Nakvynės namai – ne tik pastogė, bet ir doros kelio paieškos

Sugrįžus tikrai žiemai ir nukritus temperatūrai į seniai regėtas žemumas, žmonėms, neturintiems savo pastogės, Nakvynės namai yra tikras išsigelbėjimas. Benamiai žino, kad čia, Girelės gatvėje esančioje įstaigoje, galės pernakvoti, prisiglausti ir taip išsigelbėti nuo šalčio ar speigo. Pastarosiomis dienomis šaltukui paspaudus žemiau 20 laipsnių, kasdien pagalbos kreipiasi po kelis žmones.

Amžiaus vidurkis

„Ši žiema, dovanodama žemą temperatūrą, parodė visą savo gražumą ir piktumą. Šiuo metu mūsų įstaigoje globojami 43 asmenys, tačiau būna dienų, kai ateina ir po du naujus nakvynės prašytojus. Pradedame nerimauti, kad, ilgiau tęsiantis šalčiams, pritrūksime vietų. Laimei, rajone dar nepasitaikė atvejų, kad gatvėje būtų sušalusių žmonių“, – sako Nakvynės namų direktorė Ingrida Malciuvienė.

Nakvynės namuose glaudžiasi tik keturios moterys, visi kiti yra vyrai.

Vyriausiasis paslaugų gavėjas jau baigia aštuntą dešimtį, o jauniausias yra pačiame jėgų žydėjime – tik 30 metų. Jeigu skaičiuotume amžiaus vidurkį, tai matematika būtų paprasta: moterų vidutinis amžius siekia apie 50, o vyrų – 56 metus.  

Pasak direktorės, pasitaiko tokių asmenų, kurie neturi jokių asmens dokumentų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienų. Dokumentų tvarkymo procesas yra ilgas, nes pats  pilietis nežino, kur juos pradangino, artimieji (jeigu yra tokių) taip pat niekuo negali padėti.

„Kol sutvarkome dokumentus, žiūrėk, ir pavasaris ateina. Atšilus orams, tas žmogus iškeliauja „švęsti gyvenimo“ savo keliu, dažniausiai pamiršdamas ir ačiū pasakyti už rūpinimąsi juo. Pasitaiko atvejų, kai gyventojas iš mūsų įstaigos pasišalina net administracijos neįspėjęs. Matydami, kad žmogus nebesugrįžta ilgesnį laiką, braukiame jį iš sąrašų, nes gauti Nakvynės namų paslaugas norinčiųjų tikrai netrūksta. Šią žiemą, kai už lango spigina šaltis, tokių „bėglių“ nėra – kiekvienas stengiasi prisiderinti prie įstaigos vidaus tvarkos taisyklių“, – situaciją apibūdina I. Malciuvienė.

Praradimų priežastys

Nakvynės namai – paskutinė instancija, į kurią priverstas kreiptis žmogus. Kyla klausimas: kokios aplinkybės nulemia, kad jis pagalbos ieško valdiškoje įstaigoje? 

„Priežastys labai įvairios: asmuo neteko darbo, problemas pradėjo skandinti alkoholyje, laiku nesustojo, iširo šeima, o didėjanti priklausomybė alkoholiui privedė prie to, kad asmuo prarado būstą. Ateina krizė. Blogiausiu atveju lieka tik gatvė arba geriausiu atveju – Nakvynės namai, – sako direktorė, neatmesdama ir kitų blogybių – narkotikų, azartinių lošimų. – Labai didelių neigiamų pokyčių į jaunų žmonių gyvenimą atneša narkotikai. Esu tikra – nerastume nė vieno socialinio darbuotojo, pasisakančio už lengvesnį priėjimą prie bet kokių kvaišalų. Kai tiesiogiai susiduri ir iš labai arti matai, kaip jie sužlugdo, sunaikina ir sulaužo žmogų, supranti, kad kelias iki narkotikų įsigijimo turi būti užkirstas visais įmanomais būdais. Neretai kvaišalų ar psichotropinių medžiagų vartotoją lydi psichikos sutrikimai, ištinka kita negalia. Ir priklausomybių gydymas tampa sudėtingesnis. Kelias į sėkmingą priklausomybių gydymą priklauso nuo žmogaus valios, tikėjimo ir noro gydytis. Pradžių pradžia – pripažinti sau ir kitiems, kad aš esu priklausomas ir man reikia pagalbos. Toliau seka sutikimas gydytis. Deja, tačiau tokie atvejai nėra dažni.“

Nakvynės namų direktorės teigimu, patirtis rodo, kad šių problemų nemažėja. Pavyzdžiui, pasitaikė atvejų, kai įstaigos pagalbos prašė trečią gyvenimo dešimtmetį pradėję asmenys. Atrodytų – pats gyvenimo grožis, pati jaunystė, o žmogus jau įklimpęs į narkotikų liūną. Klausiame: kur giminės, draugai, pažįstami?  

