Ruklos kultūros centro (KC) vaikų saviraiškos būrelio „Kaukutė“, įstaigos renovacijos metu laikinai besiglaudžiančio Jono Stanislausko daugiafunkcio centro-mokyklos patalpose, nariai ne tik veda renginius, edukacines pamokėles, vaidina, kartais spektakliuose panaudoja lėles ar šešėlius, bet ir gamina įvairius rankdarbius. Jo vadovė Vilma Praškevičienė džiaugiasi, kad rukliečiai noriai dalyvauja užsiėmimuose, kurie ugdo labai svarbias savybes – darbštumą, atsakomybę, pagarbą šeimai.
Padėka geradariams
Idėja suburti vaikus kilo pačiai V. Praškevičienei, maždaug prieš dvidešimtmetį pradėjusiai dirbti Ruklos KC. Dėl medžiagų stokos teko naudoti antrines žaliavas. Ir iki dabar sekasi puikiai. Būdama itin kūrybinga ir veikli, moteris sako, kad tokie užsiėmimai moksleiviams patinka, nes savo pagamintus darbelius – drabužėlius lėlėms, sages, įvairias dėžutes, kitokius rankdarbius – jie gali ne tik parodyti bendruomenei, padovanoti, bet ir parduoti mokykloje ar darželyje organizuojamose mugėse. Kolektyvo narių sukurti suvenyrai džiugina svečius ir žiūrovus renginių metu.
Užsiėmimus lanko nuo kelių iki keliasdešimt Rukloje gyvenančių vaikų, kurie stengiasi, kad jų darbas būtų patrauklus ir skoningas. Mergaitės karpo, siuva, klijuoja, lanksto, derina spalvas ir t. t. Daugiausia rankdarbių pagaminama iš audeklo atraižų, kurias padovanoja geradariai. „Naudojame viską, ką mums atiduoda siuvyklos ir gyventojai. Labai dėkojame „A grupės“ įmonės komercijos direktorei Daliai Vizbarienei bei siuvyklos „Du-Čia“ vadovei Inai Čekauskienei – tai pagrindinės mūsų rėmėjos. Kitus kūrybai reikalingus priedus susirandame patys“, – supažindina V. Praškevičienė. – Neseniai dalyvavome Rudens šventėje Jonavoje, atvežėme tik dalelę to, ką pagamina vaikai. Violetai, Ramunei ir Saulei teko atstovauti visam mažųjų kūrėjų kolektyvui – prekiauti savo ir draugių darbais, pagamintais iš geradarių padovanotos medžiagos. Mergaičių tikslas – už gautus pinigėlius nusipirkti sau lėles. Nelabai sekėsi mums prekyba, matyt, tai nulėmė reklamos stoka. Juk esame tik gamintojos, o ne pardavimo vadybininkės.“
Šeimos tema
Be nuostabių suknelių ir kitokių drabužėlių lėlėms, sagių, derančių prie palto ar apsiausto, akį traukia dėžutės-nešioklės, pagamintos iš jau minėtos „A grupės“ atraižų, kuriomis apsiūtos plastmasinės salotų įpakavimui naudojamos dėžutės. „Tai krepšys kūdikiui nešioti“, – aiškina mažosios kūrinio autorės, rodydamos joje gulinčią lėlytę, apklotą nedidele antklode. Pasak vadovės, nuo mažens vaikai mokomi rūpintis jaunesniais šeimų nariais.
„Mes vedame valandėles „Aš – meilių lėlių mama“, kurių metu mokomės lėlytes nuprausti, aprengti, pamaitinti, joms dainuoti lopšines, sekti pasakas. Manau, kad tokie užsiėmimai moko kantrybės, padeda suprasti, kaip atsakingai reikia prižiūrėti ir mylėti kūdikius, o taip pat skatina pasirūpinti mažu savo broliuku ar sesute, nes daugelio būrelio narių šeimose jų yra“, – samprotauja būrelio vadovė.
