Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena ypač brangi  „Polėkio“ klubo nariams, susirenkantiems Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje. Jie prisimena, kaip tėvai, seneliai pasakojo apie dešimtmečius trukusią okupaciją, apie tai, kaip teko ginti lietuvišką žodį, tautos tradicijas ir savo žemę. Tad suskubę į poezijos ir muzikos popietę „Kai žodis ir daina kalba apie meilę“, senjorai savo kūryboje pabandė vėl dirstelėti į istorinę atmintį.

Patriotinių akcentų nestokojančiomis dainomis nustebino klubo vokalinis ansamblis. Ne vieno senjoro akyse sublizgėjo ašara, kai aštuonios dainininkės užtraukė „Kur tas dulkėtas traukinys...“ ar „Mažam kambarėly ugnelę kuriu...“. Ansamblietės pakvietė į dainas įsijungti ir visus susirinkusius, pasirodo, visi prisimena pirmus, ne tik pirmus šių dainų posmus.

Klubo vadovės Reginos Lukoševičienės iniciatyva senjorai prisisegė tautines juosteles, simbolizuojančias Lietuvos vėliavą, pasidžiaugė savo ir bendraminčių gimtadieniais, įsiterpusiais į pavasario kalendorių, o „Polėkio“ narė Marija Daučanskienė trumpai priminė ir tautos išsivadavimo iš svetimšalių jungo akimirkas, pristatė neseniai bibliotekoje gautas knygas apie 1918 – 1990 m. laikmetį.

Istorinius akcentus gražiai paįvairino neseniai nubangavusi Šv. Valentino diena. Kas paskaitė savo išrinktajai skirtą eilėraštį, kas prisiminė kokį nors nuotykį iš susitikimų su savo „antrosiomis pusėmis“, kas net atskleidė savo slaptą, iki šiol nereklamuotą pomėgių skrynelę. Antai Anelė pasidalijo savo eiliuotomis mintimis ir apie Tėvynės meilę, Bronė padeklamavo gražiai sueiliuotą savo kūrybos eilėraštį, Marius paskaitė keletą buvusio jonaviečio, dramaturgo Petro Vaičiūno lyrikos posmų.

Dabar klubui ištikimieji susitarė susitikti po gero mėnesio, tirpstant kovo sniegui, kai į širdis pasibels pavasarinio bendravimo ilgesys.

Gintas MILKUS

Viešosios bibliotekos nuotr.