Ruklos pabėgėlių priėmimo centras (PPC) jau šį mėnesį sulauks naujų gyventojų. Šios dienos duomenimis, miestelyje ketinama apgyvendinti apie 500 migrantų, nelegaliai patekusių į Lietuvą. Apie tai kalbėjomės su rajono Savivaldybės mero pavaduotoja Birute Gailiene, Ruklos PPC direktore Beatriče Bernotiene bei Ruklos seniūne Vilma Akvile Karobliene.

Patarimai ir konsultacijos

Ruklos PPC buvo įkurtas prieš ketvirtį amžiaus, tad kitataučių, savo kilmės šalį palikusių dėl įvairių priežasčių, apgyvendinimas Centre yra įprastas dalykas. Vieni atvykėliai vėliau išvykdavo į kitas šalis, dalis jų gaudavo leidimą gyventi šalyje ir sėkmingai įsiliedavo į vietos gyvenimą. Šiuo metu PPC gyvena 306 migrantai, daugiausiai jų yra atvykę iš Irako, Sirijos, Gambijos, Kongo, Kamerūno ir t. t.  Tačiau atvykusiųjų skaičius iki šiol nebuvo toks didelis, kaip pastaruoju metu.

Šiuo metu Pabėgėlių priėmimo centro teritorijoje statoma modulinių namelių stovykla, kur planuojama laikinai įkurdinti iki 500 migrantų. „Mūsų duomenimis, tai bus pažeidžiamos asmenų grupės: nėščios moterys, negalią turintys asmenys, šeimos su mažamečiais vaikais, suaugusiųjų nelydimi nepilnamečiai, – informavo B. Bernotienė. – Modulinių namelių teritorija bus aptverta, saugoma, ribojamas migrantų išėjimas iš stovyklavietės.“

Direktorės teigimu, vaikų ugdymas ir užimtumas bus organizuojamas Centro patalpose. Šiems reikalams personalas yra suformuotas. Ji pasidžiaugė, kad Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisaras (JTVPK), Europos prieglobsčio paramos biuras (EPPB) teikia konsultacijas, kurios itin praverčia įrengiant naują stovyklą. „EPPB prisideda ekspertų pagalba, vertėjais, kultūriniais mediatoriais, socialiniais darbuotojais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai konsultuoja Centro darbuotojus organizuojant migrantų apgyvendinimą, paslaugų teikimą, aprūpinimą“, – vardijo B. Bernotienė.

Bendras reikalas

Anot B. Gailienės, pabėgėliai Jonavos rajonui – nėra naujiena, tačiau toks didelis  atvykstančių nelegalių migrantų srautas kelia ir nerimo, ir iššūkių, kuriuos teks išspręsti. „Be abejo, liekame budrūs, mat vienu ar kitu būdu šiame kontekste dalyvauja mūsų socialinės, sveikatos priežiūros įstaigos, netrukus, tikėtina, – ir švietimo. Norime užtikrinti, kad šių sistemų apkrovimas nebūtų drastiškas, o subalansuotas, kitaip tariant, kad laiku paslaugas gautų ir mūsų rajono gyventojai, ir pabėgėliai. Kitų savivaldybių pavyzdžiai, užplūdus nelegalių migrantų srautui, rodė, kad valstybiniu lygmeniu situacija nėra sklandžiai suvaldoma ir kai kurie momentai likdavo „numesti“ dorotis savivaldybėms. Mūsų atveju paprasčiau, nes rajone veikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldus Ruklos pabėgėlių priėmimo centras. Bet, savaime suprantama, Savivaldybė niekuomet panašiuose procesuose nelieka nuošaly. Mes nuo pat pradžių sakėme, kad šalį užplūdęs pabėgėlių srautas yra visų bendras reikalas, ne konkrečių savivaldybių, bet visos šalies ir visų susijusių institucijų reikalas. Tai to bendro požiūrio labai tikimės ir valstybinių institucijų lygmeniu“, – teigė vicemerė B. Gailienė.

