Laikotarpis nuo Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Vasario 16-ąją iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Kovo 11-ąją yra išskirtinis ir ypatingas. Tai savaitės, kai apmąstome savo valstybės kelią, prisimename žmones, kūrusius laisvę, ir vertybes, ant kurių pastatyta mūsų valstybė.
Grįždama į 1990 metų kovo 11-ąją, prisimenu save studentę. Kaip ir daugelis jaunų žmonių, buvome pačiame įvykių sūkuryje. Sąjūdis, daugiatūkstantiniai mitingai, Vasario 16-osios minėjimai – visa tai kėlė stiprų pasididžiavimo, bendrystės ir vienybės jausmą. Tada atrodė, kad visa Lietuva kvėpuoja vienu ritmu.
Gerai prisimenu ir rytą po tos istorinės dienos. Viena mūsų bendrakursė į paskaitas atėjo pasipuošusi tautiniais drabužiais. Tai atrodė paprasta, bet tuo pačiu ir labai prasminga. Tą akimirką supratau, kad valstybė – tai ne tik politiniai sprendimai ar dokumentai: valstybė gyvena žmonių širdyse, jų laikysenoje ir pasirinkimuose.
Šiandien galime didžiuotis tais žmonėmis, kurie prieš daugiau nei trisdešimt metų nepabūgo prisiimti atsakomybės. Jie puikiai suprato riziką ir pavojus, tačiau vis tiek pasirinko laisvės kelią. Tai buvo lyderiai, kurie galvojo ne apie asmeninę naudą ar politinius dividendus, o apie valstybę ir jos ateitį.
Būtent tokia lyderystė padėjo Lietuvai per tris dešimtmečius nueiti nelengvą kelią. Mes tapome visateise NATO ir Europos Sąjungos nare, sustiprinome savo ekonomiką, įtvirtinome demokratiją ir užsitikrinome saugumo garantijas.
Tačiau šiandien vis dažniau kyla klausimas: ar neprarandame tos lyderystės dvasios, kuri padėjo mums atkurti valstybę? Ar sprendimai valstybėje vis dar priimami galvojant apie ilgalaikę jos ateitį, ar vis dažniau vadovaujamasi trumpalaikiais politiniais išskaičiavimais?
Visuomenėje daugėja nerimo dėl politinės kultūros, atsakomybės ir vertybinių pasirinkimų. Kartais atrodo, kad svarbiausi sprendimai grindžiami ne valstybės interesais, o momentine politine nauda. Tokiais momentais verta prisiminti Kovo 11-osios pamoką: valstybę kuria ne patogūs sprendimai, o drąsa prisiimti atsakomybę.
Todėl šiandien, minėdami Kovo 11-ąją, turime prisiminti dar vieną svarbią tiesą – valstybė nėra tik valdžios institucijos. Valstybė esame mes visi. Jei lyderystės ima stigti jos valdyme, iniciatyvos turi imtis piliečiai.
Nebūkime abejingi. Dalyvaukime rinkimuose, įsitraukime į visuomeninę veiklą, drąsiai ginkime savo vertybes ir valstybės kryptį, nes valstybę kuria ne pigesnis kuras ar trumpalaikiai ekonominiai sprendimai, bet laisvi ir orūs žmonės. Nepamirškime, kad laisvė – tai ne duotybė. Ji yra nuolatinis mūsų pasirinkimas.
Tegul Lietuvos žemėje žaliuoja ąžuolai – stiprybės, tvirtumo ir ilgaamžiškumo simbolis.
Su Kovo 11-ąja – visų mūsų švente!
Jolita PELECKIENĖ,
Lietuvos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Jonavos skyriaus pirmininkė
Politinė reklama bus apmokėta iš einamosios TS-LKD Jonavos skyriaus sąskaitos. Užs. Nr. 23
