21-erius – tiek metų pamažu silpo Gražinos regėjimas. Nuo 18 m. akinius nešiojusi moteris jau buvo pripratusi prie nepatogumų, tačiau kai vieną vakarą važiuojant į namus staiga pablogėjo regėjimas, suprato, kad būtina ieškoti išeities.
Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija prognozuoja, kad 2030 m. kas antras europietis sirgs viena ar kita alergine liga. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro alergologė ir klinikinė imunologė Kotryna Linauskienė kasdien susiduria su kontaktinio dermatito atvejais, kurį dažniausiai sukelia kasdienio vartojimo buities produktai, kosmetika, medikamentai ir chemijos pramonės gaminiai.
Alerginių ligų mastas pasiekė tokį lygį, kad apie jas kalbame kaip apie kokią chronišką slogą: tikrai nemalonu, bet ne taip jau ir pavojinga.
Dar atsimename tuos laikus, kai mūsų tėvai, laukdami svečių, ypač šeimų su vaikais, stengdavosi iš anksto sužinoti, kokiais skanėstais galėtų pradžiuginti. Keičiasi laikai, keičiasi ir papročiai. Dabar jau savaime suprantama atvykstančiųjų teirautis, ar jie viską valgo, ar nėra kam nors alergiški.
Užmaršumas atsiranda tuomet, kai smegenys yra blogai aprūpinamos deguonimi ir maisto medžiagomis – dažniausiai dėl streso ar dėl nepilnavertės mitybos. Mąstymas sutrinka ir dėl vidinių konfliktų, klaidingo mąstymo, kai ligonis ne viską mato ir girdi, nes aplinka jo nedomina.