„Skaudu, nes nuo žmogaus nusisuka beveik visi. Kodėl? Galbūt šeimoje padaryta viskas, kas įmanoma, o žmogus pagalbos nepriėmė… Tada lieka Nakvynės namai,  vieninteliai mes, kurie rūpinamės, ar žmogus turi ką apsirengti, iš asmeninių lėšų perkame apavą. Deja, nesame visagaliai, galintys išgelbėti ir išsaugoti tokį asmenį. Labai graudu, kai didžiausios mūsų pastangos nebepasiekia tikslo…“, – apgailestauja įstaigos vadovė.

Neblaivių asmenų gelbėjimas

Dažniausiai Nakvynės namuose gyventi nori tie asmenys, kurie yra motyvuoti patys prašyti pagalbos. Bet į neblaivių žmonių gelbėjimo procesą neretai įsijungia ir įvairios institucijos – policijos pareigūnai, Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai ar tiesiog pilietiška bendruomenė.  

„Nors neblaivių asmenų Nakvynės namai nepriima, šią ypatingai šaltą žiemą šiuos aktualius klausimus sprendžiame kitaip. Dažnai iš gatvės tarnybų pristatytas asmuo, supratęs, kad jį atvežė į Nakvynės namus, tiesiog išeina. Daugelis priekaištauja, kodėl pristatė jį čia, sako turįs savo pastogę, piktinasi, kad niekas neklausė jo, ar turi kur pernakvoti ir panašiai. Neblaivių asmenų priėmimas mums kelia problemų, nes neturime patalpų, kurios būtų pritaikytos neblaiviems, agresyviems asmenims“ – akcentuoja pašnekovė.

Grėsmė aplinkai

Aptarėme priežastis, atvedusias žmogų į Nakvynės namus, turinčius savo vidaus tvarkos taisykles, kuriose reikalaujama būti blaiviam, laikytis higienos reikalavimų , nekelti grėsmės aplinkiniams ir t. t. Jiems nedraudžiama išeiti į miestą, pabendrauti su pažįstamais, bet sugrįžti privalo blaivūs ir taikiai nusiteikę.

Tačiau, direktorės teigimu, Nakvynės namų gyventojai nuolat bando laužyti taisykles, jas apeiti ar ignoruoti. Šie asmenys beveik visi yra priklausomi nuo alkoholio, narkotikų ar azartinių lošimų. Pasitaiko ir mikso – narkotikai ir azartiniai lošimai, alkoholis ir lošimai ir pan. Tada su asmeniu dirbti dar sunkiau, nes jie teturi vienintelį troškimą ir tikslą – kur gauti priemonių pamaitinti priklausomybę.

„Iš gatvės atėjusiam žmogui gyventi bendruomenėje nėra lengva – turi taikytis prie kaimynų, laikytis asmens higienos, tvarkyti bendras patalpas – dušą, virtuvę, tualetus, koridorių, kambarį, pačiam rūpintis maistu. Šiomis temomis kasdien kalbame su kiekvienu gyventoju. Pas mus privaloma laikytis vidaus tvarkos taisyklių – draudžiama vartoti alkoholį ar psichotropines medžiagas, smurtauti, triukšmauti, grasinti gyventojams ar darbuotojams ar kitaip agresyviai elgtis. Jei asmuo sistemingai nesilaiko bendro gyvenimo taisyklių, bandome išsiaiškinti, ko tikimės vieni iš kitų. O jeigu žmogus pradeda kelti grėsmę gyventojų arba darbuotojų saugumui, tenka taikyti griežtas priemones – pašalinimą iš mūsų įstaigos. Kai asmuo nesutinka pats išeiti iš Nakvynės namų, pagalbos kreipiamės į policijos pareigūnus. Smurtas, grasinimai atlikti smurtinius veiksmus tikrai nėra ir nebus Nakvynės namų bendruomenėje priimtini ar toleruojami“, – kalba I. Malciuvienė.

Pagal psichikos sveikatos įstatymo nuostatas asmuo turi sutikti gydytis pats. Dažnai žmogus dėl ligos pobūdžio nesutinka gydytis, jam atrodo, kad jis yra sveikas. Pvz., sergančiajam sunkiomis psichikos ligomis (pvz. šizofrenija) jo haliucinacijos ar paranoja gali atrodyti kaip vienintelė tikra realybė, o laisvės ribojimas, svetimų žmonių kontrolė kelia didelį nerimą, nes pats nepripažįsta ligos ir atsisako gydytis.

„Kai toks asmuo netenka nuosavo būsto ir ateina gyventi į Nakvynės namus, gali atsirasti nemažų problemų dėl gyventojų ir darbuotojų saugumo, kurias būtina numatyti į priekį, o joms kilus, kuo skubiau suvaldyti. Tai nelengvas uždavinys visam mūsų kolektyvui“, – atkreipia dėmesį I. Malciuvienė.

