Balandžio pradžioje Jonavos kultūros centro Meno galerijoje atidaryta personalinė Motiejaus Malinausko tapybos darbų paroda intriguojančiu pavadinimu „PARUODA“.
Motiejus Malinauskas (gim. 1991 m.) jau dešimt metų kuria, yra neprofesionalus dailininkas. Tai trečioji jo kūrybos paroda, kurioje eksponuojama šešiolika paveikslų. Tarp jų – „Žolynas“, „Sargas“, „Katinas“, „Paukščio skrydis“, „Povandeninė drama“. Autoriaus interpretacinė tapyba pasižymi savitu požiūriu į aplinką, kūryba balansuoja tarp realybės ir fantazijos, o paveikslų simbolika skatina ieškoti gilesnių prasmių.
Motiejus Malinauskas daug laiko skiria savarankiškoms psichologijos studijoms ir sako, kad tapyba jį gelbėja. „Jei neturiu galimybės tapyti, jaučiuosi prastai. Yra didžiulis noras kurti, ir tai, ką jaučiu, turiu tuoj pat perteikti drobėje. Mane valdo beprotiškai stipri fantazija. Aiškios emocijos.“
Šiandien menininkas gyvena ir kuria Jonavoje. Jis vedęs, iš pirmos santuokos turi sūnų. Pagal profesiją – virėjas, tačiau šio darbo ėmėsi tik trumpam. Vėliau dirbo autobuso vairuotoju Kaune, kol galiausiai pasuko kitu keliu. „Taip prasidėjo kelionės – veždavau žmonių grupes į Paryžių, vaikų kolektyvus į Berlyną. Išvažinėjau nemažai Europos, aplankiau daugybę meno muziejų. Maždaug kas tris mėnesius grįždavau į Lietuvą. Gruodžio mėnesį likau visam laikui.“
Autorius taip pat dekoruoja gėlių vazonus. Į meno kelią pasuko neatsitiktinai – polinkį į kūrybą paveldėjo iš savo tėvo, dailininko Modesto Malinausko. „Atsimenu, buvau dar mažas, kai pirmą kartą paėmiau tėvo teptuką… Bet gyvenimas susiklostė taip, kad tėvai išsiskyrė. Gal todėl mano kūryboje dominuoja vaikiškumas – jį vertinu, nes suaugę žmonės dažnai jį pamiršta.“
Parodos pristatymas išsiskiria ir dar viena detale – autorius jį pateikė ranka rašytu tekstu, taip pat ranka užrašyti ir paveikslų pavadinimai.
Kalbant apie techniką, darbuose naudojami trumpi, „brūkšniniai“ potėpiai, siejami su impresionizmu ir postimpresionizmu. Spalvos susimaišo žiūrovo akyse, sukurdamos šviesos ir vibracijos efektą. Trumpi, kapoti potėpiai ir storas dažų sluoksnis suteikia paveikslams reljefo bei judesio.
Kai kuriuose darbuose autorius naudoja lengvesnius potėpius, suteikdamas paveikslams minkštumo ir švytėjimo. Jo kūryboje galima įžvelgti sąsajų su Žoržo Sero, Ogiusto Renuaro puantilizmu, o Lietuvoje – su Antano Samuolio ir Modesto Malinausko darbais.
Menininko kūryba nukelia į sapnišką, kartais vaikišką pasaulį, kuriame susipina gamta ir fantasmagoriniai vaizdiniai. Paveikslai tampa nerealistiški, kartais baugūs ar chaotiški. Tapybos taisyklių laužymas leidžia savamoksliui menininkui drąsiau eksperimentuoti, o jo darbai išlaiko individualų braižą.
Juose juntamas stiprus emocinis krūvis – kartais netvarkingas akademinės tapybos požiūriu, bet būtent tai suteikia kūriniams gyvumo. Akivaizdu, kad Motiejus Malinauskas nesiekia įtikti meno kritikams ar galerijų standartams – jo kūryba orientuota į asmeninį išgyvenimą ir ryšį su žiūrovu.
Paroda vyks iki gegužės 7 d.
Eitvydė Pranevičienė
Galerija iš K2: {gallery}9691{/gallery}
