Jonavos krašte gyvena daug talentingų menininkų – tapytojų, drožėjų, mezgėjų, lėlininkų, tautodailininkų, kitų sričių sumanių meistrų. Jonavos kultūros centro (JKC) Meno galerijoje ir Krašto muziejuje organizuojamos įvairaus žanro ir stiliaus jų darbų parodos, supažindinančios jonaviečius su vietos bei kitų rajonų kūrėjais. Tačiau pasitaiko atvejų, kai autorius, norintis savo kūrinius pateikti ekspozicijai, išgirsta neigiamą atsakymą.
„Alio Jonavos“ redakciją pasiekė nuoskaudą patyrusios Jonavoje gyvenančios skiautininkės Viktorijos Čebotariūnienės laiškas – „Kreipimasis dėl skiautinių meno vertinimo“, kuriame teiraujamasi apie darbų atranką bei tam tikrus parodų reikalavimus. Autorė pabrėžia „norinti sulaukti viešo ir aiškaus atsakymo iš atsakingų institucijų“. Atsakymų ieškojome Jonavos kultūros centre ir jam priklausančiame Krašto muziejuje.
Suglumino netikėta žinia
Laiške menininkė džiaugiasi ekspozicijų rengėjų veiklumu bei kūrinių įvairove. „Praėjo dar vieneri metai, ir baigėsi Jonavos menininkų darbų paroda – puiki galimybė kūrėjams pristatyti savo darbus Jonavos miesto bendruomenei ir svečiams. Nuoširdžiai dėkoju parodos organizatoriams už jų darbą ir pastangas“, – rašo ji.
Pasak V. Čebotariūnienės, JKC meno galerijoje organizuojamose parodose savo kūrybos skiautinius ji pristato ketvirtus metus. Bet, kūrėjos teigimu, šį kartą į ekspoziciją paimtas tik vienas darbas, be to, buvo duota suprasti, kad daugiau savo kūrinių į Meno galeriją nebeneštų – pasiūlyta savo kūrybą pristatyti Krašto muziejuje. Toliau laiške moteris dalijasi patirtimi apie tai, kaip pateko į nemalonią situaciją ir buvo įskaudinta.
„Šių metų kvietime dalyvauti buvo kviečiami visi, kurie tapo, eksperimentuoja su įvairiomis medžiagomis, kuria grafiką ar „ready-made“ stiliaus darbus.
Šiais metais buvo eksponuojamas tik vienas mano darbas. Suprantu, kad parodoje reikia vietos visiems kūrėjams. Tačiau buvau informuota, jog mano darbai „kažkaip iškrenta“, nors kartu pripažįstama, kad jie yra estetiški ir reikalaujantys daug darbo. Taip pat buvo pasakyta, kad ateityje daugiau mano darbų priimti neplanuojama. Man net oro pritrūko – taip buvau priblokšta“, – nuoskauda dalijasi moteris ir akcentuoja, jog skiautinius į Meno galeriją atnešė jau paruoštus pakabinti, kaip parodoms pristatomi paveikslai.
Nežinomybės erdvėje
Ieškodama kitų galimybių eksponuoti savo kūrinius, moteris du kartus kreipėsi į Krašto muziejų.
„Prieš metus buvau pakviesta edukatorės Rasos Libienės, kuo labai apsidžiaugiau, tačiau po darbų peržiūros iš jos išgirdau, jog mano kūriniams labiau tiktų Kultūros centro Meno galerija, mat juose per mažai tradicinių elementų. Tai dabar jau nebesuprantu, kaip elgtis? Meno galerija paėmė vieną ir pasiūlė eiti į muziejų, o muziejus sako, kad netinka, siūlo keliauti į Kultūros centrą. Tai ką daryti? Lieka tik ant tvoros kur nors eksponuoti. Mėto mane kaip karštą bulvę“, – sako skiautininkė.
Skiautinių kūryba jonavietė užsiima jau apie 30 metų, teorijos ir praktinių įgūdžių ji sėmėsi pas garsiąją skiautininkę, Lietuvos dailininkų sąjungos narę Gražiną Kriaunevičienę. V. Čebotariūnienės žodžiais tariant, „tai nuostabi mokytoja, išmokiusi daugybės skiautinių kūrybos paslapčių“.
Pasak Viktorijos, skiautiniai gali atspindėti tautodailę su tradiciniais motyvais, gali būti ir šiuolaikiniai. Ji domisi šių kūrinių parodomis, rengiamomis Utenos, Žemaitijos, kitų regionų krašto muziejuose, kur eksponuojami ir menantys tautos praeitį, ir šiuolaikiniai, žaismingi, autoriaus kūrybiškumą atspindintys darbai. Kūrėjos nuomone, galbūt ir nusižengiama kai kuriems muziejinės etikos kanonams, bet svarbiausia – parodos supažindina su skiautinių kūrėjais.
„Todėl norėčiau sulaukti viešo ir aiškaus atsakymo iš atsakingų institucijų: kodėl mano kūryba vertinama kaip „iškrentanti“? Kas ir pagal kokius kriterijus tai nusprendžia? Ar skiautinių menas išvis laikomas lygiaverte šiuolaikinio meno forma Jonavos kultūrinėse erdvėse?“ – klausia jonavietė.
