Labdaros ir paramos fondas „Jonaviečiai padeda” (Toliau – Fondas), savo veiklą pradėjęs 2022 metais, įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir rajono Savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą „Atvira Jonavos bendruomenė“, skirtą socialinę atskirtį patiriantiems Jonavos gyventojams, kurio tikslas – stiprinti bendruomeniškumą, įtraukti jonaviečius į aktyvų kultūrinį bei socialinį gyvenimą, ugdyti saviraišką, organizuoti susitikimus, diskusijas ir t. t. Kovo 8-ąją Fondas, vykdydamas šį projektą, surengė popietę, kurioje buvo galima pasigėrėti veikloje dalyvaujančių moterų nutapytais paveikslais, pasiklausyti poezijos skaitymų ir muzikos.
Išsipildžiusi svajonė
Pasak projekto vadovės Gerdos Mockės, Fondo iniciatoriai Elmantas ir Lina Mickevičiai nuo karo pradžios vežė humanitarinę pagalbą prieš Rusijos agresorių kariaujančiai Ukrainai, paramą teikė mūsų krašte apsistojusiems ukrainiečiams. Elmanto teigimu, patirtis parodė, kad dirbant vieningai, galima pasiekti neįtikėtinai daug.
Laikui bėgant, Fondo steigėjai ėmėsi platesnės veiklos – ieškojo būdų, padedančių sutelkti Jonavos senjorus, nedirbančius asmenis, negalią turinčius, vienišus ar tiesiog negalinčius savęs realizuoti žmones į bendruomenę.
„Projektas „Atvira Jonavos bendruomenė“ buvo mano svajonė – dirbti su bendruomene. Ir ji išsipildė. Labai džiaugiuosi, kai susirenka šilti žmonės, norintys bendrauti, siekiantys pažinti vieni kitus“, – sakė projekto vadovė, kviesdama stabtelėti ties moterų nupieštais paveikslais, pasigrožėti jų sukurtais rankdarbiais.
Jos teigimu, iš pradžių būta nerimo: ar supras jonaviečiai Fondo geranoriškumą? Ar ateis į nemokamas veiklas? Ar panorės atsiverti ir pasidalyti savo meniniais sugebėjimais?
Praėjusių metų rugsėjį startavęs projektas parodė, kad žmonės nori ir susitikti, ir pasikalbėti, ir pristatyti savo kūrybinius sumanymus bei darbus. „Šiandien jau drąsiai galime sakyti – bendruomenė auga. Užsiėmimus pastoviai lanko apie 15–20 žmonių. Šiose patalpose, kurias Fondas nuomojasi, žaidžiame protmūšius, stalo žaidimus, mezgame, dalyvaujame teminiuose pokalbiuose. Štai menininkė Violeta Borsevskienė veda dailės užsiėmimus. Visas priemones superkame, tereikia tik ateiti ir puikiai praleisti laiką. Visos veiklos yra nemokamos, – patirtimi dalijosi G. Mockė. – Didžiausias džiaugsmas slypi paprastose akimirkose – kažkas paskaito savo eiles, kažkas atsineša dar šiltą obuolių pyragą ar rudeniu kvepiantį obuolį iš savo sodo. Tokios smulkmenos kuria tikrą jaukumą – tą, kurio šiandien visi pasiilgę.“
Kūrinių ekspozicija
Kovo 8-ąją susirinko kelios dešimtys projekte dalyvaujančių jonaviečių. Visas moteris tulpių žiedais pasveikino Fondo įkūrėjas E. Mickevičius.
Patalpų sienas puošė moterų nutapyti paveikslai. Paveikslų autorė Vilija Kaunietienė prisipažino, kad jai malonu čia ateiti, susitikti su bendraminčiais. „Sėdi namuose, atrodo, gaubia pilkuma, norisi pasikalbėti, pabendrauti su žmonėmis. O čia ateini – ir liūdesio tarsi nebūta. Gera turėti tokią projektų vadovę, kuri kiekvienam randa malonų žodį, kiekvieną pažįsta ir kalbasi kaip su geru bičiuliu. Mes juk jau vyresni, o ji dar jauna moteris, bet nejaučia jokios atskirties. Ši bendruomenė yra kaip koks traukos centras“, – nuomonę išsakė pašnekovė.
Moteris prisipažįsta, kad teptuką į rankas paėmė tik prieš pusantrų metų, iki tol tokia veikla neužsiėmė. Atėjusi į Trečiojo amžiaus universitete (TAU) veikusią Dailės studiją įgijo tapybos pagrindus, o paskui paveikslus kurti ėmėsi savarankiškai. „Kodėl pasirinkau dailę, negaliu pasakyti. Matyt taip patarė vidinis balsas. Tada davė drobę, teptukus ir liepė tapyti. Štai ten mano pirmasis TAU nutapytas paveikslas „Debesys“. Dabar kuriu jau pati. Bet prieš akis privalau turėti kažkokį reginį, kurį norėtųsi perkelti ant drobės, iš fantazijos, matyt, nesugebėčiau tokio vaizdo nupiešti“, – samprotauja statybos inžiniere dirbusi V. Kaunietienė.
