Klysta tie, kurie įsitikinę, kad dėl nepakankamumo išsiplėtusios kojų venos yra vien pagyvenusių moterėlių ar visą parą aukštakulnių nenusiaunančių damų problema, kai nukenčia estetinė kojų išvaizda.
„Kėdė – nevykęs civilizacijos išradimas“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė. Mokslininkai antropologai, tiriantys žmonių, kaip biologinių būtybių, kilmę ir raidą, sako, kad evoliuciniu požiūriu geriausia mums būtų stovėti, vaikščioti, bėgioti arba gulėti. Sėdėjimas – viena pačių blogiausių, nenatūralių žmogaus kūno padėčių.
Prisipažinti „esu alkoholikas“ nėra lengva. Ne veltui anoniminių alkoholikų klubuose tokia mantra pradedamas susitikimas, ir tikrai toli gražu ne kiekvienam pavyksta šį teiginį ištarti balsu. Keista išgirsti „esu alkoholikas“ ir iš žmogaus, kuris jau gerą dešimtmetį nevartoja nė lašo alkoholio. Tačiau priklausomybė yra lėtinio pobūdžio liga, jos eigą galima kontroliuoti. Į velnio lašų liūną žmones pastūmėja įvairios priežastys – genetika, socialinė aplinka, psichikos ligos.
Išblyškusi vaiko oda, pamėlę paakiai, įtrūkę lūpų kampučiai, nuovargis, apetito stoka. Mamos greitai nustatytų diagnozę – mažakraujystė, trūksta geležies. „Ligą diagnozuoti gali tik gydytojas. Ir nebūtinai mažakraujystė atsiranda dėl geležies stokos organizme, kaip mano daugelis“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje Vilniuje, vaikų hematologė Valentina Daugelavičienė.
Įprastai alkoholizmą siejame su asocialiais arba žemesnio socialinio statuso asmenimis. Gatvėje matydami girtuoklį dažnai pagalvojame: „Neturi žmogus valios, negalvoja apie save ir artimuosius, o gal tiesiog nepajėgė atsitiesti po užgriuvusių bėdų, žodžiu, nesusiklostė gyvenimas.“ Pagalvojame ir sukame į barą arba klubą, kur kartu su „kultūringais“ žmonėmis atsipalaiduojame mėgaudamiesi brangiais kokteiliais ar degustuodami stipriuosius gėrimus...
Lapkričio 14 d. minime Pasaulinę diabeto dieną. Taip pagerbiamas Frederikas Bantingas, kuris pirmasis pasaulyje pagamino insuliną ir efektyviai jį panaudojo diabetui gydyti. Už šį išradimą F. Bantingui ir jo kolegai Dž. Makleodui 1923 m. buvo skirta Nobelio medicinos premija.
21-erius – tiek metų pamažu silpo Gražinos regėjimas. Nuo 18 m. akinius nešiojusi moteris jau buvo pripratusi prie nepatogumų, tačiau kai vieną vakarą važiuojant į namus staiga pablogėjo regėjimas, suprato, kad būtina ieškoti išeities.
Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija prognozuoja, kad 2030 m. kas antras europietis sirgs viena ar kita alergine liga. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro alergologė ir klinikinė imunologė Kotryna Linauskienė kasdien susiduria su kontaktinio dermatito atvejais, kurį dažniausiai sukelia kasdienio vartojimo buities produktai, kosmetika, medikamentai ir chemijos pramonės gaminiai.
Alerginių ligų mastas pasiekė tokį lygį, kad apie jas kalbame kaip apie kokią chronišką slogą: tikrai nemalonu, bet ne taip jau ir pavojinga.
Dar atsimename tuos laikus, kai mūsų tėvai, laukdami svečių, ypač šeimų su vaikais, stengdavosi iš anksto sužinoti, kokiais skanėstais galėtų pradžiuginti. Keičiasi laikai, keičiasi ir papročiai. Dabar jau savaime suprantama atvykstančiųjų teirautis, ar jie viską valgo, ar nėra kam nors alergiški.
