Riksmais, liepsnojančiu laužu, nuotaikingomis dainomis, trankiais šokiais ir smagiais žaidimais riebiausią metų dieną jonaviečiai ne tik varė žiemą iš kiemo, bet ir paminėjo prakilniausio tėtušėlio Kanapinio garbingą – 100 m. – jubiliejų.

Baliaus svita – ubagėliai, čigonėliai, žydeliai, daktarai, muzikantai ir kiti veidamainiai, pasislėpę po baisiomis kaukėmis, – zujo Jonavos gatvėmis ir kvietė visus baliaunykus į Kanapinio puotą Santarvės aikštėje gerai užsigavėdyti. O čia šurmuliavo visas Užgavėnių miestelis: prekeiviai viliojo lašinukais, kumpeliais ir dešromis, kvietė riestainių ir kitokių saldžių gėrybių paskanauti, vilnonių kojinių ir skarų pasimatuoti. Mažuosius – ir ne tik – džiugino „Pakratuškų“ kiemelis, daugiaviečių slidžių eitynės. Sužvarbti neleido skvere uždegtas didžiulis laužas, karšti gėrimai, svetingų moterėlių čirškinami blynai ir kapelijų griežiamos polkos.

Kaip įprasta jubiliejaus šventėje, netrūko ir dovanų. Pirmiausia šimtametį jubiliatą sveikino Kanapinio dukrelės, dėkojo gerajam savo tėtušėliui, kad šis jų bernelius išvaikęs ir bergždenikėmis jas palikęs.

Šventės kaltininkas sulaukė ir daugiau sveikintojų: velnių ir kitokių baisūnų būrelio, dosnių čigonėlių, itin gražiai pasirėdžiusi ponų porelės ir vingurių liekarių, linkėjusių jam senolių patarimų nepamiršti ir saulės mėnesio sveikam sulaukti.

Rašytinį sveikinimą senoliui Kanapiniui atsiuntęs ministeris Vedaryga, palinkėjęs visokiausių malonybių, paprašė pavardę pasikeisti – ši labai jau asocijuojasi su kanapių augalėliais ir jaunųjų šventės dalyvių galveles jaukianti.

Jubiliatą pasiekė ir telegrafinis teatro fundatoriaus sveikinimas. Šiuo raštu Kanapiniui suteiktas garbingas liaudies vaidintojo vardas ir įteiktas auksinis balvonas.

Netrukus aikštę sudrebino šiek tiek išsiderinęs, bet dėl to nė kiek ne prastesnis, visų į šventę susirinkusių baliaunykų choras, palinkėjęs prakilniausiam jubiliatui ilgiausių metų.

Lyg norėdamas pašiepti Kanapinio liesumą ir garbingą amžių, šventėn užsuko ir Lašininis. Apsižodžiavę senoliai tradiciškai kibo vienas kitam į atlapus. Savo stiprybę jiedu aiškinosi traukdami virvę. Pagalbos vienodai sulaukė abu, tik jonaviečiai taip stipriai laukia pavasario, kad didesnes jėgas sutelkė Kanapiniui padėti. Tik trūkt – ir neatlaikė Lašininis su visa palaikymo komanda nuožmios kovos. Džiaugsmui ribų nebuvo! Užkurta Morė, aplink degantį laužą šokti trankūs šokiai, kad iš padų net dulkės rūko.

Jonaviečiai prognozuoja, kad jau nuo kovo pirmųjų dienų laukia kaitinanti saulė ir 20 laipsnių šilumos!

Meilutė VENCKIENĖ