Ji akcentavo, kad organizuojami periodiniai susitikimai su Centro administracija, susijusių įstaigų atstovais, tarpusavyje dalinamasi informacija. „Manau, tai padeda dabar ir ateityje padės aiškiau jausti „pulsą“ bei nedelsiant suvaldyti kylančias problemas, – įsitikinusi rajono valdžios atstovė. – Reikėtų išspręsti  komunikacijos su visuomene klausimą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, nes šiuo laikotarpiu tai itin svarbu. Tikimės, kad Pabėgėlių priėmimo centras atliks savo funkcijas ir su situacija susidoros.“. 

Reikšmingi sprendimai

Nors rajono Savivaldybė atvykėlių apgyvendinimo procesuose nedalyvauja, tačiau vietos valdžia, matydama „kaistančią“ situaciją, inicijavo papildomo etato steigimą Savivaldybės Socialinių paslaugų centre. „Tą darėme tikslingai, suprasdami, kad dabartinių mūsų turimo personalo išteklių neužteks, o socialinių paslaugų poreikis pabėgėlių stovykloje tik augs. Mes žinome, kad PPC socialinių darbuotojų turi, bet to nepakanka, nes, siekiant suteikti reikalingas paslaugas, neišvengiamai teks bendradarbiauti su mūsų įstaiga. Ir šiuo metu Centre yra negalią turinčių gyventojų, kuriems reikia funkcinės lovos, ypatingos priežiūros dėl kitų sutrikimų. Manau, apgyvendinus kelis šimtus gyventojų, tarp kurių bus ir nelydimų nepilnamečių, paslaugų poreikiai didės“, – nuomone dalijosi mero pavaduotoja.

Ruklos PPC turi savo medicinos personalą, bet, didėjant gyventojų skaičiui ir atsirandant sudėtingų situacijų, to nepakanka – tenka įsikišti Savivaldybės įstaigoms, pvz., priimti gimdymą ligoninėje.

Jonavos rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centras sudarė mobiliąją komandą, kuri gali atskubėti į pagalbą – padėti Centrui apžiūrėti negaluojančius asmenis, įvertinti jų sveikatos būklę. „Skubioji medicinos pagalba teikiama vietoje, pačiame Centre, tačiau, iškilus poreikiui, gyventojai būtų vežami į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių pas reikiamus specialistus. Jei Jonavoje reikiamų paslaugų nebūtų, migrantai būtų vežami į Kauną. Ne kartą teko ir greitosios pagalbos personalui atvykti, neseniai teko ir gimdymą mūsų ligoninėje priimti. Juk už skubios medicinos pagalbos teikimą yra atsakingos Savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigos“, – komentavo B. Gailienė.

Integracijos klausimas

Kalbant apie integraciją, reikia pažymėti, kad Centre šiuo metu apgyvendinami nelegaliai į Lietuvą patekę užsieniečiai (Centro duomenimis, laikomi prieglobsčio prašytojais). Integracija, įdarbinimas yra taikomos tik prieglobstį jau gavusiems užsieniečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje. Jau minėta, kad prieglobsčio prašytojai iš Centro teritorijos nepatenka į viešas erdves, jie yra saugomi, apribotas jų judėjimas, jais rūpinasi Pabėgėlių priėmimo centro personalas.

Pavyzdžiai rodo, kad prieglobstį gavę užsieniečiai visai sėkmingai integruojasi į visuomenę – ir darbą susiranda, ir vaikus į mokyklas veda, išmoksta lietuvių kalbos, dalyvauja visuomeniniame gyvenime ne tik Jonavoje, bet ir kituose miestuose. „Jonavos rajono savivaldybė yra vienintelė Baltijos šalyse, kuri dalyvauja Europos Tarybos tarpkultūrinių miestų tinkle, tai reiškia, kad kompetencijų prasme santykiai su kitataučiais mums nėra nauji, svetimi ar nežinomi, priešingai – nuolat vystomi, turime veikiančią integracijos sistemą, kurią plėtoja mūsų rajono įstaigos, – mintijo B. Gailienė. – Kitataučiai jonaviečiams, manau, nėra kažkas neįprasto. Jonava visuomet buvo daugiakultūrė, daugiatautė. Mūsų mokyklose ir šiandien mokosi vaikai, kurių šeimos pabėgo iš Ukrainos, Sirijos, jei neklystu, net ir iš Venesuelos. Jų tėvai dirba, stengiasi, kabinasi į gyvenimą, o ne tik laukia, ką paduos valstybė ar savivaldybė.“

