Tvirtos tradicijos ir bendrystės jausmas yra tokie stiprūs, kad nei koronavirusas, nei pliaupiantis lietus negali jų sugniuždyti. Tai įrodė praėjusį šeštadienį Šveicarijos seniūnijos centre surengta „Rudens mozaikos“ šventė, pirmą kartą nuaidėjusi prieš keturiolika metų. Renginio organizatoriai – vietos bendruomenė, seniūnija ir kultūros centras. Dalinę finansinę paramą projektui skyrė Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, rajono Savivaldybė bei rėmėjai.
Renginių ciklo pabaiga
Šioji „Rudens mozaika“ – tai kelių vasarą vykusių renginių vainikas. Esant sudėtingai pandeminei situacijai Lietuvoje, organizatoriai nusprendė rudeninį renginį suskirstyti dalimis. Šveicarijos krašto tautodailininkų, dailininkų ir kitų vietos auksarankių sueiga „Tėviškėj šaknis įleidę...“, liepos mėnesį surengta etnografinėje Butkevičių sodyboje Dumsiškių kaime, buvo įžanga į „Rudens mozaiką“.
Neseniai Tarptautinei kaimynų dienai skirta vakaronė Barborlaukio seniūnaitijoje tapo antruoju etapu į tradicinę šventę Šveicarijos seniūnijos centre.
Šeštadienį į pagrindinę aikštę susirinkę gyventojai tapo ir toliau tęsiamos tradicijos liudininkais – „Rudens mozaikos“ dėlionę vainikavo pagrindiniai akcentai: sveikinimai, linkėjimai, apdovanojimai, vietos kolektyvų koncertas ir, kaip jau įprasta, Šveicarijos patiekalų – šiupinių-troškinių degustacijos varžytuvės.
Gerbdami tradiciją, į renginį atvyko Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis, Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius ir jo pavaduotoja Birutė Gailienė, administracijos direktorius Valdas Majauskas, Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas Virginijus Birjotas, kiti garbūs asmenys.
Renginio metu prie seniūnijos administracinio pastato budėjo raudonas autobusas, kuriame norintieji galėjo pasiskiepyti nuo koronaviruso.
Gyvenimas priklauso nuo žmonių
Septyniolika metų Šveicarijos seniūnijai (anksčiau buvusi Dumsių sen.) vadovaujantis Algirdas Paplonskis, džiaugiasi – auga norinčiųjų apsigyventi šioje gyvenvietėje žmonių skaičius. Šiuo metu čia deklaruota daugiau kaip pustrečio tūkstančio gyventojų. Jo nuomone, žmonių pasirinkimą kurtis šiame kampelyje lemia ne tik patrauklus vietovės pavadinimas. Šveicarija – kraštas, turintis itin patogią infrastruktūrą, yra tarpinė stotelė tarp Jonavos ir Kauno. Reta seniūnija galėtų pasigirti vaikų lopšeliu-darželiu, progimnazija, kultūros centru, ambulatorija, kurioje dirba darnus medikų kolektyvas, verslo įmonėmis.
Pakanka pasidairyti po gyvenvietę – neteks abejoti. Joje dėmesį traukia geras apšvietimas, tvarkomos gatvės, klojami šaligatviai, prižiūrimos aikštės, nušienauta kiekviena veja. Šie reikalai yra seniūnijos rankose ir atspindi jos vadovo poziciją. Tačiau A. Paplonskis, matydamas gyvenvietės augimą ir kasmet patrauklesnę Šveicariją, nelinkęs prisiimti laurų sau. Anot jo, gyvenimo kokybė priklauso nuo pačių žmonių. Kaip pavyzdį jis pamini vietos gyventoją Valdą Zinį, kurio sportinis entuziazmas užkrečia ir kitus. Jo nuopelnas, kad Šveicarija iki koronaviruso pandemijos buvo pirmaujanti tarp kaimo seniūnijų. „Kartais net stebina Valdo entuziazmas sportui. Ir dabar jaunimas žaidžia krepšinį, futbolą, tinklinį, nemenksta šaškių mylėtojų būrys. Štai ir šiandien, tokią lietingą dieną, prieš prasidedant tradicinei „Rudens mozaikai“, vyrų komandos žaidė futbolą, o moterys – tinklinį“, – pasakojo seniūnas A. Paplonskis.
