Rašau šį straipsnį kaip jonavietė, buvusi 3-io Amoniako cecho profsąjungos pirmininkė, buvusi vyr. diagnostikos inžinierė. Susidariusi situacija mane gąsdina. Žmonių susipriešinimas kaip niekada aštrus, darbuotojų tarpe - daug negatyvių emocijų.

Streikuojantys darbuotojai tikrai rastų darbą kitur, bet dabartinės situacijos nestabilumas yra labai rizikingas. Kas gali užtikrinti saugumą, jeigu skubiai priimti, pakankamai neparuošti, nauji darbuotojai imtų valdyti cheminius procesus?

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“, tebesitęsiant neterminuotam streikui, dalis darbuotojų sugrįžo į darbą. Šis faktas mane kažkiek nuramino. Dėl rūpimų jonaviečiams klausimų, kalbinu įmonės Jonavos Profesinių Sąjungų Susivienijimo pirmininkę Birutė Daškevičienę.

Ar strikas tęsiasi?

- Taip, streikas yra neterminuotas.

Ar sumažėjo streikuojančių darbuotojų sužinojus, kad yra planuojama stabdyti jų darbo sutartis? 

- Prieš skelbdami lokautą, darbdavys turi ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu apie tai įspėti profesinę sąjungą. Apie lokautą darbdavys nėra įspėjęs profesinės sąjungos, o tokiais pranešimais, kuriuos platina darbuotojams, stengiasi įbauginti darbuotojus, nes darbuotojai nežino, kad LR Darbo kodekso 243 str. reglamentuoja, kad darbdaviai turi teisę organizuoti lokautą šiais atvejais:

1) jeigu profesinės sąjungos ar jų organizacijos nevykdo tarpininkavimo metu priimto susitarimo arba darbo arbitražo sprendimo kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų byloje; 

2) jeigu profesinės sąjungos ar jų organizacijos skelbia streiką, kurio skelbimas teismo buvo atidėtas arba pripažintas neteisėtu.

AB „Achema“ paskelbti lokauto negali, nes neatitinka šių darbo kodekso nuostatų.

Ar profsąjunga finansiškai pajėgi, nutarus  administracijai streikuojantiems nemokėti atlyginimo, suteikti galimybę išlaikyti šeimą ar apmokėtijų paimtas paskolas, ilgą laiką?

- Profsąjunga yra sukaupusi streiko fondą, Lietuvos ir tarptautinės profsąjungos, įvairios asociacijos solidarizuojasi, remdami streiko fondą, net darbuotojai, fiziniai asmenys skiria paramą, todėl profsąjunga turi galimybę streikuojantiems darbuotojams kompensuoti pajamų praradimą.

Kaip Jūs manote, ar tikrai administracija užtikrina saugų gamyklos darbą priimdama į streikuojančiųjų vietas naujus žmones su terminuotomis darbo sutartimis? 

- Darbuotojų paprasčiausiai nėra, nuolat talpinami skelbimai apie laisvas darbo vietas, tačiau norinčių neatsiranda arba padirbę patys išeina iš darbo. Net ir priėmus darbuotojų, jų apmokymas trunka ne vieną mėn., todėl kiti darbuotojai ir toliau dirbs nesilaikydami maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio rėžimo. 

Kaip Jūs įsivaizduojate streiko pabaigą? 

-  Streikas tęsis ir toliau, jo stabdyti neketinama. Net darbuotojams dėl patiriamo spaudimo apsisprendus grįžti į darbą, streikas nebus stabdomas ir bet kuriuo metu, perspėjus tiesioginį vadovą prie 12 val., streikuoti galės išeiti tiek darbuotojai masiškai, tiek atskiri padaliniai, tiek pavieniai darbuotojai.

Parašykite, ką dar svarbaus, šiai dienai norite paskelbti spaudoje.

- Ne vieną kartą raginome ir toliau siūlome jėgas, pastangas nukreipti ne darbuotojų bauginimui, o deryboms ir susitarimų paieškai. Darbuotojai, matydami tokią darbdavio nepagarbą, melą, sustreikuos pačia skaudžiausia forma – išeis iš darbo.

Ar galite savo žodžius paremti dokumentais?

-  Taip, turime įsakymus, kurie darbuotojams draudė streikuoti be vadovo leidimo, reglamentavo dvigubus – trigubus apmokėjimus streiko metu, liudijimus dėl Klasco darbuotojų perkėlimo ir kt.

Noriu padėkoti AB „Achema“ ADPS pirmininkei Birutei Daškevičienei už atsakymus, pakantumą, mandagų toną ir pagarbą kitiems.

Noriu pridėti kelis komentarus nuo savęs ir priminti, kad „Achemos grupės“ prezidentas a.a. Bronislovas Lubys dažnai nesutardavo su a.a. Klemensu Algimantu Gaižausku, buvusiu Achemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku, tačiau B. Lubys darydavo bendrus susirinkimus, išsakydavo savo nuomonę klausimais dėl kurių nesutardavo. Tuomet išklausydavo darbuotojų, cechų profsąjungos atstovų nuomonę ir visuotinio balsavimo metu būdavo priimami sprendimai ir pasirašomi susitarimai.

Nors A. K. Gaižauskas buvo aistringas Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo idėjos šalininkas, bet kritikavo darbuotojų judėjimo susiskaldymą. Dalis profsąjungos narių atskilo ir sukūrė Jonavos Darbininkų sąjungą, kurios pirmininku buvo išrinktas Valentinas Dranseika. Net ir tuomet B. Lubys pasirašydavo sutartis su abiem profesinėmis sąjungomis. Dėl savo gamyklos darbuotojų gerovės jis susitardavo tiek su Achemos profesine sąjunga, tiek su Darbininkų sąjunga. 

Tais laikais, prie kadrų skyriaus viršininko durų, rikiuodavosi norinčių dirbti „Achemoje“ žmonių eilės. Aukštos kvalifikacijos specialistai, gavę diplomus darbindavosi ne į banką, o į „Achemą“. Tai buvo pati prestižiškiausia darbo vieta Lietuvoje.

Profesinė sąjunga teigia, kad vasario 14-ąją kreipėsi į bendrovės generalinį direktorių R.Miliauską su prašymu suplanuoti derybinį susitikimą, kurio metu būtų aptartas galimas susitarimų turinys, bet iki šiol atsakymo negavo. Tikiu, kad žmogiškumo šaltinis liks gyvas, net jei jį užstumdysime žemėmis ir palaidosime – gerumo vanduo prasimuš kitur. Svarbiausias linkėjimas šiandien būtų – nusiraminti abiems pusėms, susėsti už bendro stalo ir tartis.

Eitvydė Pranevičienė