Daugybę savo tapybos darbų į parodą pristatė Ligita Koženiauskaitė. Projekto vadovė prisimena, kai ši jauna menininkė atnešė vieną nedidelį paveikslą ir padovanojo Fondui. „Tai buvo kaip jos padėka už tai, kad po ilgos tylos, po apsilankymų bendruomenės sueigose, šios dailininkės viduje įvyko sprogimas – tiesiog iš naujo prakalbo tapybos mūza. Tik pažvelkite, kiek daug jos paveikslų šiandien puošia mūsų patalpas“, – rodydama į Ligitos paveikslų ekspoziciją, džiaugėsi G. Mockė.
Parodoje akį traukė Viktorijos Čebotariūnienės skiautiniai, batais apauti, spalvingais drabužiais aprengti velykiniai margučiai, V. Borsevskienės, kitų meniškos sielos moterų sukurti darbai.
Prisilietimas prie savęs
Moters dienai skirtame renginyje dalyvavusi menininkė, poetė, simbolinio šokio kūrėja Inga Zažeckaitė iš Kauno ne tik paskaitė savo sukurtų eilėraščių, bet ir pristatė jausmingą programą „Gervės skrydis“, kurioje per šokį perteikė žmogaus gyvenimo tarpsnius. Supažindindama su to paties pavadinimo knyga vaikams ir suaugusiesiems, viešnia pastebėjo, kad savo pasakų rinkinyje „Gervės skrydis“ ji stengėsi paliesti žmogaus jausmus, prisiliesti prie netekties ir parodyti, kad amžinai išeiti galima su šviesiomis mintimis, kurios gali nuvesti labai toli. O šokiu norėjusi perteikti gyvenimo prasmę per šviesą, nes, anot menininkės, Gimimas ir Išėjimas yra šviesa – „ateiname iš šviesos ir išeiname į šviesą“.
„Pabūkime bendrystėje. Mūsų, menininkų, sielos yra labai jautrios. Matau, kad čia susirinko meniškų sielų žmonės. Visi turime ir tamsių kertelių, bet einame į šviesą. Tai ir pabūkime prisilietime prie savęs“, – kvietė I. Zažeckaitė.
Savo kūryba pasidalijo ir Fondo įkūrėjas E. Mickevičius. Jo skaitomuose eilėraščiuose išryškėjo meilė Lietuvai ir žmogui. O vieną eiliuotą kūrinį jis dedikavo Nakvynės namų bendruomenei, nes Fondas ne kartą yra skyręs paramą šios įstaigos gyventojams.
Eiliavimo talentą atskleidė jonavietis Vaidas Lukoševičius, prisipažinęs, kad jo kūrybiniame lobyne prisikaupė nemažai eilėraščių. Vyras norėtų išleisti poezijos rinkinį, tačiau tam reikia nemenkų lėšų. „Nesakau, kad šito man reikia tuojau pat. Pabandysiu susitaupyti. Juk šitoks pluoštas jau guli...“, – mintimis dalijosi kūrėjas, imdamas į rankas gitarą ir dovanodamas susirinkusiems bendruomenės nariams keletą savo kūrybos dainų.
Fondo įkūrėjo Elmanto sesuo Žermena, gyvenanti Latvijoje, atvyksta į susitikimus su projekto dalyviais ir veda dvasines valandėles „Laikas su Dievu“. Jos manymu, tai esą prasmingi ir svarbūs pokalbiai, leidžiantys žmogui giliau įvertinti savo mintis, poelgius ir nukreipti jį teisinga kryptimi. Pasak Žermenos, „susitikimai yra šviesos ir atvirumo laikas“. „Niekada nesakykite „niekada“, nes niekas nežino, ką mums yra paruošęs rytojus. Gyvenimas yra malda, kviečianti mus visus į atvirumą, pabūkime kartu“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Žermena.
Įdomios veiklos ir gera nuotaika
Tai buvo jauki, šviesi ir bendrystės kupina Moters dienos šventė, patvirtinusi, kokia aktyvi ir kūrybinga yra Jonavos bendruomenė.
Šia jaukia popiete projektas nesibaigia. Ateinantį rugpjūtį bus žengtas dar vienas žingsnis, bendruomenės narius kviečiantis į dienos stovyklas, mankštas, molio dirbtuves ir emocinio intelekto mokymus.
Prisijungti prie Fondo „Jonaviečiai padeda“ suburtos bendruomenės gali kiekvienas jonavietis, norintis įsilieti į aktyvesnę veiklą bei prasmingai praleisti laiką.
Fondas įsikūręs Klaipėdos g. 15 pastate. Bendruomenės nariai renkasi nelyginėmis darbo dienomis nuo 12 val. Projektų vadovė Gerda kiekvienam jonaviečiui garantuoja gerą nuotaiką ir daug įdomių užsiėmimų.
Irena BŪTĖNAITĖ
Autorės nuotraukos.
