Jonavos savivaldybės Viešoji biblioteka įkūrė internetinę svetainę www.jonavagenocidas.lt , kurioje išsamiai pristatomas 1941–1953 m. laikotarpis, atskleidžiantis mūsų krašto gyventojų tremtis, kalinimus ir žūtis. Praėjusią savaitę knygų šventovėje jonaviečiams šį projektą pristatė svetainės įkūrėjas, kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ redaktorius Vytautas Venckūnas.
Sąsajos su šiandiena
Viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė atkreipė dėmesį, kad biblioteka, vykdydama įvairiapusę veiklą, didžiausią dėmesį skiria kraštotyrai. Pasak jos, tai esąs vienas svarbiausių darbo barų.
„Tautos žadintojas Jonas Basanavičius sakė, kad tauta, neturinti praeities, negali kurti ateities. Viešoji biblioteka labai prisideda prie kultūrinės atminties puoselėjimo bei saugojimo, rinkdama kraštotyrinę medžiagą. Dabar informacinės technologijos tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Šiandien pristatome unikalų bibliotekos kūrinį – Jonavos krašto gyventojų genocidą 1941–1953 metais. Šioje svetainėje yra susisteminta medžiaga apie mūsų krašto gyventojų tremtį, kalinimus, netektis. Tai yra neįkainojamas turtas ateities kartoms. Malonu, kad svetainės sumanytojas Vytautas Venckūnas savo asmeninį laiką paaukojo tam, kad žmonės galėtų susipažinti su praeitimi, Jonavos rajono istorija ir žmonių likimais. Darbas, kurį atliko šis jonavietis, truko ne vienerius metus. Manau, kad laikas, praleistas įvairiuose archyvuose vartant pageltusius puslapius, kuriuose įrašytos ištremtų ir nužudytų žmonių pavardės, jaudino sudarytoją ir giliai įsiskverbė į jo sielą. Kalbėdami apie lietuvių tautos genocidą, negalime neprisiminti mūsų broliškos Ukrainos, kuri šiuo metu, XXI amžiuje, išgyvena netektis, sielvartą ir prievartą. Šios kaimyninės šalies dabartis labai panaši į lietuvių tautos praeitį. Manau, kad sukurta svetainė bus tas informacijos šaltinis, kur kiekvienas gyventojas sužinos, kokius nerimo laikus pragyveno lietuviai praėjusiame amžiuje. Dėkoju visiems, kurie padėjo rinkti medžiagą, reikalingą mūsų kuriamai svetainei“, – į susirinkusiuosius kreipėsi S. Gajauskaitė.
Išnykę kaimai
Naujo darinio sumanytojas ir sudarytojas V. Venckūnas pasidžiaugė, kad Jonavos rajono Savivaldybė yra pirmasis rajonas Lietuvoje, turintis tokią specifinę svetainę, parodančią situaciją, kurioje kentėjo ir žuvo rajono žmonės. Joje patalpinta dokumentinė medžiaga iš Lietuvos centrinio valstybės, Lietuvos ypatingojo archyvų ir kitų šaltinių.
Svetainė yra suskirstyta į atskiras dalis, kiekviena skirta atitinkamiems to laikmečio tragiškiems įvykiams, pavyzdžiui, trėmimams, kalinimams, žydų žudynėms Jonavoje 1941–1944 m., Jonavos krašto partizaninio pasipriešinimo okupacinei valdžiai 1944–1953 m. ir t. t.
Anot V. Venckūno, įvade aiškinama, koks anuo metu buvo Jonavos rajonas. „Jonavos rajonas buvo sudarytas 1950 m., įvykdžius savivaldybių reformą. Jį sudarė Jonavos, Panoterių ir Žeimių valsčiai. Tai buvo pagrindinės rajono dedamosios. Nagrinėjant 1945-uosius metus, vyravo kita sistema – valsčiai, todėl reikėjo labai įdėmiai atsekti tas ribas, atitinkančias mūsų kraštą. Tam labai gerai pasitarnavo mūsų draugų iš Kauno kolegijos interaktyvi svetainė, parodanti išnykusius Jonavos rajono kaimus. Tai leido papildomai išaiškinti daugiau nukentėjusių Jonavos rajono gyventojų, nei pateikta „Lietuvos gyventojų genocido“ tomuose. Interaktyvus išnykusių gyvenamųjų vietų žemėlapis padėjo surasti žmones pagal jų gyvenamąją, teismo ar laidojimo vietą“, – supažindino V. Venckūnas.