Kultūros centro komentaras
Su laiško turiniu supažindinome Jonavos kultūros centro laikinai direktorės pareigas einančią Jurgitą Serapinę ir gavome tokį atsakymą.
„Miela, Viktorija, vertiname Jūsų aktyvų dalyvavimą miesto kultūriniame gyvenime. Vis dėlto norime pabrėžti, kad Jonavos menininkų paroda organizuojama pagal iš anksto apibrėžtą koncepciją ir konkrečius atrankos kriterijus. Kvietime dalyvauti buvo nurodytos aiškios kūrybos kryptys – tapyba, eksperimentinė kūryba, „ready-made“ praktikos, akcentuojant, kad paroda orientuota į šiuolaikinį vizualųjį ir konceptualų meną.
Atrenkant darbus, prioritetas buvo teikiamas kūriniams, atitinkantiems pasirinktą meninę kryptį, ekspozicinės visumos stilistinį vientisumą ir kuratorinę idėją. Siekiant išlaikyti aiškią parodos tapatybę, rankdarbių ir tradicinių amatų pobūdžio darbai nebuvo įtraukiami. Tačiau, darant išimtį, vienas Jūsų darbas buvo eksponuojamas Jonavos menininkų parodoje.
Ateityje rankdarbių neplanuojame įtraukti į šio formato parodą, nes pasirinkta kryptis ir parodos formatas – šiuolaikinis vizualusis menas.
Miela, Viktorija Čebotariūniene, JKC apskritus metus organizuoja parodas, todėl mielai kviečiame užsukti į JKC meno galeriją – suderinsime laiką personalinei Jūsų rankdarbių parodai organizuoti.“
Krašto muziejaus pozicija
„Rengdami parodas, remiamės Jonavos kultūros centro Krašto muziejaus Dailės skyriaus parodų eksponavimo tvarka.
Tautodailės parodų tikslas – palaikyti gyvybingas ir gaivinti nykstančias tradicines liaudies dailės šakas. Rengdami Tautodailės parodas, remiamės šiais reikalavimais: ar liaudies menininkai kuria tautodailės dirbinius, remdamiesi šimtamete tradicija, ar tradiciniai gaminiai pagaminti naudojant rankų darbą ir (arba) senąsias gamybos technologijas, ar tradiciniai gaminiai gaminami pagal muziejų fonduose saugomus autentiškus tradicinius gaminius”, – aiškina JKC Krašto muziejaus edukatorė R. Libienė.
Pasak jos, V. Čebotariūnienės darbuose stigo tradicinių motyvų, daugiausia buvo linksmų, žaismingų, vaikiškų ornamentų, todėl menininkės skiautiniai ir nepateko į ekspoziciją. Edukatorė pastebi, kad pastaruoju metu keičiasi tautodailės samprata, tad sudėtinga nustatyti tą skiriamąją ribą. Tai, kas anksčiau buvo laikoma tautodaile, dabar gali būti vertinama ir kitaip. Edukatorės nuomone, muziejų fonduose yra saugoma daug autentiškų senųjų skiautinių, tad šiandieniams jų kūrėjams būtų pravartu pamatyti juos. Tinkamesnis gaminys yra tas, kuriame atsispindi daugiau tradicinių motyvų.
„Rengdami parodas, visada prioritetą skiriame savo kraštiečiams. Jonavos krašto kūrėjus kviečiame savo kūrybinius darbus pristatyti personalinėje parodoje iš anksto suderinus laiką”, – priduria R. Libienė.
Kūryba – saviraiškos forma
Jonavietė V. Čebotariūnienė atkreipia dėmesį, kad skiautiniai istoriniuose šaltiniuose minimi jau nuo senovės, o šiandien šis menas išgyvena ryškų atgimimą.
„Skiautinių kūryba aktyviai ugdo kūrybiškumą, yra tvari. Iš panaudotų medžiagų ir tekstilės atliekų kuriami ne tik buitiniai, bet ir aukštos meninės vertės darbai – lovatiesės, drabužiai, žaislai, paveikslai ir kita. Asmeniškai man kūryba yra nusiraminimas, dvasinis pasitenkinimas, relaksacija, tam tikra saviraiškos priemonė“, – teigia skiautininkė.
Savo laiką ji skiria ne tik skiautiniams, bet ir margučiams, tapybai, grafikos darbams.
Iki šiol menininkė nebuvo užsiminusi organizatoriams apie savo autorinę parodą. Tačiau abiejų įstaigų pateikti komentarai rodo, kad jonavietė skiautininkė V. Čebotariūnienė turi galimybę surengti autorinę darbų ekspoziciją tiek Meno galerijoje, tiek ir Krašto muziejuje. Tikėtina, kad ateityje jonaviečiai galės susipažinti su savo kraštiete ir jos sukurtais darbais.
Irena BŪTĖNAITĖ
Nuotraukos iš V. Čebotariūnienės asmeninio albumo.
Galerija iš K2: {gallery}9544{/gallery}
