieko nėra daroma, kad situacija pasikeistų. Modernesnio ir pažangesnio požiūrio į Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos veiklą galime tikėtis tik smarkiai pasikeitus Kauno mieto savivaldybės vadovų požiūriui arba patiems vadovams“, - sako Jonavos rajono savivaldybės administracijos turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