Pamokos vyks Centre

Pagal dabar galiojančią tvarką atvykę vaikai turėtų vienus mokslo metus būti ugdomi vadinamojoje „išlyginamojoje“ klasėje. Čia jie mokytųsi lietuvių kalbos, lietuvių istorijos, susipažintų su lietuvių kultūra, tradicijomis ir pan. Ir tik po šių metų jie patektų į bendrojo lavinimo klases.

„Buvome susitikę su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleriu, specialistais, tarėmės, kaip organizuosime vaikų mokymą. Sutarėme, kad švietimo paslaugos bus teikiamos pačiame Centre. Išgirdome prašymą padėti rasti  pedagogų. Pageidaujančių dirbti su pabėgėliais atsirado. Pabėgėlių vaikų mokymas planuojamas nuo spalio 1-osios. Dar ne viskas suderinta, artimiausiu metu turėsime pasitarimą su ministerijos atstovais ir, manau, taškus sudėliosime. Jonavos rajono savivaldybė stengiasi pagal galimybes padėti, pasiūlėme Centrui mokymuisi skirtos įrangos – mokyklinių stalų, kėdžių, lentų ir pan. Šio inventoriaus turime „laisvo“.  Centras pasiūlymu pasinaudojo“, – su situacija supažindino B. Gailienė.

Internacionalinė seniūnija

Ruklos seniūnijai vadovaujant V. A. Karoblienė atkreipė dėmesį, kad su Pabėgėlių priėmimo centru santykiai iki šiol buvo geri. „Pernai seniūnija šventė 25-metį, tiek pat metų Centrui sukanka šiemet, taigi, esame vienmečiai. Ne kartą kvietėme Centro gyventojus su miestelio jaunimu pažaisti futbolą. O rugpjūčio pabaigoje seniūnijos gimtadienio proga surengtose naktinio futbolo varžybose Ruklos seniūnės taurei laimėti PPC komanda laimėjo pirmąją vietą“, – pasakojo V. A. Karoblienė.

Anot jos, miestelio gyventojai jau įprato šalia savęs turėti kaimynus iš užsienio valstybių. Asmenys, turintys teisę išeiti iš PPC teritorijos,  gali dalyvauti vietos kultūros centro renginiuose. Tačiau tie, kurie netrukus bus apgyvendinti stovykloje, tokios galimybės neturės. Bet, seniūnės nuomone, kultūros centro darbuotojai galės atvykti į Centrą ir pabendrauti su užsieniečiais.

„Abi pusės suprantame, kad susidariusi situacija diktuoja mums taisykles. Mūsų visų tikslas, kad atvykusieji asmenys negalėtų laisvai judėti per mūsų valstybę, kol atsakingos institucijos nepriims atitinkamo sprendimo. Siekdami užtikrinti miestelio gyventojų saugumą,  planuojame įvairias prevencines priemones, kurias naudosime ir ateityje, kai į stovyklavietę atvyks neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai. Rukloje dislokuotos NATO pajėgos, kariniai vienetai, esame internacionalinė seniūnija. Tikime, kad modulinių mamelių stovyklavietė PPC teritorijoje stovės neilgai, o mūsų nedemokratiško kaimyno užvirtas chaosas baigsis“, – išsakė nuomonę Ruklos seniūnė.

Irena BŪTĖNAITĖ