Smarkaus potvynio baiminęsi gyventojai, įsikūrę prie Neries, gali lengviau atsipūsti – šių metų ledonešis neišdrįso parodyti savo galių, kurias demonstravo 2010-aisiais ir prieš penkerius metus. Tačiau sodų bendrijoje „Žilvitis“ pakilęs vanduo ir plaukiančios lytys paliko savų pėdsakų.
Padėjo prevencinės priemonės
Po gana speiguotos žiemos patirti pavasarinį gamtos šėlsmą didžiausia grėsmė buvo iškilusi Salupių, Guldynų bei Šešuvos kaimuose gyvenantiems žmonėms. Praėjusios savaitės ketvirtadienio vakarą upės vanduo staiga pakilo, į pavojingose vietose esančius kiemus plūstelėjęs vanduo bemat užpylė rūsius ir kiemus.
„Buvo apsemtos kelios sodybos, bet nereikėjo valčių, kaip praėjusiais kartais, žmonės braidė apsiavę aulinius batus. Bet vandens ir šį kartą pakako. Vienas šeimininkas rūsyje „prisižvejojo“ pusę kibiro gražių žuvų be jokios meškerės“, – pasakojo „Žilvičio“ sodų bendrijos pirmininkė Lionė Armonienė.
Pasak Savivaldybės patarėjo-parengties pareigūno Vytauto Kaminsko, šįkart nereikėjo evakuoti gyventojų. „Prieš kelis mėnesius žmonėms buvo išplatinti informaciniai lankstinukai, kaip derėtų pasiruošti šiam atvejui. Ten, kur planavome didžiausią potvynio grėsmės tikimybę, buvo parūpinta smėlio, maišų, kad gyventojai galėtų pasidaryti barikadas, apsaugančias nuo plūstančio vandens. Faktai rodo, kad prevencinės priemonės pasiteisino – evakuacijos neprireikė. Visi atsargumo dėlei automobilius paliko atokiau pavojingos zonos, ant kelio, kad galėtų, reikalui esant, išvažiuoti. Čia naktį budėjo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažas“, – apie pirmąją potvynio bangą pasakojo V. Kaminskas.
Po pirmosios bangos
Kalbėdamas prieš savaitę, jis akcentavo, kad Šventoji, netoli Jonavos įtekanti į Nerį, dar užšalusi, tad nuo oro temperatūros priklausys, kada ledai pradės aižyti, o lytys pasiduos srovei.
„Laukiame ledonešio. Šis reiškinys priklausys nuo įnoringos ponios Neries norų. Jei nesusidarys ledų sangrūdų, didesnis pavojus „Žilvičiui“ ir kitoms sodų bendrijoms nekils. Tokių vietų, kur, sakykime, „užsikimštų“ upė ledais, nelabai yra. Pavojingiau būtų, jeigu prasidėtų staigus atlydys ir susidarytų dideli ledo luitai. Tada, nukritus vandens lygiui ir susiaurėjus upės vagai, sekliose vietose sangrūdoms būtų palankios sąlygos. Tikiuosi, kad artėjantis ledonešis didesnių nemalonumų nepridarys“, – po pirmosios potvynio bangos samprotavo civiline sauga besirūpinantis parengties pareigūnas.
Atplukdytos dovanos
Ilgai laukti neteko – penktadienio pavakarę jonaviečiai jau fiksavo vaizdus, kaip upė neša ne tik ledus, bet ir medžius bei visokias atliekas. Šventoji pratrūko ir su ledais pasileido į Nerį.
„Apie 20 valandą ledonešis pasiekė ir „Žilvitį“. Vandens buvo labai daug, bet tas „užpylimas“ truko neilgai, tačiau, nors vanduo Neryje ir atslūgo, bet dar ir apie vidurnaktį jo buvo pilni kiemai. O išaušus rytui, vandenį pakeitė purvynas, dumblas, srovės ir ledų atplukdytos „dovanos“ – buteliai, visokie buities daiktai, kitokios šiukšlės“, – įspūdžiais dalijosi L. Armonienė, pridurdama, kad pirmoji banga buvo galingesnė už antrąją.
Jos teigimu, rūpesčių gyventojams pridaro gruntiniai vandenys, kuriems įtakos turėjo ir potvynis. Net ir tų kiemų, kurių ledonešio metu neužliejo, šeimininkai į pagalbą priversti pasitelkti siurblius ir jų pagalba sumažinti besikaupiančio gruntinio vandens kiekį.
„Nerimo turėjome daug, bet šiemet potvynis buvo kur kas mažesnis ir trumpesnis. Didelių nuostolių ledonešis nepridarė. Prisimenu, 2010 metais tik trečią parą vanduo pradėjo slūgti. Dabar reikės surinkti visas atliekas, kurias sunešė vanduo, apsišvarinti ir laukti, kol žemė išdžius“, – mintija bendrijos pirmininkė, dėkodama visoms institucijoms už skirtą dėmesį, domėjimąsi ir rūpinimąsi soduose gyvenančių žmonių saugumu.
Irena BŪTĖNAITĖ
L. Armonienės nuitraukos.
