Pasaulyje susidariusi geopolitinė situacija gąsdina trečiuoju pasauliniu karu. Nėra dienos, kad mūsų šalies žiniasklaida neįspėtų apie naujus karo židinius tai viename, tai kitame pasaulio krašte. Lietuvos žiniasklaidoje rašantys ir kalbantys ekspertai, politikai ar apžvalgininkai kiekvieną dieną primena žmonėms apie artėjančią dieną „X“ ir pasiruošimą jai. Tokie pranešimai sėja nerimą ir kelia psichologinę įtampą.
Apie neramią padėtį, pasiruošimą ekstremaliems įvykiams savo įžvalgomis paprašėme pasidalinti Jonavos rajono savivaldybės patarėją-parengties pareigūną Vytautą Kaminską.
Komandinis darbas
Už civilinę saugą atsakingas pareigūnas atkreipia dėmesį, kad ši tema tapo itin aktuali nuo 2022 metų, kuomet prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą. Karui tęsiantis penktus metus, Lietuvos aukščiausioji valdžia suprato, kad savivaldybės nepajėgios savo lėšomis pasirengti galimoms grėsmėms, tad imta spręsti šį opų klausimą šalies lygmeniu.
„Dabar savivaldybė gali teikti projektus pagal atitinkamas programas ir gauti tikslinę finansinę paramą, pavyzdžiui, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų įrengimui ar naujų sukūrimui. Turime galimybę planuoti į priekį, numatyti, kas reikalinga mūsų rajone, kiek tam reikia lėšų ir panašiai. Labai svarbu įsivertinti priemones ir darbus, bendrauti su įvairiomis institucijomis, susiplanuoti, kaip išvengti krizės ar, jai ištikus, kokiais būdais sumažinti pavojaus pasekmes. Savivaldybėje yra sudaryta gera komanda, kurioje dirba išmanantys specialistai, turintys patirtį projektų rašymo, viešųjų pirkimų, kitose srityse. Procesas yra sudėtingas, bet įsivertiname visas galimybes ir dirbame neblogai“, – patikina V. Kaminskas, koordinuojantis visą situaciją.
Visoje šalyje jaučiama aktyvesnė karo komendantūrų veikla, dabar, taikos metu, organizuojami įvairūs mokymai, stiprinamas pilietinis ugdymas ir t. t. Beje, Jonava taip pat turi karo komendantą, kuris tarpininkauja tarp kariuomenės ir civilinės saugos.
Išvykimo krepšio svarba
Pasak pašnekovo, niekas negali žinoti, ko galime sulaukti ateityje, tačiau pataria nepanikuoti, pernelyg nesijaudinti, bet gyventi „šalta“ galva ir elgtis normaliai. Kiekvienas gyventojas turi įvertinti esamą situaciją ir būti pasiruošęs netikėtumams. Anot jo, gali ištikti ne tik karas, pasitaiko ir kitokių atvejų – prisiminkime sprogimą Vilniaus daugiabutyje ar staiga name kilusį gaisrą.
Visi gyventojai tikrai turi savo namuose reikmenų, kuriuos pravartu laikyti vienoje vietoje, kad, ištikus bėdai, pakaktų tik pasiimti nešulį ir skubiai pasišalinti iš pavojingos zonos. Interneto puslapyje lt72.lt yra pateiktos svarbios rekomendacijos, su kuriomis turėtų susipažinti visi žmonės. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie išvykimo krepšius, bet didžioji pusė Lietuvos gyventojų į tai žiūri gana atsainiai, kitaip tariant, neturi jų pasiruošę. Sklando kalbos, kad šį klausimą ketinama spręsti įstatymu, numatant privalomą tvarką.
„Tai gali būti ne tik specialus išvykimo krepšys, šiam reikalui tinka lagaminas ar koks stiprus dėklas būtiniausiems daiktams, kurių pakaktų trijų parų laikotarpiui. Būtinai reikia pasiimti vaistų, maisto, telefoną, drabužių, peilį, tvarsliavos ir t. t. Ne krepšyje, o prie savęs, kišenėje, svarbu turėti šeimos nuotrauką, dokumentus ir, žinoma, grynųjų pinigų. Manau, kad sukrauti būtiniausius reikmenis į vieną vietą, tikrai nėra sudėtinga. Tad, nepaisant to, kad jokios kritinės situacijos nėra, derėtų nenumoti ranka į išvykimo krepšį ir jį pasiruošti“, – pataria Savivaldybės parengties pareigūnas.