Jis prisipažino negalįs atsidžiaugti vyriausiąja specialiste Gintare Vaiciekavičiūte, kuri, nepaisydama subjurusio oro, ir šios šventės metu „grojo pirmuoju smuiku“. Anot seniūnijos vadovo, atėjusi iš kultūros srities, darbuotoja pastebi, ką reikėtų taisyti, kuo papildyti, o galbūt ko ir visai atsisakyti. „Gintarė, kaip sakoma, mums yra Dievo dovana – jos idėjos ir pasiūlymai įvairina bendruomenės gyvenimą, o renginių spektras prasiplečia naujais, dar neišbandytais sumanymais. Tai verčia pasitempti ir kultūros centre dirbančias moteris, nes turime šią sritį išmanantį žmogų, pro kurio akis nepraslys netikęs, menkavertis sumanymas ar aplaidžiai parašytas scenarijus“, – pastebėjo A. Paplonskis.
Labiausiai seniūną džiugina geri, išmanantys žmonės, gyvenantys savo protu, o ne laukiantys dienos, kai bus išmokėta pašalpa. „Mūsų gyventojai patys kuria grožį. Ateini į kiemą – matai jų pastangas ir indėlį į aplinkos puoselėjimą. Atvyksta šeimos, įsilieja į bendruomenę ir kartu su visais tampa aktyviais jos nariais. Tai yra svarbiausia ir rodo, kad einame į priekį“, – pridūrė A. Paplonskis.
Darnus sutarimas
Šveicarijos bendruomenė gyvuoja aštuoniolika metų. Per šį laikotarpį ji išaugo, sustiprėjo, atsirado daugiau bendraminčių, kurie, anot jos pirmininko Juozo Jokimo, „užsikrėtė geruoju bendruomeniškumo virusu“. Tai padėjo įgyvendinti ne vieną projektą, suteikusį žmonėms dvasinio pasitenkinimo. Būtent čia, Šveicarijos centro aikštėje, akmenyse įamžinti visi seniūnijos kaimai – išnykę ir esantys. Netoliese iškilęs paminklas krašto didvyriams, žuvusiems už nepriklausomą Lietuvą ir t. t. Jau baigiamas sutvarkyti Barborlaukio dvaras, kuriame ne vieną kartą lankėsi prezidentas Antanas Smetona. Tiesa, jis priklauso naujiems šeimininkams, besirūpinantiems šia istorine vieta. Bet, suderinus su savininkais, galima apsilankyti ir pasižvalgyti po teritoriją, kurioje kadaise skambėdavo tuomečio seniūno Edmundo Muloko sumanytos „Barborlaukio godos“. Taigi toji erdvė Šveicarijai svarbi ne tik istoriniu, bet ir kultūriniu požiūriais.
„Labai malonu, kad, keičiant Šveicarijos veidą, didelį indėlį įdėjo seniūnija, kuri ėmėsi organizacinių dalykų. Algirdas Paplonskis, jo pavaduotoja Gintarė Vaiciekavičiūtė, vietos kultūros centro darbuotojos – visi palaikome glaudų ryšį, galima sakyti, dirbame ranka rankon. Man, kaip bendruomenės pirmininkui, miela pabūti, dalyvauti ir pamatyti džiugiai nusiteikusius žmonių veidus“, – teigė J. Juozas.
Pirmininką džiugina verslo atstovai. Jei anksčiau, artėjant šventei, bendruomenės vardu rašydavo laiškus ir prašydavo paremti renginį, tai šiemet to nereikėjo – verslas pats pasiūlė paramą tradicinei šventei.
„Per keliolika metų labai pasikeitė patys žmonės. Itin tai pastebima per pastaruosius dvejus metus. Ši pandeminė situacija parodė, kad dienos, kai mes, anksčiau galėdami laisvai bendrauti, nebendravom, tapo stimulu susitikti, dalyvauti, remti. Mes tuo įsitikinome krašto menininkų šventėje etnografinėje dr. Jono Butkevičiaus sodyboje Dumsiškių kaime, to paties pavadinimo seniūnaitijoje „Kaimynų šventės“ metu. Mes tapome kitokie – kultūringesni, draugiškesni, labiau užjaučiantys vieni kitus, suvokiantys saugios kaimynystės jausmą. Jei žmogus pasisveikino – padarė gerą darbą, tą patį pasakyčiau ir apie tą, kuris nuorūką išmetė į šiukšliadėžę, o ne nusviedė ant gatvės. Tokie pavyzdžiai tampa kasdienybe“, – dalijosi pastebėjimais J. Jokimas.
