Gyvenimo iššūkiai dažnai neprognozuojami, tačiau ir neišvengiami: nepaisant visų mūsų pastangų užtikrinti aplinkos ir veiksmų saugumą, apie šalyje įvykusias nelaimes išgirstame kasdien. Net ir saugioje, nuolat ir akylai prižiūrimoje aplinkoje galime susižaloti. Net tuščiose patalpose be jokio žmogaus įsikišimo gali kilti gaisras. Tokiose situacijose nuo daugybės nemalonumų gali apsaugoti apdairus pasirūpinimas draudimu.
Rankos lūžis žaidimų aikštelėje
Viename Jonavos darželyje išvedus vaikus į jų pamėgtą žaidimų aikštelę nebuvo nė menkiausios nuojautos, kad nutiks nelaimė.
„Visi žaidimų įrengimai yra tikrai saugūs, reguliariai tikrinami. Tiesiog vaikas lipo, matyt nuslydo koja, nesėkmingai nusileido ant žemės ir lūžo ranka. Aikštelėje tuo metu buvo daug vaikų ir viskas įvyko labai greitai, auklėtojai vos nusisukus nuvalyti nosytę kitam vaikui. Ji patyrė šoką, net raminamųjų prireikė“, – situaciją apibūdina darželio vadovės pavaduotoja Diana.
Ašarų ir streso, pasak darželio atstovės, buvo daug. Bet viskas išsisprendė greitai, draudimo bendrovei perėmus bendravimą su šeima.
„Kadangi esame apsidraudę veiklos civilinės atsakomybės draudimu, BTA perėmė ir valdė visą procesą. Draudimo specialistė labai viską palengvino – padėjo užpildyti dokumentus, paaiškino procedūras ir veiksmų eigą. Atrodytų, ir taip žinome kaip elgtis, galėtume dokumentus užpildyti internete. Bet pokalbis su specialistu nuima stresą, tas pasakymas: „nesijaudinkite, viskas bus gerai“ tikrai šiek tiek nuramina. Esame dėl to labai dėkingi, nes streso bei ašarų ir taip buvo pakankamai. BTA dirba tikri profesionalai, kurie žmogiškai padeda. Kitų bendrovių nesižvalgysime“, – sako darželio vadovės pavaduotoja.
Anot jos, nelaimių pasitaiko – vidutiniškai po vieną incidentą per metus – mat vaikai yra itin judrūs ir ne visada elgiasi atsargiai. Bet dažniausiai tai būna lengvos traumos – guzai, nubrozdinimai ar sumušimai. Lūžusi ranka, anot pašnekovės, pirma tokia rimta trauma per 13 jos darbo metų. Tiesa, ir išmoka už patirtą traumą esą buvo bene didžiausia darželio istorijoje.
Per šalčius užsidega ir nešildomi pastatai
Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas, pastebi, kad pastatų gaisrai kasmet padažnėja trimis periodais – kai tik prasideda šildymo sezonas, kai paspaudžia stiprūs šalčiai ir kai pavasarėjant šalčiai grįžta. Visų šių gaisrų priežastis – prasta katilų ir dūmtraukių priežiūra.
Tačiau pasitaiko ir netipinių gaisrų – net pastatuose, kurie nėra šildomi naudojant kurą ir kuriuose apskritai jokių žmonių nėra.
Su tokia nemalonia staigmena susidūrė banketus ir renginius aptarnaujančios įmonės „Dainiaus užeiga“ vadovas Dainius Urbonavičius. Metų pradžioje, besibaigiant šalčiams, kuomet termometro stulpelis krito žemiau -20 laipsnių ribos, jis atvyko apžiūrėti svečiams priimti skirto namelio, kuriame daugiau nei savaitę niekas nesilankė. Į užeigą atvykusį vadovą pasitiko nemalonus degėsių kvapas ir gaisro pėdsakai.
„Atvažiavęs po didžiųjų sausio pradžios šalčių pirmiausiai pastebėjau, kad nėra elektros. Pirmame ir antrame pastato aukšte įdiegtos atskiros signalizacijos – jos buvo išjungtos. Saugikliai automatiškai atsijungę. Užlipęs į antrą aukštą radau, kad buvo užsidegęs momentinio vandens pašildymo čiaupas. Nors gaisras neįsiplieskė ir užgeso savaime, be ugniagesių pagalbos, patalpoms padarytas nemenkas nuostolis“, – pasakoja užeigos vadovas.
D. Urbonavičius nurodė, kad daugiausiai žalos pridarė ne tiek liepsna, kiek suodžiai – smarkiai aprūko ir pirmas, ir antras pastato aukštai.
„Aprūko televizorius, oro kondicionierius, prieš dvejus metus pirkta pramoninė įranga. Kur beprisiliestum – lenda suodžiai. Buvo baltos pokylių salės sienos – dabar teks dažyti. Įtempiamos veidrodinės lubos sugadintos nepataisomai. Užuolaidas reikės keisti ir pirmame, ir antrame aukšte – neatsiskalbia. Grindis kiek beplautume, vis suodžiai lenda. Panašu, kad jas taip pat teks pakeisti“, – nuostolius vardina užeigos vadovas.
Norėdamas kuo greičiau atnaujinti veiklą jis nedelsdamas susisiekė su draudimo bendrove BTA, kurioje buvo apdraudęs turtą. Po dviejų dienų atvykę vertintojai apžiūrėjo patalpas, nukentėjusią įrangą ir tikėtiną gaisro šaltinį. Jie nustatė, jog gaisro priežastis buvo momentinio vandens šildytuvo gedimas.
Draudimo bendrovė siūlė atlikti valymo paslaugas, bet nukentėjusysis pasirinko išmoką pinigais – sako, pats geriau išmano, kokie yra jo poreikiai ir kokybės standartas.
Sužinojęs, kad į Kėdainius atvyko BTA Kauno apskrities padalinio vadovė Inga Šakalienė, D. Urbonavičius, nepasitikėdamas nuotoliniu reikalų tvarkymo būdu, pats nuvažiavo su ja susitikti, pasikalbėti apie jį ištikusią bėdą.
„Siūliau nuvažiuoti, apžiūrėti patalpas pačiai. Bet ji jau buvo puikiai susipažinusi su situacija ir paaiškino, kokie veiksmai dabar atliekami bei kas dar turi būti atlikta, sustygavo procesus, kad jie vyktų kuo sklandžiau. Pasitikėjimas ja pasiteisino – esu labai dėkingas“, – prisimena užeigos vadovas.
Po gaisro praėjus 15 dienų jam buvo pervestas žalos atlyginimas, viršijantis 9,5 tūkst. eurų.
„Suksimės. Tikiuosi, šios sumos užteks grąžinti patalpas į tokią būklę, kokia buvo iki gaisro, bet kol kas dar nežinia, kada jas galėsime naudoti – viskas priklauso nuo meistrų grafiko. Manau, kad iki pavasario vėl atversime duris“, – planuoja D. Urbonavičius.
M. Ratkevičius akcentuoja, kad nors „Dainiaus užeigos“ dėl gaisro patirta žala santykinai nėra didelė – ugniai įsisiautėjus ji galėjo būti kelis kartus didesnė – svarbu yra tai, kad verslininkas, gavęs draudimo išmoką, įgijo galimybę skubiai imtis atstatymo darbų.
„Mažesnes įmones, neturinčias laisvų lėšų atsargų, operatyvus patirtos žalos atlyginimas gali apsaugoti nuo kur kas didesnių ilgalaikių nuostolių, kuriuos lemia prastovos“, – sako draudimo bendrovės ekspertas.