Apie priedangas
Pašnekovas pabrėžia, kad prieš kaukiant sirenoms, pranešančioms apie oro pavojų, visi gyventojai gautų informaciją ir perspėjimą. Per Lietuvos televiziją, radiją būtų perduoti įspėjantys pranešimai, konkrečiai nurodantys, kaip elgtis – evakuotis ar bėgti į artimiausią priedangą. Jo teigimu, sirenų kaukimas pasigirstų tik kraštutiniu atveju.
Kalbinti jonaviečiai prisipažino, nežinantys, kur turėtų slėptis, kilus pavojui. Pasak V. Kaminsko, pagrindinės priedangos yra Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos ir Sporto arenos patalpose. Kultūros centras, turintis didelius rūsius, paliktas rezervui.
Priedangų sąrašą Jonavos rajono gyventojai gali surasti programėlėje „Jonava“ ar tiesiog internete.
Jonaviečiai kalba, kad, kilus pavojui, priedangos ieškotų namų rūsiuose. Parengties pareigūnas skeptiškai vertina tokią idėją ir įspėja, kad slėptis tokioje vietoje nesą saugu. Patalpa, V. Kaminsko teigimu, turėtų apsaugoti žmogų nuo skeveldrų, stiklo šukių, turėti tvirtą betoninę apsaugą.
„Geriau jau niekur nebėgti, bet likti namuose kur nors už storesnės sienos, kurios nepasiektų dūžtantys langų stiklai. Pagalvokime, kas atsitiktų, jeigu rūsyje nėra atsarginio išėjimo, o susirinkusiuosius užgriūva luitai sugriautų sienų? Žmogus patektų į spąstus, – aiškina Savivaldybės patarėjas-parengties pareigūnas V. Kaminskas. – Kviečiu rajono gyventojus susipažinti su visa teikiama informacija apie priedangas, išvykimo krepšius, bet nepasiduoti panikai. Juk gyvename normaliai, visos institucijos dirba, vyksta renginiai, koncertai, situacija nėra kritinė. Bet, prisimindami patarlę, kad „atsarga gėdos nedaro“, pasiruošimo ekstremaliems atvejams neignoruokime.“
Svarbus projektas
Pernai Jonavos rajono savivaldybė įgyvendino projektą „Priedangų infrastruktūros plėtra Jonavos rajone”. Projekto metu modernizuotos penkios priedangos, įrengtos Justino Vareikio, Raimundo Samulevičiaus progimnazijose, „Neries“ pagrindinėje mokykloje ir „Žilvičio bei „Dobilo“ vaikų lopšeliuose-darželiuose.
Šiose švietimo įstaigose jos pritaikytos asmenims, turintiems judėjimo negalią, kadangi nė viena iš jų nebuvo tinkamai prieinama riboto judumo gyventojams. Tai leis žmonėms su negalia saugiai naudotis civilinės saugos infrastruktūra.
Kita projekto veikla skirta priedangų funkcionalumo užtikrinimui nutrūkus centralizuotam energijos tiekimui. Kiekvienoje priedangoje įrengtas dyzelinis elektros generatorius su automatiniu įsijungimo mechanizmu (ARĮ). Šie įrenginiai užtikrins nepertraukiamą gyvybiškai svarbių paslaugų, tokių kaip elektra ar šildymas, prieinamumą.
Projektas, kurio vertė – 139 000 eurų, finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.
Iki 2030 m. priedangų atnaujinimui ar įrengimui Valstybė žada skirti 77 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje įrengta apie 6,4 tūkst. priedangų, kuriose laikinai prisiglausti galėtų 1,5 mln. gyventojų.
Kas yra priedangos?
Priedangos – iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti statiniai , patalpa, inžineriniai įrenginiai ar kiti objektai, galintys sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).
Irena BŪTĖNAITĖ