Bendruomenės pirmininkas, žvelgdamas į ateitį, samprotauja, kad tradicinė „Rudens mozaika“ galėtų ateityje transformuotis ir įgyti kiek kitokį pobūdį – gal susilieti su teigiamų emocijų padovanojusia menininkų švente, galbūt susisieti su Tarptautinės kaimynų dienos renginiais. Klausimas svarstytinas. Anot J. Jokimo, žmones vis labiau traukia kultūriniai renginiai. „Džiaugiuosi, kad yra veiklios ir sumaniai dirba kultūros centro darbuotojos Danutė Jurgickienė ir Dalia Toločkienė, daug puikių idėjų ir iniciatyvų pateikia seniūnijos darbuotoja Gintarė Vaiciekavičiūtė, puikiai išmananti kiekvieno renginio temą ir galinti suteikti labai reikalingų patarimų ruošiantis vienai ar kitai bendruomenės šventei. Šveicarija, vadovaujama seniūno Algirdo Paplonskio, subrendo ir yra patikimose rankose“, – mintimis dalijosi J. Jokimas.
Džiuginantys pokyčiai
Anot mero M. Sinkevičiaus, besiplečianti, auganti ir gražėjanti Šveicarija – tai pačių žmonių pozicijos atspindys. „Juozas Jokimas stiprina bendruomenę, seniūnas Algirdas Paplonskis organizuoja darbus, skatina pokyčius. Abiejų vadovų sinergija duoda puikių rezultatų. Apie tai byloja ir šiandienė šventė. Linkiu gausaus miško ir daržo derliaus, malonaus rudens ir toliau kelti gyvenimo kokybę“, – akcentavo meras, prisipažindamas, kad ir jis jaučiąs sentimentus šiam kampeliui. Parlamentaras E. Sabutis pašmaikštavo, jog bendruomenė, sulaukusi aštuoniolikos metų, tapo pilnamete ir „prisiima visas teises ir pareigas“. „Esate suaugę, gebate savarankiškai kurti aplinką, organizuoti prasmingus renginius. Linkiu, kad ateityje „Rudens mozaiką“ paįvairintų dar daugiau spalvų. Likite tvirti ir kūrybingi“, – linkėjo svečias E. Sabutis.
Su naujovėmis Šveicarijos progimnazijoje supažindindama įstaigos direktorė Gražina Gečienė pasidžiaugė įgyvendintais projektais. „Mums pavyko užmegzti ryšius su Airijos, Ukrainos mokyklomis, Šveicarijos lituanistikos centru. Progimnazijoje įsteigėme užsienio kalbų ugdymo laboratoriją, startuosiančią jau šį rugsėjį. Mokiniai galės mokytis rusų, vokiečių ir anglų kalbų, o priešmokyklinio ugdymo lankytojų veiklą papildys pažintis su anglų kalba. Turėdami nuostabų kolektyvą, susidorosime su sunkumais, dirbsime taip, kad šios seniūnijos vaikams čia mokytis būtų patrauklu ir gera“, – sakė G. Gečienė.
Septintus metus Šveicarijoje gyvenantis UAB „Baldai Jums“ direktorius Alfonsas Meškauskas yra aktyvus švenčių rėmėjas. Anot jo, vietos bendruomenė nusipelno pagyrimo. „Čia gyvena daug žmonių, kurie imasi įvairių veiklų, duodančių teigiamą rezultatą. Tai lemia bendras sutarimas ir vienodas požiūris į gerovę. Džiaugiuosi, kad kadaise čia įsikūriau. Kitose seniūnijose gyventojų mažėja, o pas mus jų daugėja. Vadinasi, ši vietovė traukia žmones. Čia jie įleidžia šaknis ir kuria aplinką, kurios mes visi trokštame“, – dalijosi mintimis A. Meškauskas.
Kulinarų varžytuvės
Kaip ir kasmet seniūnijos ir bendruomenės vadovai įteikė Padėkas keliolikai bendruomenės narių, savo indėliu prisidėjusių prie gražių šio krašto pokyčių.
Šveicarijos šiupinių-troškinių degustacijos varžytuvėse susitiko Šveicarijos seniūnaitija, vadovaujama Rūtos Ambrazaitienės, ir Gulbiniškių seniūnaitija, kuriai vadovauja Agnė Krajašienė. Išragavę lauko puoduose kvepiančius valgius, vertintojai nusprendė, kad prizų nusipelnė abiejų komandų kulinarės.
Organizatoriai neatsisakė ankstesnių švenčių akcentų – Šveicarijos muitinės, bendros nuotraukos, smagaus koncerto ir fejerverkų. Vaikus viliojo policijos šuo Amsis ir nemokami batutai.
Irena BŪTĖNAITĖ