Nakvynės namų bendruomenei nemažai problemų kelia gyventojų neigiamas požiūris į asmens higieną – dauguma įstaigoje gyvenančių žmonių nemėgsta praustis, tarsi bijotų vandens. „Mes nereikalaujame kiekvieną dieną priimti dušo procedūras, bet bent kartą per savaitę žmogus privalo jame nusiprausti. Patikėkite –  kalbame, prašome, aiškiname, kodėl tai būtina ir reikalinga. Neseniai užkalbinau gatvėje sutiktą benamį, juk šalta gatvėje, pasiūliau Nakvynės namų paslaugas, o jis man sako: „Negaliu, pas jus praustis reikia…“ – stebisi pašnekovė. – Kita vertus – nuostabu matyti žmogaus iš gatvės virsmą – išsimaudęs, persirengęs ir išsimiegojęs dažnai tampa neatpažįstamu. Ir mes, susitikę pailsėjusį naują gyventoją, kartais sutrinkame ir tyliai šypsomės – tiesiog neatpažįstame…“

Malonios žinios

Kiekvienas asmuo už gyvenimą Nakvynės namuose moka 20 proc. savo gaunamų pajamų. Jeigu žmogus nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, skubiai vykstama į šią įstaigą bei kreipiamasi į Socialinės paramos skyrių, prašant skirti jam socialinę pašalpą.

2025-aisiais Nakvynės namų keturi asmenys buvo įsidarbinę ir dirbo po keletą mėnesių. Situacija nedžiugina dėl to, kad daugelis gyventojų turi vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo, tad, bijodami didesnių atskaitymų, vengia ieškotis legalaus darbo.  

„Bendras problemas sprendžiame su Socialinės paramos skyriumi ir Socialinių  paslaugų centru. Pastato būklės problemas padeda spręsti rajono savivaldybė. Džiaugiuosi profesionaliu bendravimu ir profesionaliu problemų sprendimu. Esame patenkinti užsimezgusia draugyste, bendromis veiklomis su Neįgaliųjų veiklos centru, – geromis naujienomis dalijasi pašnekovė. – Yra ir malonesnių žinių. Turime gyventojų,  gavusių socialinius būstus. Dėkojame Jonavos bendruomenei už naujakuriams padovanotus indus, baldus, šaldytuvus, kitus buitinius reikmenis. Mūsų darbuotojai padėjo atsigabenti daiktus, surinkti baldus, pakabinti šviestuvus, atlikti kitus darbus jų naujuose namuose. Matydami laimingus žmones ir džiaugsmingas jų akis, ir mes, Nakvynės namų darbuotojai, jaučiame pasitenkinimą, kad mūsų pastangos nenuėjo veltui, kad visa Jonavos bendruomenė rūpinasi tais, kuriems reikia pagalbos.“

Įdomios veiklos

Žmonėms, neturintiems savo būsto, Nakvynės namuose sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Pirmame aukšte televizijos mėgėjų laukia televizorius, veikia šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, 10 vietų gyvenamasis kambarys. Antro aukšto kambariuose gyvena po du, tris, keturis ar penkis gyventojus. Mėgstantys patys gamintis maistą, naudojasi čia esančia virtuve. Abiejuose aukštuose yra atskiros higienos patalpos. Visų patalpų ir koridorių tvarka bei švara rūpinasi patys gyventojai, padedami individualios priežiūros darbuotojų. Šiltuoju metų laiku gyventojai kartu su darbuotojais rūpinasi gėlynais, aplinka, žolės pjovimu. Namuose įrengtoje salėje vyksta įvairūs užsiėmimai, susirinkimai, švenčiamos šventės, žiūrimi filmai, organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai.

„Pirmą kartą Jonavos nakvynės namų istorijoje vykdome bendrai finansuojamą Europos sąjungos projektą „Nauji žingsniai kartu“. Projekto partneris – Jonavos rajono neįgaliųjų draugija. Yra veiklos, į kurias sukviesti gyventojus tikrai sudėtinga, išgirstame, ko visai nenorime girdėti, bet derybų būdu prieiname galutinį teigiamą rezultatą. Vykdydami projektą, aplankėme Jūrų muziejų, delfinariumą, Klaipėdą, Orvidų sodybą, Žaslių tradicinių amatų centre kepėme bandas ant kopūsto lapų. Iš projekto lėšų nupirkta išmanioji lenta, nešiojamieji kompiuteriai socialiniams darbuotojams. Gyventojams patinka spalvinti paveikslus, Ebru tapyba ant vandens, psichologo konsultacijos, stalo žaidimai, daug kitokių veiklų“, – pasidžiaugia direktorė.

Įstaigoje dirba 16 darbuotojų, kurie rūpinasi apsigyvenusiųjų dokumentais, ugdo bendrystės jausmą, moko matyti daugiau gėrio, analizuoti savo poelgius, eina kartu ten, kur vienam žmogui, neseniai buvusiam už visuomenės ribų, paprasčiausiai tiesiog baisu eiti vienam. „Reikia atkaklumo ir ištvermės, padedant asmenims, esantiems socialinėje rizikoje. Esu dėkinga visam Nakvynės namų kolektyvui už susiklausymą ir bendrą darbą“, – dėkoja įstaigos vadovė I. Malciuvienė.

Irena NAGULEVIČIENĖ

Galerija iš K2: {gallery}9499{/gallery}