Filtracijos lageriai
Sukurtoje genocido svetainėje yra nemažai žemėlapių, lentelių, atspindinčių ne tik Jonavos krašto, bet ir Lietuvos situaciją. Tarkime, vienoje jų geltona spalva nurodoma, kad 1944-aisiais su vokiečiais į Vakarus pasitraukė per 213 tūkst. Lietuvos gyventojų, 1945 m. – 71 tūkst., 1946 – 99 tūkst. 1941–1952 m. sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko 780 922 savo šalies gyventojų.
Tie žmonės, kurie pasitraukė į Vakarus, papuolė į vadinamą tarybinę zoną ir buvo sugrąžinti atgal. „Visi sugrąžinti TSRS piliečiai buvo nukreipti į filtracijos lagerius, jiems pradėtos filtracinės bylos. Specialios komisijos sulaikytuosius apklausdavo, siekdavo nustatyti jų „antisovietiškumo laipsnį“. Šiuose lageriuose žmonės išbūdavo tol, kol vykdavo kompromituojančios medžiagos paieška. Tai galėjo trukti ir metus, ir dvejus“, – aiškino svetainės kūrėjas.
Nustačius pakankamai faktų baudžiamajai bylai kelti, sulaikytasis būdavo teisiamas ir perkeliamas į griežtesnio režimo lagerius. Nepakakus duomenų, kad asmuo būtų nuteistas, jis būdavo įrašomas į operatyvinę įskaitą ir sekamas, iki sulaukdavo 70 metų. Jeigu kompromituojančios medžiagos NKVD, KGB ar SMERŠ nerasdavo, leisdavo sugrįžti namo. Tačiau bylos rodo, kad dažniausiai jie paskui būdavo ištremiami. Fiziškai stiprūs asmenys, turintys inžinerinį ar medicininį išsilavinimą, patekdavo į darbo batalionus, kur galėjo dirbti be ginkluotos apsaugos.
V. Venckūnas akcentavo, kad filtracinių bylų kartotekose buvo suregistruota 30 tūkst. Lietuvos gyventojų, tačiau išsamesnės medžiagos surinkta tik apie 10 048 asmenis. „Iš to, kas yra archyvuose, galima spręsti apie sovietinių represinių struktūrų veiklą. Daugumai jų, patekusių į sovietinę okupacinę zoną, karo baigtis nebuvo laiminga“,– pabrėžė V. Venckūnas.
Svetainėje pateikiamas kalintųjų filtraciniuose lageriuose sąrašas.
Partizaninė kova
Aptardamas Jonavos krašto gyventojų partizaninį pasipriešinimą Sovietų Sąjungos okupacinei valdžiai 1944–1953 m., V. Venckūnas padėkojo jonavietei Veronikai Gabužienei, surinkusiai labai daug medžiagos apie pokario kovas Jonavos rajone. Jis apgailestavo, kad nėra konsoliduoto leidinio apie Jonavos krašto partizanus. „Vaclovas Slivinskas išnagrinėjo Vyčio partizanų apygardą, palietusią Šėtą, Normainius, Žeimius, todėl nebuvo sunku surasti nukentėjusius partizanus ir jų šeimų narius ir pateikti svetainėje. Dėkui jam. Nemažai medžiagos surinkome apie Didžiosios Kovos apygardą, veikusią Vandžiogalos, Kulvos vietovėse, itin didelį būrį, kovojusį Upninkų krašte, ypač buvusiose Gelvonų, Veprių valsčių teritorijose. Atvirai kalbant, partizaninis judėjimas Upninkų krašte buvo itin aktyvus, galima sakyti, kiekviena troba turėjo po partizaną. Ten virė begalinė kova, kuriai pasitarnavo ir miškinga gamta“, – svetainę pristatė „Taurostos“ redaktorius. – Nagrinėdami partizaninę kovą, identifikavome 141 partizaną, kurie buvo suimti arba žuvo Jonavos rajono ribose. Dar 36 asmenys liko neidentifikuoti, kadangi nužudytieji ir išniekinti užkasti nepaliekant jokio ženklo toje vietoje. Reikia pripažinti, kad tarp šimtų tūkstančių. 1944–1945 metais pasitraukusiųjų į Vakarus, buvo daug Jonavos partizanų. Vartydami vokiečių svetainę, kurioje pedantiškai užregistruota, kas ir kada pas juos atvyko, gyveno lageriuose ar pasitraukė, pavyko nustatyti, kad vieni pasitraukė į Australiją, į Ameriką, Kanadą ir taip toliau. Darbo turime dar nemažai, tad negalime sustoti, dokumentiniais faktais svetainę pildysime ir toliau.“
Svetainėje visi identifikuoti partizanai surašyti abėcėlės tvarka. V. Venckūnas atkreipė dėmesį, kad yra šeimų, kuriose kovojo visi šeimos vyrai, pavyzdžiui, Kulvos krašte Varpėnų kaime gyvenę keturi broliai Beleišiai žuvo, penktasis suimtas ir nuteistas, liko gyvas. Nukentėjo ne tik patys kovotojai, bet ir jų rėmėjai. Tarkime, nuteisti ir sušaudyti 22 partizanai ir jų pagalbininkai.
