Vasario 13 d. Jonavos kultūros centro Meno galerijoje atidaryta tekstilės paroda „Pradžioje buvo ženklas...“ „Nuo senų laikų simboliai, ženklai, ornamentai turi ne tik estetinę funkciją, bet ir atspindi tautos praeitį, krašto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius. Labai džiugu, kad tokia graži paroda atkeliavo ir į Jonavą. Perskaičiusi parodos pavadinimą iš karto prisiminiau Evangelijoje Jono užrašytus žodžius: „Pradžioje buvo žodis.“ Šioje tekstilės kūrinių kolekcijoje ženklas tapo kūnu ir gyvena tarp mūsų stebint parodos autorių darbus. Šiandieną parodoje dalyvauja šios autorės: Liucija Banaitienė, Danguolė Bečelytė-Čachavičienė, Danguolė Brogienė, Gitana Evseičikaitė, Zinaida Dargienė, Milda Dulkytė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Virginija Kirvelienė, Liucija Kudžmienė, Rūta Marija Narvydienė, Vilma Marė, Gražina Martinkevičiūtė, Irena Piliutytė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Ona Staskevičienė, Danutė Valentaitė, kurių darbai skatina mus domėtis savo tautos meno ištakomis, ženklų ir simbolių reikšmėmis“, – parodos atidarymo metu kalbėjo Gitana Daugirdienė, Kultūros centro Meno galerijos dailininkė apipavidalintoja.
„Pagrindinis autorių tikslas ir misija – skleisti tekstilės meno idėjas Lietuvos (o taip pat ir kaimyninių šalių) regionuose, įsikūrusiuose atokiau nuo kultūros ir meno centrų. Jau 10 m. keliauja konkursinės tekstilininkių kolekcijos „Simbolių kalba šiuolaikinėje tekstilėje“, „Baltų ženklai tekstilėje“, „Tradicija ir dabartis“, „Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje“, skirtos mūsų tautos kultūrinio paveldo aktualizavimui, analizei ir pažinimui, – pasakojo Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto tekstilės studijos vadovė B. Sarapienė. – Tyrinėti ir vaizduoti senąjį mūsų tautos kultūrinį palikimą globalizacijos kontekste, kai kasdieną susiduriame su vis didesniu vertybių nuosmukiu, tampa ne tik labai svarbiu, bet ir sudėtingu iššūkiu. Idėja kalbėti apie tautos šaknis ir vertybes kilo mąstant apie žmogų, kaip tam tikros sistemos ir jos pratęsimo per tradicijas, papročius, simbolius, dalį. Tautybė ir tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti traktuojamos, kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Kelerius metus iš eilės organizuotos šiuolaikinės tekstilės parodos buvo bandymas suaktyvinti tautinio ornamento, baltų ženklų reikšmę ne tik šiuolaikiniame mene, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime.“
Apie parodoje eksponuojamus tekstilės kūrinius, jų technikas ir galimybes įgyvendinant autorių sumanymus parodos lankytojams pasakojo M. Sinkevičienė ir D. Valentaitė. „Darbai yra įvairūs, naudojamos skirtingos technologijos, kadangi autorės į tą patį ženklą žiūri vis kitaip, gal todėl ši tekstilės paroda yra tokia populiari. Pradžioje kilo mintis sukurti darbus su ženklais, lietuviška ornamentika, kad paroda trauktų lankytojų akį apčiuopiamu šiuolaikiškumu, nuoširdumu, kad kiekvienas prisilietęs prie darbo atsimintų savo šaknis ir istoriją. Mums pasisekė, kad buvome pakviestos surengti parodas Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Šiandieną parodoje eksponuojama 20 autorių darbų, vienos – O. Staskevičienės – tarp mūsų jau nebėra, bet jos pirmasis darbas – panaudotos medžio šakelės, kurios buvo surinktos nuo grindinio ir iš jų sudėlioti ženklai, susiūti ant drobės, – keliauja į visas parodas.“
Išties paroda traukia ne tik akistata su istorijos klodais. Tai – ištisas tekstilės transformacijos universitetas: kiekvienos autorės darbas sukurtas skirtinga technika, pradedant nuo audimo staklių ir baigiant skaitmeninėmis technologijomis.
Austi paveikslai su augalinių dažų spalvomis, žemės meno technika, iš vario vielučių išaustas paveikslas, baltų ženklais padabintų audimų instaliacija, vaizduojanti skaromis apsigaubusias iš bažnyčios einančias močiutes – pačias pirmąsias mūsų tekstilininkes, ženklai milžiniškoje pirštinėje, lininiame drabužyje, ženklai, įspausti naudojant šiuolaikines technologijas...
Kam neteko laimės to pamatyti – paroda Kultūros centro Meno galerijoje veiks iki kovo 11 d.
Beje, kitokios tekstilės moterų sąjungos pavadinimas yra ESAME – entuziasčių sąjunga atviroms meno erdvėms. Šių darbščių tekstilininkių ir jų darbų laukia dar daug Lietuvos miestų ir miestelių meno erdvių, pakvietimų yra daug, nes žmonės pasiilgę senosios tautinės kultūros, simbolių ir šventų ženklų.
Eitvydė PRANEVIČIENĖ