Aktyvios auksarankės
Vilma džiaugiasi buvusios užsiėmimų lankytojos Alionos Plečkaitytės entuziazmu padėti jaunosioms kūrėjoms. Nors mergina jau yra studentė, tačiau savo gebėjimais nerti vąšeliu pasidalija su būrelio mergaitėmis. „Radusi laiko, ji visada aplanko mus. Rudens šventėje surengtoje mugėje pristatėme jos nertas nešiokles lėlytėms. Aliona sulaukia užsakymų nunerti pageidaujamą drabužį, bet dėl laiko stokos išpildo tik artimų žmonių prašymus. O pradžia jai buvo labai sunki. Pasitaikė ir nepasitenkinimo, ir netikusiai padarytų darbelių, kuriuos teko išardyti. O dabar, kai mus aplanko, entuziastingai pasakoja apie sunkią pradžią, didžiuojasi, kad nenuleido rankų ir drąsina mažąsias kūrėjas būti kantrias, nes tik taip galima pasiekti tikslą“, – pasakoja būrelio vadovė.
Saviraiškos kolektyvo veikloje aktyviai dalyvauja siuvinėtų rankdarbių meistrė Vesta Davsevič. Austėja Kuznecovaitė sugeba sukurti drabužėlius lėlėms, nenaudodama adatos ir siūlo – rišimo būdu. Jos darbų paroda buvo surengta Ruklos bibliotekoje. Austėja – pirmoji vadovės pagalbininkė, padedanti vesti renginius ir edukacijas.
„Labai noriu padėkoti Ramunės ir Violetos mamai Vilmai Mikalauskaitei už nuostabius darbus iš karoliukų. Kai sugrįšime į renovuotas Kultūros centro patalpas, pakviesime visus norinčius išmokti vėrinių iš karoliukų meno. Gal kam nors tai bus pradžia į tautodailės sritį ar taps pragyvenimo šaltiniu“, – dalijasi mintimis V. Praškevičienė.
Turiningas laisvalaikis
Rankdarbių meistrės, paklaustos, ar nepabosta sėdėti prie savo kūrinio, tik nusijuokia – vadovė pasiūlo pusvalandį persiorientuoti į vaidybą ar judesio veiksmą. „Iš tikrųjų tas pats darbas, reikalaujantis ypatingo atidumo ir kruopštumo, gali išvarginti vaikus. Todėl keičiame veiklos pobūdį – kokį pusvalandį vaidiname spektaklį ar kuriame muzikines kompozicijas, o toliau grįžtame prie tos pačios veiklos. Darželio lankytojai, taip pat dalyvaujantys saviraiškos būrelyje, semiasi teatro žanro paslapčių. Pirmuosius žingsnius užsiėmimuose jie žengia nuo paprastų dalykų – mokosi taisyklingai stovėti, raiškiai kalbėti, susipažįsta su scenine kultūra. Tapę „artistais, surengia vaidinimus darželyje“, – aiškina vadovė.
Praškevičienės nuomone, pradėję lankyti mokyklą, tokie vaikai su savimi atsineša tam tikros patirties, tad lengviau įsijungia į bendruomenės veiklą, o kai kurie įgytas žinias gilina Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje.
„ Visi vaikučiai yra mieli ir šaunūs. Svarbiausia – norėti, o išmokti galima viską“, – pasidžiaugia daugelį metų „Kaukutės“ teatro veiklą puoselėjanti V. Praškevičienė.
Saviraiškos būrelio vadovė kartu su patikimais jo lankytojais veda edukacines valandėles ne tik Rukloje, kitose seniūnijose, bet ir įvairiuose Lietuvos rajonuose organizuojamuose renginiuose. Juose žmonės mokomi, kaip iš paprastų priemonių pasigaminti sagę, apyrankę, kitokį papuošalą ar namų dekorui tinkantį kūrinį.
Tokia veikla – tai kultūringo ir prasmingo laisvalaikio praleidimo forma, ugdanti kūrybiškumą, savarankišką ir nevartotojišką požiūrį į gyvenimą.
Anot Vilmos, „svarbiausia – įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose.“
Irena BŪTĖNAITĖ