„Apie tuos nužudytus žmones niekas ir nekalbėjo. Bet jie juk yra mūsų dienų didvyriai. Trijų jonaviečių, nužudytų KGB rūmuose, pavardės yra iškaltos Genocido centro pamatiniame cokolyje. Būdami Vilniuje ir eidami pro šalį, perskaitykite jų pavardes“, – kvietė V. Venckūnas.
Sudėtingas darbas
Tęsdamas svetainės pristatymą, pranešėjas ragino atsiversti dalį, kurioje pasakojama apie Jonavos žydų bendruomenės (iki 2000 asmenų) sunaikinimą 1941 m. To meto įvykius ir žydų genocidą mūsų krašte svetainėje publikuojamame straipsnyje analizuoja Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Svetainėje pateikiama ir daugeliui negirdėtų tragiškų įvykių, tokių kaip 1941 m. rudenį 48 Užusalių kaimo gyventojų sušaudymas ar susidorojimas su 13 to paties krašto Paskutiškių kaimo sodiečiais. V. Venckūno teigimu, apie Užusalius bus daugiau medžiagos, kadangi ir visa svetainė dar nėra visiškai baigta – ji bus pildoma naujais faktais.
Naujoji svetainė turi daugybę privalumų. Čia pateikiama istorinė medžiaga padeda suvokti mūsų tautos išgyventą istoriją, atskleidžia šeimų tragedijas ir jų suluošintus likimus. Teisi buvusi ilgametė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jonavos skyriaus pirmininkė V. Gabužienė, pristatymo metu teigusi, kad mažai liko gyvų liudininkų, kurie galėtų papasakoti apie partizanų likimą. Anot jos, archyvuose taip pat yra netikslumų, kuriuos būtina išsiaiškinti. Tai sudėtingas darbas, bet jį reikia atlikti. Moteris, pati patyrusi sudėtingą politinės kalinės kelią, yra surinkusi daug dokumentinės medžiagos apie Jonavos krašto kovotojus už laisvę, prisilietusi prie nukentėjusiųjų šeimų gyvenimo.
Iškalbingi faktai
Pagrindiniame svetainės puslapyje atitinkamomis spalvomis pažymėta, kurie žmonės yra ištremti, kurie suimti ir nuteisti mirti ar kalėti, rasime pavardes žuvusiųjų pirmomis ir paskutinėmis karo dienomis Jonavoje. V. Venckūnas akcentavo, kad besitraukianti rusų kariuomenė nužudė kelias dešimtis visiškai nekaltų žmonių. Tokį žiaurumą sudarytojas palygino su šio pavasario Bučos įvykiais Ukrainoje.
Svarbiausi archyvinių bylų fragmentai yra pateikti lietuvių ir rusų kalbomis. PDF formato dokumentuose galima rasti ne tik nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų sąrašus, bet ir atmintinų vietų ir lankytinų vietų nuotraukas, nuorodas į kitas svetaines ir t. t.
Naujas internetinis darinys – tai liudijimas apie Jonavos krašto gyvenimą karo ir pokario metais, tai faktai, atskleidžiantys istorijos vingius bei komunistinio pasaulio žiaurumus, telpančius į vieną žodį –ؘ genocidas.
Irena BŪTĖNAITĖ
Viešosios bibliotekos nuotraukos.
